1. Ką Jehova mumyse mato?

„JEHOVAI jo tauta tokia miela!“ – giedojo psalmininkas (Ps 149:4). Kokie šilti žodžiai! Mūsų Kūrėjas žino, kokių dorybių kiekvienas jau dabar turime ir kokie tapsime ateityje. Jis patraukia mus prie savęs. Jeigu būsime Jehovai ištikimi, liksime jo draugai per amžius (Jn 6:44).

2. Kodėl kai kuriems sunku patikėti, kad Jehova juos myli?

² Kai kurie gal pasakytų: „Žinau, kad Jehova myli savo tautą, bet iš kur man žinoti, kad jis myli mane?“ Kodėl gali kilti toks klausimas? Oksana, * vaikystėje patyrusi daug skriaudų, pasakoja: „Kai pasikrikštijau ir tapau pioniere, buvau labai laiminga. Tačiau praėjus 15 metų ėmė grįžti prisiminimai, ką išgyvenau vaikystėje. Maniau, kad aš Jehovai nemiela, neverta jo meilės.“ Pionierės vardu Jua vaikystė irgi toli gražu nebuvo šviesi. Sesė sako: „Norėjau Jehovą džiuginti, todėl jam pasiaukojau. Bet kad jis mane mylėtų, visai nesitikėjau.“

3. Ką aptarsime šiame straipsnyje?

³ Aišku, tu labai myli Jehovą. Tačiau kaip tada, jei vis neapleidžia abejonės, ar Jehova myli tave? Turėtum su tokiu negatyviu mąstymu kovoti. Aptarkime, kodėl tai svarbu ir kaip tai daryti.

4. Kodėl abejoti Jehovos meile pavojinga?

⁴ Meilė turi didelę galią. Jeigu esame įsitikinę, kad Dievas mus myli ir palaiko, visa širdimi trokštame jam tarnauti ir net nebijome dėl to kylančių sunkumų. O jeigu abejojame, kad Dievui rūpime, tada nusimename, netenkame jėgų ir drąsos (Pat 24:10). Taip tampame lengvu Šėtono taikiniu (Ef 6:16).

5. Ką sako mūsų bendratikiai, kurie anksčiau abejojo Dievo meile?

⁵ Kai kurie krikščionys dėl tokių abejonių dvasiškai nusilpo. Antai vyresnysis vardu Džeimsas atvirauja: „Nors tarnavau Betelyje ir džiaugiausi galėdamas padėti kitakalbių bendruomenei, abejojau, ar Jehovai mano aukos priimtinos. Vienu metu net nebetikėjau, kad Jehova klausosi mano maldų.“ Sesė vardu Eva, irgi tarnaujanti vienoje iš visalaikės tarnybos sričių, sako: „Supratau, kad abejoti Jehovos meile pavojinga, tiesiog pragaištinga. Prarandi norą dvasiškai stiprintis ir tarnyba Jehovai nebeteikia džiaugsmo.“ Vyresniuoju ir pionieriumi tarnaujantis Michaelis pritaria: „Jeigu netikėsi, kad Dievui esi svarbus, nuo jo atsitolinsi.“

6. Ką turime daryti, jeigu abejojame Dievo meile?

⁶ Minėtų bendratikių patirtis liudija, kad tokios niūrios mintys labai žalingos. Tačiau ką daryti, jeigu jos įkyriai lenda į galvą? Turi stengtis jų atsikratyti. Melsk, kad Jehova suteiktų „ramybę, viršijančią žmogaus supratimą“, ir padėtų apsaugoti širdį ir protą nuo nerimastingų minčių (Ps 139:23; Fil 4:6, 7). Ir atmink, kad nesi vienas. Kiti broliai ir seserys irgi kovoja su slogiais jausmais. Net apaštalui Pauliui teko grumtis su negatyviomis mintimis. Pažiūrėkime, ko iš jo galime pasimokyti.

7. Kokių sunkumų patyrė apaštalas Paulius?

⁷ Gal esi vyresnysis ir turi tiek daug pareigų, kad kartais krūvis atrodo nepakeliamas? Jeigu taip, gali suprasti, kaip jausdavosi Paulius. Jį slėgė nerimas ne dėl vienos, o dėl „visų bendruomenių“ (2 Kor 11:23–28). Gal tavo kasdienybę temdo lėtinė liga? Taip, matyt, buvo ir Pauliui. Apaštalą vargino „dyglys kūne“ ir jis labai troško iš jo išsivaduoti (2 Kor 12:7–10). O gal tau nepavyksta atsikratyti kokių nors ydų ir esi savimi nusivylęs? Dėl to labai išgyveno ir Paulius. Jis nuolat kovojo su tam tikrais trūkumais, net pasakė apie save: „Vargšas aš žmogus!“ (Rom 7:21–24).

