1, 2. a) Kodėl, remiantis Psalmyno 37:3, 4, jaunavedžiams svarbu pasikliauti Jehova? b) Ką aptarsime šiame straipsnyje?

GAL tu ruošiesi tuoktis arba neseniai susituokei? Abu su savo išrinktuoju ar išrinktąja, be abejo, puoselėjate pačius gražiausius lūkesčius. Mes irgi nuoširdžiai linkime judviem laimės. Tačiau santuokoje būna sunkumų, kartais tenka apsispręsti gana nelengvais klausimais. Ir nuo tų sprendimų labai priklauso santuokinio gyvenimo laimė. Jeigu kliausitės Jehova ir elgsitės išmintingai, judviejų ryšys nuolat stiprės ir būsite laimingi. (Perskaityk Psalmyno 37:3, 4.) Kita vertus, kas Dievo požiūrį ir pamokymus ignoruoja, patiria daug įtampos ir nusivylimų.

² Nors šis straipsnis pirmiausia skirtas jaunavedžiams, jis bus naudingas visoms poroms. Aptarsime keleto senovėje gyvenusių Dievo tarnų parodytą pavyzdį. Tai, ko iš jų pasimokysime, santuokiniame gyvenime labai pravers. Taip pat apžvelgsime, ko galime pasisemti iš kai kurių šiuolaikinių porų patirties.

3, 4. Kokių sunkumų gali patirti jaunavedžiai?

³ Kai pora susituokia, draugai ir šeimos nariai gerų norų vedami neretai skatina juos kuo greičiau susikurti vadinamąjį normalų gyvenimą – susilaukti vaikų,  įsigyti jaukius namus, apstatyti juos gražiais baldais ir panašiai.

⁴ Girdėdami tokius patarimus kai kurie jaunavedžiai greitai prisiima bereikalingų paskolų. Tada abiem tenka daug dirbti, kad skolas galėtų išmokėti, ir lieka mažiau laiko dvasinei veiklai – asmeninėms ar šeimos studijoms, tarnybai. Kai kurie, norėdami uždirbti daugiau ar išsaugoti darbą, vis dažniau pasilieka dirbti viršvalandžių ir dėl to praleidžia bendruomenės sueigas. Prislėgti rūpesčių naštos, jie nebegali nuveikti Jehovos tarnyboje tiek, kiek norėtų.

5. Ką liudija Klauso ir Marisos patirtis?

⁵ Tačiau patirtis rodo, kad ne materialinė sėkmė teikia laimę. Tuo įsitikino Klausas ir Marisa. * Vedybinio gyvenimo pradžioje jiedu visą laiką dirbo, norėdami susikurti jaukų, patogų gyvenimą. Tačiau vidinio pasitenkinimo tai nesuteikė. Klausas atvirauja: „Materialiai buvome pertekę, bet dvasinių siekių neturėjome. Tenka pripažinti, apsikrovus visokiomis naštomis gyvenimas tapo labai įtemptas.“ Gal ir tavo patirtis panaši? Dėl geresnio gyvenimo sukiesi kaip voverė rate, bet laimės tai neatneša? Nenusimink. Išeitis tikrai yra. Stenkis pasimokyti iš Dievo tarnų, apie kuriuos pasakojama Biblijoje. Vienas tokių – karalius Juozapatas. Aptarkime, kuo jo pavyzdys naudingas šeimų galvoms.

6. Ką Juozapatas darė iškilus dideliam pavojui? (Patarlių 3:5, 6)

⁶ Karaliui Juozapatui, kaip ir daugeliui šiuolaikinių vyrų, pareigų tikrai nestigo. Ant jo pečių gulė atsakomybė už visos tautos gerovę! Kaip jam pavyko panešti tokią sunkią naštą? Juozapatas darė visa, ką galėjo. Jis stiprino Judo miestus ir sutelkė galingą kariuomenę – gerokai per 1 160 000 kovotojų (2 Met 17:12–19). Vienu metu tautai iškilo didelis pavojus. Jungtinės amonitų, moabitų ir Seyro aukštumų gyventojų pajėgos atžygiavo ir ėmė grasinti karaliui, jo šeimai ir visiems krašto žmonėms (2 Met 20:1, 2). Ką Juozapatas tada darė? Jis kreipėsi į Jehovą, prašė jį suteikti jėgų ir gelbėti. Karalius visa širdimi pasikliovė savo Dievu, kaip kad ir raginama Patarlių 3:5, 6 (perskaityk). Nuolanki Juozapato malda, užrašyta 2 Metraščių 20:5–12, atskleidžia, kad visas viltis jis sudėjo  į savo dangiškąjį Tėvą. Ar ta malda buvo išklausyta?

