1, 2. Ką pasakė vienas sociologas ir ką aptarsime šiame straipsnyje?

DAŽNAS sako, kad tiki Jėzumi. Tačiau ar tie žodžiai ką nors reiškia, jeigu žmogus nesutinka su tuo, ko Jėzus mokė? (2 Tim 4:3, 4) Vienas sociologas savo knygoje netgi rašė: „Jeigu šiandien tarp mūsų pasirodytų kitas Jėzus ir mokytų to paties, ką ir anas [...], ar atstumtume jį, kaip kad atstūmėme prieš porą tūkstantmečių? [...] Tenka pripažinti, kad taip.“

² Pirmajame amžiuje daugybė žmonių klausėsi Jėzaus pamokslų ir matė jo daromus stebuklus, bet vis tiek juo netikėjo. Kodėl? Ankstesniame straipsnyje jau apžvelgėme keturias priežastis. Aptarkime dar keturias. Matysime, kodėl mus, Jėzaus sekėjus, žmonės niekina ir ko reikia, kad išsilaikytume tiesos kelyje.

3. Dėl ko kai kurie Jėzumi piktinosi?

³ Jėzus bendravo su visokiais žmonėmis. Nors daugiausia laiko skyrė paprastiems izraelitams, jis neatsisakydavo paviešėti ir pas turtingą, įtakingą asmenį. Tuos, kuriuos liaudis smerkė kaip nusidėjėlius, Jėzus atjautė. Dėl to fariziejai ir Raštų aiškintojai piktinosi ir sykį jo mokinių paklausė: „Kodėl jūs valgote ir geriate su mokesčių rinkėjais ir nusidėjėliais?“ Jėzus jiems atsakė: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams. Esu atėjęs tam, kad kviesčiau atgailauti ne teisiuosius, o nusidėjėlius“ (Lk 5:29–32).

4. Ką iš pranašo Izaijo žodžių žydai turėjo žinoti apie Mesiją?

 ⁴ Kas sakoma Biblijoje? Senų senovėje pranašas Izaijas rašė, kad pasaulis Mesijo nepriims. Jis sakė: „Paniekintas jis buvo ir atstumtas [...]. Jo veidas buvo paslėptas nuo mūsų. Nekenčiamas jis buvo, jį laikėme nieku“ (Iz 53:3). Taigi žydai neturėjo stebėtis, kodėl Jėzaus dauguma nepripažįsta.

5. Kaip daugelis žiūri į Jėzaus sekėjus?

⁵ Kaip yra šiandien? Panašiai kaip anuomet. Dvasininkai išskėstomis rankomis pasitinka žymius, turtingus ir išmintingus pasaulio akimis žmones, net jeigu jų moralė ir gyvensena nesiderina su Dievo nustatytomis normomis. O Jehovos liudytojus, uoliai skelbiančius gerąją naujieną ir branginančius dorovės normas, jie menkina, mat šie nėra pasiekę aukštumų pasaulyje. Visai kitoks yra Dievo požiūris. Būtent tuos, kuriuos daugelis niekina, jis išsirinko savo tarnais ir juos labai myli (1 Kor 1:26–29).

6. Ką suprantame iš Jėzaus žodžių, užrašytų Mato 11:25, 26?

⁶ Ko reikia, kad mūsų tikėjimas būtų tvirtas? (Perskaityk Mato 11:25, 26.) Kad ir ką diduma manytų apie Dievo tarnus, mes savo tikėjimą turime branginti. Garbę dirbti evangelizacijos darbą Jehova suteikia nuolankiems žmonėms (Ps 138:6). Tik pagalvokime, kiek daug jis nuveikė pasitelkęs tuos, kuriuos pasaulis menkina!

7. Kodėl Jėzus pavadino fariziejus veidmainiais ir kaip jie į tai reagavo?

⁷ Jėzus atvirai peikė neteisingus ano meto religinius papročius. Pavyzdžiui, fariziejai pagal prosenių tradiciją nesėsdavo prie valgio neapsiplovę rankų, tačiau jie nesidrovėjo laužyti Dievo įstatymą, įpareigojantį kiekvieną izraelitą rūpintis savo tėvais (Mt 15:1–11). Jėzus tiems judaizmo vadams be užuolankų pareiškė, kad jie yra veidmainiai. Matyt, net mokiniai nustebo tai girdėdami. Jie paklausė: „Ar žinai, kad fariziejai pasipiktino dėl tavo žodžių?“ Jėzus tada tarė: „Kiekvienas augalas, kurio mano dangiškasis Tėvas nesodino, bus išrautas. Palikite juos. Jie – akli vedliai. O jeigu aklas aklą ves, abu įkris į duobę“ (Mt 15:12–14). Jėzus nebijojo religinių vadovų priekaištų ir toliau skelbė tiesą.