8. Kas teikė Pauliui jėgų toliau uoliai tarnauti Jehovai?

⁸ Tačiau Paulius neketino nuleisti rankų ir toliau uoliai tarnavo Jehovai. Kas suteikė jam jėgų? Jis nesusitelkė į savo netobulumą ir kliovėsi išpirkos galia. Apaštalas žinojo, ką seniau buvo pasakęs Jėzus Kristus: „Dievas labai mylėjo pasaulį – net atidavė savo viengimį Sūnų, kad nė vienas, kuris jį tiki, nepražūtų ir galėtų gyventi amžinai“ (Jn 3:16; Rom 6:23). Taigi jis dėjo viltis į išpirką ir neabejojo, kad Jehova noriai atleidžia netgi didžiausiam nusidėjėliui, jeigu tik šis nuoširdžiai atgailauja (Ps 86:5).

9. Ką suprantame iš Pauliaus žodžių, užrašytų Galatams 2:20?

⁹ Kristaus auką Paulius laikė didžiausia Dievo meilės apraiška. (Perskaityk Galatams 2:20.) Įsiklausyk į apaštalo žodžius, užrašytus eilutės pabaigoje: „[Dievo Sūnus] pamilo mane ir atidavė save už mane.“ Paulius nemanė, kad kiti yra verti Jehovos meilės, o jis – ne. Bendratikiams jis rašė: „Kristus numirė už mus, nusidėjėlius“ (Rom 5:8). Dievo meilė beribė!

10. Ką sužinome iš Romiečiams 8:38, 39?

¹⁰ Perskaityk Romiečiams 8:38, 39. Dievo meilės galia Paulius nė kiek neabejojo. Jis buvo tikras, kad jókios kliūtys nesutrukdys Dievui mylėti savo tarnus. Apaštalas žinojo, kaip kantriai Jehova seniau elgėsi su Izraelio tauta. Taip pat buvo dėkingas  už jam pačiam parodytą gailestingumą. Pauliaus nuostatą galima persakyti taip: „Jeigu Jehova siuntė savo Sūnų, kad už mane numirtų, kodėl turėčiau abejoti jo meile?“ (Palygink su Romiečiams 8:32.)

11. Kodėl Paulius neabejojo Dievo meile, nors, kaip rašoma 1 Timotiejui 1:12–15, buvo padaręs daug bloga?

¹¹ Perskaityk 1 Timotiejui 1:12–15. Kartais Paulius tikriausiai su skaudama širdimi prisimindavo savo praeitį. Jis netgi pavadino save didžiausiu iš nusidėjėlių. Prieš tapdamas Kristaus sekėju jis be atvangos krikščionis persekiojo daugelyje miestų: sodino į kalėjimą ir savo balsą atidavė už tai, kad kai kurie būtų nubausti mirtimi (Apd 26:10, 11). Ar įsivaizduoji, kaip apaštalas turėjo jaustis sutikęs jauną krikščionį, kurio tėvai su jo pritarimu buvo nužudyti? Paulius dėl savo blogų darbų, aišku, labai išgyveno. Tačiau praeities pakeisti jis negalėjo. Kliaudamasis Kristaus aukos galia jis rašė: „Dėl Dievo malonės esu, kas esu“ (1 Kor 15:3, 10). Kristus numirė už tave, tad priimk šią dovaną. Jis suteikė tau galimybę tapti artimu Jehovos draugu (Apd 3:19). Galbūt dar prieš tapdamas Jehovos liudytoju ar netgi jau tapęs padarei nemažų klaidų. Tačiau Jehovai svarbu ne tai kas buvo anksčiau, o ką darai dabar ir ką darysi ateityje (Iz 1:18).

