Jehova prisakė izraelitams, kad elgtųsi šventai, ir nurodė: „Neskleisi tarp savo tautiečių jokio šmeižto ir į savo artimo gyvybę nesikėsinsi. Aš esu Jehova“ (Kun 19:2, 16).

Hebrajiškos frazės, perteiktos žodžiais „į savo artimo gyvybę nesikėsinsi“, paraidinis vertimas būtų „nepakilsi prieš artimo kraują“. Ką šie žodžiai reiškia? Viename leidinyje, aiškinančiame Kunigų knygą, rašoma: „Šią eilutės dalį [...] sunku suprasti, nes nėra išties žinoma čia pavartotos hebrajiškos idiomos „pakilti virš“ ar „stovėti šalia“ reikšmė.“ *

Kai kurie žinovai šiuos žodžius sieja su ankstesne eilute. Joje sakoma: „Teisdamas nepaminsi teisingumo ir nesielgsi šališkai – nei būsi prielankus vargšui, nei pataikausi turtingam. Artimo bylą spręsi teisingai“ (Kun 19:15). Tokiu atveju 16 eilutėje užrašytas įspėjimas nepakilti prieš artimą reikštų, kad Dievo tarnui draudžiama kenkti kitam žmogui teismo byloje, versle ar šeimoje ir kraipyti tiesą. Tokios blogybės Dievą tikrai piktina. Tačiau yra ir kitas, labiau tikėtinas, 16 eilutės paaiškinimas.

Darsyk pažvelk į eilutės pradžią. Dievas įspėjo izraelitus, kad neskleistų jokio šmeižto. Šmeižtas nėra tik apkalbos, nors ir dėl pastarųjų gali kilti nemažai problemų (Pat 10:19; Mok 10:12–14; 1 Tim 5:11–15; Jok 3:6). Šmeižto skleidėjas siekia apjuodinti kito žmogaus reputaciją, pavyzdžiui, melagingai liudydamas prieš jį teisme. Toks liudijimas gali užtraukti kaltinamajam mirties bausmę, panašiai kaip nutiko Nabotui, kai du niekšai jį nepagrįstai apkaltino piktžodžiavimu (1 Kar 21:8–13). Pasak Kunigų 19:16, šitaip pakilti prieš nekaltą žmogų prilygtų kėsintis į jo gyvybę.

Kas artimą šmeižia, tas jo nekenčia. 1 Jono 3:15 rašoma: „Kas nekenčia savo brolio, tas yra žmogžudys, o jūs žinote, kad joks žmogžudys negaus amžino gyvenimo.“ Įsidėmėtina, kad įspėjęs nesikėsinti į kito gyvybę Jehova pasakė: „Nelaikysi širdyje neapykantos savo broliui“ (Kun 19:17).

Taigi Kunigų 19:16 užrašyti žodžiai labai reikšmingi ir šiandien. Jie įspėja, kad nesumanytume ko pikta prieš kitą žmogų ir jo nešmeižtume. Jeigu antipatijos ar pavydo skatinami imtume artimą juodinti, mes, galima sakyti, kėsintumės į jo gyvybę. Krikščionys nieku gyvu negali leistis tokios neapykantos užvaldomi (Mt 12:36, 37).