8. Kaip Jėzus paaiškino, kad ne visoks tikėjimas Dievo akyse yra geras?

⁸ Jėzus taip pat demaskavo visokią klaidatikystę. Jis anaiptol nemanė, kad prie Dievo veda visi keliai. Priešingai, anot Jėzaus žodžių, daugelis eina erdviu keliu, vedančiu į pražūtį, ir tik nedaugelis randa siaurą kelią į gyvenimą (Mt 7:13, 14). Kadangi kai kurie žmonės tik dėjosi tarnaujantys Dievui, Jėzus įspėjo: „Saugokitės netikrų pranašų. Jie ateina pas jus avies kailyje, bet viduje yra plėšrūs vilkai. Juos atpažinsite iš vaisių“ (Mt 7:15–20).

9. Paminėk keletą klaidingų mokymų, kuriuos Jėzus paneigė.

⁹ Kas sakoma Biblijoje? Šventuosiuose raštuose buvo išpranašauta, kad Mesijas uoliai gins Jehovos Namų, tai yra šventyklos, garbę (Ps 69:9; Jn 2:14–17). Jėzus taip ir darė. Jis ryžtingai kovojo su plintančia klaidatikyste. Antai fariziejai tikėjo, kad siela nemirtinga, o Jėzus sakė, kad mirusieji miega mirties  miegu (Jn 11:11). Sadukiejai neigė mirusiųjų prisikėlimą, bet Jėzus prikėlė savo bičiulį Lozorių ir taip įrodė, kad jie klysta (Jn 11:43, 44; Apd 23:8). Fariziejai viską siejo su likimu ir Dievo apvaizda, o Jėzus mokė, kad žmogus pats sprendžia, tarnaus Dievui ar ne (Mt 11:28).

10. Kodėl mūsų skelbiami Biblijos mokymai daugelį piktina?

¹⁰ Kaip yra šiandien? Lygiai taip pat. Daugeliui nepatinka, kai iš Biblijos parodome, kad jų religiniai įsitikinimai klaidingi. Dvasininkai, tikėdamiesi išlaikyti žmones savo gniaužtuose, vis dar aiškina jiems, esą Dievas baudžia nedorėlius pragaro kančiomis. Tikrieji krikščionys melagingą pragaro dogmą demaskuoja, nes ji juodina meilės Dievą Jehovą. Kita dvasininkų skleidžiama melagystė – sielos nemirtingumas. Mes padedame žmonėms suprasti, kad ši doktrina kilusi iš pagonybės ir yra nesuderinama su Biblijos mokymu apie prikėlimą. Ir kitaip nei daugelis religijų, persiėmusių lemties idėjomis, mes teigiame, kad žmogui duota laisvė pačiam apsispręsti, tarnaus Dievui ar ne. Kaip religiniai vadovai reaguoja, kai jų melai išaiškėja? Jie tiesiog nesitveria pykčiu.

11. Ko, remiantis Jono 8:45–47, Dievas tikisi iš savo tarnų?

¹¹ Ko reikia, kad mūsų tikėjimas būtų tvirtas? Jeigu branginame tiesą, turime klausyti Dievo Žodžio. (Perskaityk Jono 8:45–47.) Kitaip nei tiesos priešininkas Šėtonas, privalome būti ištikimi Jehovai ir nieku gyvu neišsižadėti savo įsitikinimų (Jn 8:44). Jėzaus sekėjams prisakyta bodėtis to, kas bloga, ir tvirtai laikytis to, kas gera (Rom 12:9; Hbr 1:9).