7. Kaip Jehova atsiliepė į Juozapato maldą?

⁷ Jehova įkvėpė levitą vardu Jahazielis karaliui pasakyti: „Išsirikiuokite, stovėkite ir stebėkite, kaip Jehova jus išgelbės“ (2 Met 20:13–17). Tokia kovos taktika daugeliui tik juoką sukeltų. Tačiau ji buvo ne žmogaus sumanyta, o paties Jehovos. Tad Juozapatas savo Dievu visiškai pasikliovė ir darė kaip liepta. Jis su kariuomene išėjo pasitikti priešo ir priekyje pastatė ne įgudusius kovotojus, o beginklius giesmininkus. Jehova karaliaus nenuvylė. Priešo kariuomenę jis visiškai sutriuškino (2 Met 20:18–23).

8. Ko šeimų galvos gali pasisemti iš Juozapato patirties?

⁸ Vyrai, jūs galite iš Juozapato daug pasimokyti. Kadangi esate įpareigoti saviškiais rūpintis, jūs stropiai darbuojatės, kad šeima nieko nestokotų ir būtų saugi. Galbūt atrodo, kad pavyksta be didelio vargo susitvarkyti su visais kylančiais sunkumais. Tačiau per daug savimi nepasitikėkite. Kreipkitės pagalbos į Jehovą – tiek asmeniškai, tiek drauge su žmona. Ieškokite išmintingų patarimų Biblijoje, mūsų leidiniuose ir stenkitės jais vadovautis. Jeigu kas nors Biblijos pamokymus menkina, laiko juos neprotingais arba jeigu įtikinėja jus, kad tik finansinis saugumas laiduoja šeimai gerovę, prisiminkite Juozapatą. Jis visa širdimi pasikliovė Jehovos parama ir neapsiriko. Pasitikėkite Dievu, jis jūsų niekada nenuvils (Ps 37:28; Hbr 13:5).

9. Ką žinome apie Izaiją ir jo žmoną?

⁹ Poroms taip pat verta pamąstyti apie Izaijo ir jo žmonos paliktą pavyzdį. Izaijas, kaip žinome, tarnavo pranašu. Svarbių užduočių Jehova tikriausiai skirdavo ir jo žmonai, mat ji Biblijoje taip pat pavadinta pranaše (Iz 8:1–4). Iš visko sprendžiant, ši pora nuoširdžiai atsidėjo dirbti Dievo pavestą darbą. Argi ne sektinas pavyzdys sutuoktiniams?

10. Kaip sutuoktiniai gali stiprinti troškimą kuo daugiau nuveikti Jehovos tarnyboje?

¹⁰ Troškimą kuo daugiau nuveikti Jehovos tarnyboje sutuoktiniai turėtų ugdytis ir šiandien. Tai jie gali daryti, pavyzdžiui, drauge tyrinėdami, kaip pildosi Biblijoje užrašytos pranašystės * (Tit 1:2). Taip įgis vis daugiau pasitikėjimo Jehovos Žodžiu ir ryžto uoliai vykdyti Jėzaus pavestą užduotį skelbti gerąją naujieną tol, kol ateis pabaiga (Mt 24:14).

11. Ką vertinga nuveikė Priscilė ir Akvilas ir kaip jiems tai pavyko?

¹¹ Sektiną pavyzdį parodė ir Akvilas su Priscile. Jie gyveno senovės Romoje. Kai išgirdo gerąją naujieną apie Jėzų, tapo krikščionimis. Reikia manyti, abiem viskas gerai klojosi,  tačiau netrukus gyvenimas pasisuko netikėta vaga. Imperatorius Klaudijus įsakė visiems žydams išsikelti iš Romos. Pagalvok, ką tai reiškė Akvilui ir Priscilei. Jie turėjo palikti viską, prie ko buvo pratę, kurtis naujoje vietoje, perkelti ten palapinių siuvimo verslą. Tačiau ar dėl visų tų vargų Dievo valia nuėjo į antrą planą? Be abejo, tu jau žinai atsakymą į šį klausimą. Atsikėlę į Korintą, Akvilas su Priscile įsiliejo į tenykštę krikščionių bendruomenę ir drauge su apaštalu Pauliumi stiprino bendratikius. Vėliau jie darbavosi ir kituose miestuose, kur labai reikėjo Karalystės skelbėjų (Apd 18:18–21; Rom 16:3–5). Kiek daug džiaugsmo tai porai turėjo suteikti ši prasminga veikla!

