1, 2. Kokios problemos slegia daugelį Jehovos tarnų?

APAŠTALAS Paulius paragino Timotiejų ir, galima sakyti, visus krikščionis atlikti evangelizuotojo tarnystę iki galo (2 Tim 4:5). Mes stengiamės atsakingai vykdyti Dievo skirtą užduotį, tačiau tai ne visada lengva. Daugeliui bendratikių, pavyzdžiui gyvenantiems kraštuose, kur mūsų veikla suvaržyta ar netgi uždrausta, reikia ypatingos drąsos (2 Tim 4:2). Į tarnybą jie eina rizikuodami atsidurti kalėjime.

² Jehovos tarnus slegia įvairios problemos. Mūsų broliams ir sesėms tenka dirbti ilgas valandas, kad galėtų aprūpinti šeimą. Jie norėtų daugiau nuveikti tarnyboje, tačiau savaitei baigiantis jaučiasi labai nuvargę. Kitų galimybes labai riboja lėtinė liga ar amžius; kai kurie dėl to net negali išeiti iš namų. Dar kitus vargina bevertiškumo jausmas. Marija, * gyvenanti Viduriniuose Rytuose, sako: „Kova su slogiomis mintimis mane išsekina emociškai, atima daug laiko ir jėgų. Tarnyboje mažai benuveikiu, todėl jaučiuosi kalta.“

3. Ką aptarsime šiame straipsnyje?

³ Jehova suteikia mums stiprybės grumtis su sunkumais ir tarnauti jam, kiek pajėgiame. Aptarsime,  kaip jis tai daro. Tačiau pirma pažiūrėkime, kaip Dievas padėjo Pauliui ir Timotiejui atlikti tarnystę sudėtingomis aplinkybėmis.

4. Kokių vargų teko patirti Pauliui?

⁴ Pauliui teko visa ko išgyventi. Priešininkai jį ne kartą buvo sumušę, įkalinę, o sykį apmėtė akmenimis (2 Kor 11:23–25). Apaštalas atvirai kalbėjo, kaip jį vargina jo paties žmogiškas netobulumas (Rom 7:18, 19, 24). Be to, Paulių visą gyvenimą kamavo kažkoks „dyglys kūne“, nors jis ir buvo prašęs Dievo tą „dyglį“ pašalinti (2 Kor 12:7, 8).

5. Ką Paulius stengėsi daryti nelengvomis aplinkybėmis?

⁵ Jehova suteikė Pauliui jėgų atlikti tarnystę ir atlaikyti visus sunkumus. Ir kiek daug apaštalas nuveikė! Prisiminkime, kaip jis darbavosi Romoje namų arešto sąlygomis. Jis uoliai skelbė gerąją naujieną įtakingiems judaizmo atstovams ir, galimas dalykas, valdžios pareigūnams (Apd 28:17; Fil 4:21, 22). Taip pat liudijo daugeliui pretorijonų ir visiems, kas tik ateidavo (Apd 28:30, 31; Fil 1:13). Būdamas Romoje taip pat parašė kelis laiškus, turinčius didelę vertę krikščionims iki šių dienų. Savo pavyzdžiu apaštalas stiprino Romos krikščionių bendruomenę. Tenykščiai broliai ir sesės, jo uolumo įkvėpti, drąsiai skelbė Dievo žodį (Fil 1:14). Nors aplinkybės Pauliaus veiklą labai varžė, jis darė ką gali ir dėl to „geroji naujiena dar labiau išplito“ (Fil 1:12).

6. Kas, remiantis 2 Korintiečiams 12:9, 10, įgalino Paulių atlikti tarnystę?

⁶ Paulius suprato, kad be Jehovos pagalbos ne ką tebūtų nuveikęs. Jis įsitikino, kad Dievo galia „tobulai pasireiškia, kai esi silpnas“. (Perskaityk 2 Korintiečiams 12:9, 10.) Nors apaštalas buvo persekiojamas, kalinamas ir patyrė kitokių išmėginimų, šventosios dvasios sustiprintas jis atliko savo tarnystę iki galo.

7. Kokias kliūtis teko įveikti Timotiejui?

 ⁷ Jaunasis Pauliaus bendražygis Timotiejus irgi kliovėsi Jehovos pagalba. Jis lydėdavo apaštalą ilgose misionieriškose kelionėse ir jo siunčiamas lankydavo ir stiprindavo bendruomenes (1 Kor 4:17). Galimas dalykas, Timotiejus manė, kad tokioms atsakingoms užduotims stokoja patirties. Apaštalas jam netgi rašė: „Nesileisk niekinamas dėl to, kad esi jaunas“ (1 Tim 4:12). Be to, Timotiejus irgi turėjo dyglį kūne – „dažnų negalavimų“ (1 Tim 5:23). Bet jis neabejojo, kad Jehova savo galinga šventąja dvasia suteiks jėgų skelbti gerąją naujieną ir padėti bendratikiams (2 Tim 1:7).