12. Kodėl daugeliui žydų suklupimo akmeniu tapo Jėzui skirta bausmė?

¹² Kas dar žydams pirmajame amžiuje tapo suklupimo akmeniu? Apaštalas  Paulius rašė: „Mes skelbiame prikaltą prie stulpo Kristų. Žydams tai yra papiktinimas“ (1 Kor 1:23). Kodėl, sprendžiant iš šių žodžių, Jėzus tautiečiams buvo papiktinimas? Todėl, kad tokia bausmė paprastai būdavo skiriama nusikaltėliams. Užtat žydams buvo sunku patikėti, kad Jėzus yra Mesijas (Įst 21:22, 23).

13. Ko daugelis žydų nesuvokė?

¹³ Daugelis žydų nesuvokė, kad Jėzus nėra niekuo nusikaltęs ir kad jį teisia be jokio pagrindo. Tiems, kurie suimtą Jėzų kvotė, visai nerūpėjo išsiaiškinti tiesą. Jėzaus bylą jie nagrinėjo skubotai, nepaisydami nusistovėjusios teisminės procedūros (Lk 22:54; Jn 18:24). Jie nesistengė įvertinti, ar Jėzui metami kaltinimai ir liudininkų parodymai yra pagrįsti, ir netgi „ieškojo prieš Jėzų melagingo liudijimo – tokio, dėl kurio būtų galima jį nubausti mirtimi“. Kai tokio liudijimo neatsirado, vyriausiasis kunigas mėgino iš paties Jėzaus ištraukti kokį žodį, dėl kurio galėtų apkaltinti jį piktžodžiavimu. Tai visiškai nesiderino su pripažintomis teisės normomis (Mt 26:59; Mk 14:55–64). Vėliau, kai Jėzus buvo prikeltas iš mirusių, tie nesąžiningi teisėjai davė kapą saugojusiems romėnų kareiviams pinigų, kad paskleistų melagingas kalbas, esą Jėzaus kūnas buvo pavogtas (Mt 28:11–15).

14. Ką dar Izaijas buvo išpranašavęs apie Mesiją?

¹⁴ Kas sakoma Biblijoje? Žydai turėjo suprasti, kad Mesijui yra skirta numirti. Juk jie žinojo šią Izaijo užrašytą pranašystę: „Jis [...] atidavė gyvybę. Jis buvo priskaitytas prie nusidėjėlių, nešė daugelio nuodėmę ir nusidėjėlius užtarė“ (Iz 53:12). Taigi, nors Jėzus buvo nubaustas mirtimi tarsi koks nusikaltėlis, žydams tai neturėjo tapti suklupimo akmeniu.

15. Kokių persekiojimų Jehovos liudytojai neretai patiria?

 ¹⁵ Kaip yra šiandien? Jehovos liudytojai, lygiai kaip ir Jėzus, yra nepagrįstai kaltinami ir baudžiami laisvės atėmimu. Štai keli pavyzdžiai. Praėjusio amžiaus ketvirtajame ir penktajame dešimtmečiuose savo teisę išpažinti tikėjimą turėjome ginti Jungtinių Valstijų teismuose. Kai kurie teisėjai buvo aiškiai prieš mus nusistatę. Kanados provincijoje Kvebeke dvasininkai ir valdžios pareigūnai veikė išvien stengdamiesi užgniaužti mūsų veiklą. Nemažai skelbėjų atsidurdavo kalėjime vien už tai, kad bendraudami su kaimynais užvesdavo kalbą apie Dievo Karalystę. Hitlerinėje Vokietijoje nacistai susidorojo su daugeliu jaunų mūsų brolių. O pastaruoju metu Jehovos liudytojai nuožmiai persekiojami Rusijoje. Gerosios naujienos skelbimas ten laikomas „ekstremistine veikla“ ir bendratikiai už tai yra teisiami ir sodinami į kalėjimą. Į uždraustų „ekstremistinių“ leidinių sąrašą buvo įtrauktas net Šventojo Rašto „Naujojo pasaulio“ vertimas. Priežastis – jame vartojamas Dievo vardas Jehova.

16. Ką, remiantis 1 Jono 4:1, turime daryti, kad mūsų niekas nesuklaidintų?

¹⁶ Ko reikia, kad mūsų tikėjimas būtų tvirtas? Kalno pamoksle Jėzus klausytojus įspėjo, kad apie jo sekėjus bus skleidžiamos „visokios piktos melagystės“ (Mt 5:11). Taip ir yra. Priešininkai bando apšmeižti tiesą mylinčius žmones, sugadinti jų reputaciją. Šventasis Raštas rodo, kad tokių piktybiškų kalbų kurstytojas yra Šėtonas (Apr 12:9, 10). Tad netikėkime jokiais melais, remkimės tikrais faktais. Neišsigąskime ir neleiskime niekam pakirsti mūsų tikėjimo. (Perskaityk 1 Jono 4:1.)