12. Kaip žodžiai iš 1 Jono 3:19, 20 gali mus paguosti, jeigu esame linkę save smerkti?

¹² Kai kuriems vis tiek sunku patikėti, kad Jėzaus auka jų nuodėmes  atperka. Jie mano, kad nėra verti tokios dovanos. Jeigu ir tau taip atrodo, jeigu netobula širdis taip tave klaidina ir smerkia, atmink, kad „Dievas didesnis už mūsų širdį“. (Perskaityk 1 Jono 3:19, 20.) Turi tvirtai įsitikinti, kad mūsų dangiškasis Tėvas mus labai myli ir yra pasiruošęs prasikaltimus atleisti. Kad aiškiai suvoktum, kaip Jehova į kiekvieną iš mūsų žiūri, reguliariai studijuok jo Žodį, jam melskis ir palaikyk artimus ryšius su kitais jo tarnais. Aptarkime, kodėl tai labai svarbu.

13. Kaip gali padėti Dievo Žodžio studijos? (Taip pat žiūrėk rėmelį „ Juos stiprina Dievo Žodis“.)

¹³ Kasdien studijuok Bibliją. Kuo geriau pažinsi Jehovos asmenybę, tuo labiau jausi jo meilę. Tad kasdien paskaityk ir apmąstyk Dievo Žodį. Tai padės suprasti, ką turėtum pataisyti savo prote ir širdyje (2 Tim 3:16). Vyresnysis vardu Kevinas pasakoja: „103 psalmė padėjo man suvokti, ką Jehova iš tikrųjų apie mane mano.“ Jau minėta sesė Eva sako: „Dienos pabaigoje aš tyliai pamąstau apie Jehovą. Tokios mintys ramina širdį ir stiprina tikėjimą.“

14. Kuo svarbi malda?

¹⁴ Dažnai melskis (1 Tes 5:17). Tvirtos draugystės pamatas – dažnas ir atviras bendravimas. Kai Jehovai išsakome savo jausmus, mintis ir rūpesčius, jis mato, kad juo pasitikime ir vertiname jo meilę (Ps 94:17–19; 1 Jn 5:14, 15). Minėta sesė Jua sako: „Meldžiuosi ne tam, kad papasakočiau Jehovai, ką per dieną nuveikiau. Aš išsikalbu Jehovai, atvirai jam sakau, kaip jaučiuosi. Į Jehovą dabar žiūriu ne kaip į viršininką, o kaip į Tėvą, mylintį savo vaikus.“ (Žiūrėk rėmelį „ Ar esi skaitęs šią knygą?“.)

15. Kokią dovaną Jehova yra davęs kiekvienam iš mūsų?

¹⁵ Stiprink draugystę su bendratikiais. Mūsų bendratikiai – dovana nuo Jehovos (Jok 1:17). Jis priėmė mus į savo dvasinę šeimą. Gera joje būti ir nuolat jausti tikėjimo brolių ir sesių meilę (Pat 17:17). Štai apaštalas Paulius apie kai kuriuos krikščionis taip ir pasakė: „Jie [...] buvo man didelė paguoda“ (Kol 4:10, 11). Net Jėzui Kristui reikėjo draugų paramos. Biblijoje pasakojama, kaip jį palaikė angelai ir žmonės, ir jis tą pagalbą labai vertino (Lk 22:28, 43).

16. Kaip draugai gali mums padėti labiau suartėti su Jehova?

 ¹⁶ Ar vertini šią Jehovos dovaną? Nesibijok papasakoti patikimam draugui, kas tave slegia. Nemanyk, kad tai būtų silpnumo požymis. Dievo bendruomenė – tavo saugi užuovėja. Štai ką sako jau minėtas brolis Džeimsas: „Artima draugystė su brandžiais krikščionimis man labai brangi. Kai užplūsta slogios mintys, draugai kantriai išklauso ir patikina, kad mane myli. Jų paramą priimu tarsi dovaną nuo paties Jehovos.“ Kaip svarbu turėti gerų draugų krikščionių bendruomenėje!

17, 18. Kuo turime tikėti ir kodėl?

¹⁷ Šėtonas būtų patenkintas, jeigu tikėjimo kovoje pasiduotum. Jis norėtų įteigti, kad Jehova tavęs nemyli ir nevertina. Tačiau tai netiesa.

¹⁸ Jehova tave myli ir, jeigu jo klausysi, mylės visada, kaip kad myli Jėzų (Jn 15:10). Todėl nesileisk suklaidinamas Šėtono ar savo širdies, kai ji ima tave smerkti. Būk tikras: Jehova mato tavo gerąsias savybes ir jas vertina. Psalmininko žodžiai „Jehovai jo tauta tokia miela!“ visada teprimena tau, kad Dievui esi labai brangus.