8. Kaip Jehova suteikia savo tarnams stiprybės?

⁸ Jehova ir šiandien suteikia savo tarnams „neįprastai didelės galios“, kad jie nepristigtų jėgų dirbti evangelizacijos darbą (2 Kor 4:7). Pažiūrėkime, kaip stiprybės mums suteikia keturios Dievo dovanos – malda, Biblija, brolija ir tarnyba.

9. Kaip mums gali padėti malda?

⁹ Malda. Apaštalas Paulius bendratikius ragino: „Kiekviena proga melskitės Dievui“ (Ef 6:18). Jehova į mūsų maldą atsakys ir suteiks jėgų. Tuo įsitikino Bolivijoje gyvenantis brolis vardu Džonis. Vienu metu sunkiai susirgo jo žmona ir abu tėvai, tad Džoniui teko nelengva pareiga jais rūpintis. Mama netrukus mirė, o žmona ir tėtis labai ilgai nepasveiko. Prisimindamas tą sunkų gyvenimo tarpsnį Džonis sako: „Kai našta darydavosi nepakeliama, savo rūpesčius išsakydavau Jehovai.“ Ir Džonis išties nuolatos jautė Dievo globą. O štai kaip buvo vyresniajam vardu Ronaldas, irgi tarnaujančiam Bolivijoje. Jis sužinojo, kad mama serga vėžiu. Vos po mėnesio ji mirė. Kas broliui padėjo ištverti netektį? Ronaldas sako: „Maldose liejau Jehovai širdį ir jausmus. Jis mane supranta geriau nei bet kas kitas – netgi geriau nei aš save.“ Kartais esame tiek sutrikę, kad nebežinome, ką maldoje sakyti, nemokame išreikšti minčių ir jausmų. Tačiau Jehova vis tiek ragina mus į jį kreiptis (Rom 8:26, 27).

10. Kodėl, remiantis Hebrajams 4:12, mums būtina gilintis į Bibliją?

¹⁰ Biblija. Kaip ir Paulius, stiprybės ir paguodos ieškokime Dievo Žodyje (Rom 15:4). Jeigu jį stropiai studijuojame ir apmąstome, Jehova savo šventąja dvasia padės įžvelgti, ką galėtume pritaikyti savo aplinkybėmis. (Perskaityk Hebrajams 4:12.) Minėtas brolis Ronaldas sako: „Išsiugdžiau įprotį kas vakarą paskaityti Bibliją. Tai man gera proga pamąstyti apie Jehovos savybes ir jo meilę savo tarnams. Šitaip atgaunu jėgas.“

11. Kaip Biblija padėjo vienai gedinčiai sesei?

¹¹ Dievo Žodis padeda mums išsaugoti tinkamą požiūrį į savo situaciją. Štai kaip buvo vienai sesei. Ji labai gedėjo savo sutuoktinio. Vienas vyresnysis pasiūlė jai skaityti Jobo knygą. Sesė taip ir darė. Tačiau jai iškart kilo  noras kritiškai vertinti Jobo mąstymą. Taip ir norėjosi pasakyti: „Jobai, nepasiduok kartėliui!“ Tačiau paskui sesė susivokė, kad pati gyvena tokiomis pat mintimis kaip Jobas. Tai padėjo jai pataisyti savo mąstymą ir ištverti netektį.

12. Kaip dar Jehova mus stiprina?

¹² Brolija. Krikščionims labai svarbi ir tarpusavio parama. Apaštalas Paulius troško pasimatyti su bendratikiais, kad visi galėtų „pasidrąsinti vienas kito [...] tikėjimu“ (Rom 1:11, 12). Minėta sesė Marija tokį padrąsinimą labai vertina. Ji sako: „Jehova padėjo man per brolius ir seses, kurie net nežinojo, ką man tenka išgyventi. Iš jų išgirsdavau paguodos žodį arba gaudavau atviruką. Man kaip tik to ir reikėjo. Labai palengvėja išsikalbėjus sesėms, kovojančioms su panašiomis problemomis, iš jų patirties daug pasimokau. Vyresnieji labai atjautūs, bendruomenė taip pat mane palaiko.“