17. Kodėl įvykiai, dėjęsi vakarą prieš Jėzaus mirtį, kai kam galėjo tapti suklupimo akmeniu?

¹⁷ Jėzų išdavė vienas iš dvylikos apaštalų. Kitas tą patį vakarą jo tris kartus išsižadėjo. Tiesą sakant, lemiamu momentu visi apaštalai išsigando ir savo Mokytoją paliko (Mt 26:14–16, 47, 56, 75). Jėzus žinojo, kad taip nutiks, ir su mokiniais apie tai buvo kalbėjęsis (Jn 6:64; 13:21, 26, 38; 16:32). Tačiau kiti žmonės matydami, kas vyksta, galėjo svarstyti: „Jeigu Jėzaus apaštalai šitaip elgiasi, nenoriu turėti su jais nieko bendra.“

18. Kokios pranašystės išsipildė vakarą prieš Jėzaus mirtį?

¹⁸ Kas sakoma Biblijoje? Pranašystės, Jehovos valia užrašytos prieš daugelį šimtmečių, atskleidė, kad Mesijas bus išduotas už 30 sidabrinių ir kad išdaviku taps artimas jo draugas (Zch 11:12, 13; Ps 41:9). Be to, pranašo Zacharijo knygoje parašyta: „Kirsk tam ganytojui, ir kaimenė teišsisklaido“ (Zch 13:7). Taigi matydami, kad pranašų žodžiai pildosi, žmonės turėjo dar tvirčiau Jėzumi įtikėti, o ne imti juo abejoti.

19. Kodėl atskalūnų veikla ištikimų Dievo tarnų neišmuša iš pusiausvyros?

¹⁹ Kaip yra šiandien? Šiais laikais kai kurie gerai žinomi asmenys paliko Jehovos liudytojų organizaciją ir mėgina traukti paskui save kitus. Norėdami krikščionių bendruomenę apjuodinti, jie per žiniasklaidą ir internete platina  visokius pramanus arba pateikia tik dalį tiesos, o svarbius faktus nutyli. Tačiau ištikimų Dievo tarnų tai neišmuša iš pusiausvyros. Jie žino, kas apie atskalūnų veiklą kalbama Biblijos pranašystėse (Mt 24:24; 2 Pt 2:18–22).

20. Ką turime daryti, kad atskalūnai mūsų nesuklaidintų? (2 Timotiejui 4:4, 5)

²⁰ Ko reikia, kad mūsų tikėjimas būtų tvirtas? Stropiai studijuokime Bibliją, nuolat melskimės ir uoliai dirbkime Jehovos pavestą darbą. (Perskaityk 2 Timotiejui 4:4, 5.) Tada net išgirdę kalbas, kuriomis mėginama Jehovos liudytojus diskredituoti, nesutriksime (Iz 28:16). Jeigu mylime Dievą, bendratikius ir branginame Dievo Žodį, tiesos išsižadėję žmonės mūsų nesuklaidins.

21. Nors daugelis Biblijos tiesą atmeta, kodėl mūsų tikėjimas tvirtas?

²¹ Pirmajame amžiuje daugelis žydų nepripažino, kad Jėzus yra Dievo siųstasis Mesijas. Vis dėlto, kai kurie jį įtikėjo. Tarp jų – bent vienas Sinedriono narys ir netgi „didelis būrys kunigų“ (Apd 6:7; Mt 27:57–60; Mk 15:43). Šiandien žemėje yra milijonai tikrųjų Jėzaus sekėjų. Kodėl jų tikėjimas tvirtas? Todėl, kad jie nuoširdžiai studijuoja Bibliją ir didžiai vertina joje apreikštas tiesas. Apie tokius žmones galima pasakyti taip, kaip rašoma vienoje psalmėje: „Didi ramybė lydi tuos, kas tavąjį įstatymą brangina, jie niekada neklups“ (Ps 119:165).