13. Kaip galime vienas kitą pastiprinti sueigose?

¹³ Daug galimybių padrąsinti vienas kitą turime bendruomenės sueigose. Gal ir tu galėtum pastiprinti kurį nors brolį ar sesę nuoširdžiu pagyrimu ar padėka? Kartą vyresnysis vardu Piteris vienai sesei, kurios vyras nėra liudytojas, prieš sueigą pasakė: „Nė neįsivaizduoji, kaip gera matyti tave ir šešetą tavo vaikų. Jie visada tvarkingi ir pasiruošę komentuoti.“ Sesės akyse sužvilgo ašaros. Ji pasakė: „O kad žinotum, kaip man šiandien reikėjo išgirsti tokius žodžius!“

14. Kaip tarnyba mus palaiko?

¹⁴ Tarnyba. Evangelizacijos darbas teikia didelę atgaivą, net jeigu daugelis žmonių abejingi Biblijos tiesai (Pat 11:25). Sesė vardu Steisi įsitikino, kad tarnyba palaiko sunkiu metu. Kai vienas iš jos šeimos narių buvo atskirtas nuo bendruomenės, ji labai liūdėjo ir svarstė: „Gal aš ko nors nepadariau?“ Jos mintys sukosi vien apie tai. Kas tai sesei vidinį skausmą palengvino? Tarnyba. Skelbdama gerąją naujieną ji galvoja, kaip galėtų padėti kitiems. Steisi pasakoja: „Kaip tik tuo laiku Jehova suvedė mane su žmogumi, norinčiu studijuoti Bibliją. Tos studijos buvo labai pažangios. Kaip aš džiaugiausi! Įsitikinau, kad geriausias vaistas – tarnyba.“

15. Ko pasimokome iš Marijos patirties?

¹⁵ Kai kurie dėl tam tikrų aplinkybių tarnyboje gali nuveikti nedaug. Tačiau Jehovai svarbiausia, kad darome, ką pajėgiame. Minėta sesė Marija pasakoja, kaip pasijautė persikėlusi į kitakalbių bendruomenę: „Kurį laiką tarnyboje galėjau pasakyti tik vieną kitą žodį, perskaityti eilutę iš Biblijos arba įteikti lankstinuką.“ Jai atrodė, kad lyginant su kitais skelbėjais nieko gero nenuveikia. Tačiau vėliau Marija suprato, kad ji irgi yra tinkamas įrankis Jehovos rankose. Ji sako: „Biblijos tiesos iš tikro genialios – jos paprastos ir gelbsti gyvybes.“

16. Kas padeda nenusiminti bendratikiams, negalintiems išeiti iš namų?

¹⁶ Net jeigu dėl ligos ar kitos priežasties negalime išeiti iš namų, Jehova  mato mūsų troškimą dalytis gerąja žinia su kitais ir tai vertina. Jis tikrai padės mums išnaudoti progas liudyti tiesą, pavyzdžiui socialiniams darbuotojams ar medikams. Todėl nesigraužkime, kad nebeįstengiame nuveikti tiek, kiek seniau. Tai tik atims jėgas. Verčiau galvokime, kaip Jehova mus palaiko šiuo metu. Tada pajėgsime ištverti mėginimus ir neprarasime džiaugsmo.

17. Kodėl mums svarbu nepamiršti principo, nusakyto Mokytojo 11:6?

¹⁷ Nežinome, kuri iš mūsų pasėtų tiesos sėklų sudygs ir išaugins vaisių. (Perskaityk Mokytojo 11:6.) Štai aštuoniasdešimties su viršum amžiaus sesė Barbara reguliariai liudija telefonu ir laiškais. Kartą į voką ji įdėjo 2014 m. kovo 1 d. Sargybos bokšto numerį, kuriame gvildenama tema „Ką Dievas yra padaręs dėl jūsų“. Barbara nė nenumanė, kad tą laišką gaus viena pora, prieš 27 metus atskirta nuo bendruomenės. Sutuoktiniai žurnalą skaitė kelis kartus. Vyras jautėsi taip, lyg su juo kalbėtųsi pats Jehova. Jiedu vėl pradėjo lankyti sueigas, buvo priimti į bendruomenę ir atnaujino tarnybą. Tik įsivaizduok, kiek jėgų Barbarai įkvėpė tas nutikimas!

18. Kaip Jehova rūpinasi mūsų gerove?

¹⁸ Taigi Jehovos duotos dovanos – malda, Biblija, brolija, tarnyba – aiškiai liudija, kad mūsų dvasinė gerovė jam labai rūpi. Tad ir toliau kliaukimės savo dangiškuoju Tėvu ir atminkime: „Jis nori padėti tiems, kurie jam atsidavę visa širdimi“ (2 Met 16:9).