12. Kodėl jaunavedžiai turėtų aptarti, kokių dvasinių tikslų sieks?

¹² Jaunavedžiams verta imti pavyzdį iš Akvilo su Priscile ir susitelkti į Karalystės darbą. Jie dar prieš susituokdami galėtų drauge apsvarstyti, kokių tikslų gyvenime sieks. Jeigu svarbiausi bus dvasiniai siekiai, pora dar aiškiau matys, kaip jų gyvenime veikia Jehovos šventoji dvasia (Mok 4:9, 12). Apie tai liudija Raselo ir Elizabetos patirtis. Raselas prisimena: „Kai draugavome, aptarėme, kokių dvasinių tikslų sieksime.“ O Elizabeta sako: „Iš anksto apie tai pasikalbėjome, kad vėliau jokie mūsų kiti sprendimai netrukdytų tų tikslų siekti.“ Raselo ir Elizabetos aplinkybės leido jiems persikelti į Mikroneziją, mat ten reikėjo daugiau Karalystės skelbėjų.

13. Ką, anot Psalmyno 28:7, patiria tie, kas pasitiki Jehova?

¹³ Kaip ir Raselas su Elizabeta, daugelis porų šiandien nusprendė supaprastinti savo gyvenimą, kad daugiau laiko galėtų skirti skelbimo ir mokymo darbui. Jeigu sutuoktiniai nusistato tarnyboje gerus tikslus ir  bendromis jėgomis jų siekia, Jehova juos laimina. Tai matydami, jie dar labiau juo pasikliauja ir tampa išties laimingi. (Perskaityk Psalmyno 28:7.)

14. Iš ko akivaizdu, kad apaštalas Petras ir jo žmona pasitikėjo pažadu, užrašytu Mato 6:25, 31–34?

¹⁴ Sutuoktiniams geras pavyzdys yra ir apaštalas Petras su žmona. Praėjus pusmečiui ar ilgiau nuo tada, kai susipažino su Jėzumi, Petras buvo pakviestas tapti jo mokiniu. Jis vertėsi žvejyba ir buvo šeimos maitintojas. Taigi prieš priimdamas Jėzaus kvietimą turėjo atsižvelgti į savo šeimos poreikius (Lk 5:1–11). Tikriausiai viską gerai apsvarstęs, Petras nusprendė leistis kartu su Jėzumi į evangelizacines keliones. Be abejo, ir jo žmona palaikė tokį sprendimą. Juk Biblijoje pasakojama, kad po Jėzaus prisikėlimo ji bent jau kurį laiką keliavo drauge su vyru (1 Kor 9:5). Turėdamas tokią dvasingą sutuoktinę Petras galėjo nevaržomai duoti patarimų ir kitoms poroms (1 Pt 3:1–7). Tiek jis pats, tiek jo žmona pasitikėjo Jehovos pažadu jais pasirūpinti ir Karalystės darbui skyrė pirmąją vietą savo gyvenime. (Perskaityk Mato 6:25, 31–34.)

15. Ko pasimokome iš Tiago ir Esteros?

¹⁵ Jeigu esate susituokę jau keletą metų, kaip galėtumėte ir toliau ugdytis troškimą nuveikti tarnyboje daugiau? Viena, mokydamiesi iš kitų porų patirties. Čia pravers straipsniai su rubrika „Jie noriai atsiliepė į kvietimą“. Pavyzdžiui, Tiago ir Estera juos skaitydami išsiugdė stiprų norą tarnauti krašte, kur reikia daugiau Karalystės žinios skelbėjų. Tiago pasakoja: „Skaitydami, kaip Jehova savo tarnams padeda, mes irgi panorome labiau pajausti jo vadovavimą ir globą.“ 2014 metais ši pora persikėlė į Paragvajų ir iki šiol tarnauja drauge su portugališkai kalbančiais broliais ir sesėmis. Estera sako: „Mums abiem labai patinka žodžiai iš Efeziečiams 3:20. Tarnyboje ne kartą įsitikinome, kokie jie teisingi.“ Tame laiške Efezo krikščionių bendruomenei Paulius rašė, kad Jehova padarys dėl jų netgi daugiau nei jie prašo. Tai tikra tiesa!

16. Kieno patirtis padės jaunoms poroms įvertinti savo siekius?

¹⁶ Iš bendratikių, kurie išmoko kliautis Jehovos parama, jaunavedžiai gali nemažai pasimokyti. Gal pažįstate sutuoktinių, kurie jau ne vieną dešimtmetį drauge tarnauja visalaikiais tarnais? Paprašykite, kad jie pasidalytų savo patirtimi. Taip parodysite, kad kliaujatės Jehovos teikiama išmintimi ir norite užsibrėžti kuo prasmingesnius dvasinius tikslus (Pat 22:17, 19). Apsispręsti dėl savo siekių jaunoms poroms gali padėti ir vyresnieji.

17. Ko mus pamoko Klauso ir Marisos patirtis?

¹⁷ Kartais būna, kad užsibrėžiame tam tikrą tikslą, tačiau gyvenimas pasisuka visai kita vaga. Taip nutiko  Klausui ir Marisai, minimiems straipsnio pradžioje. Trečiais savo santuokinio gyvenimo metais jie išvyko tarnauti savanoriais Suomijos filialo statybose. Ten sužinojo, kad statybose galės darbuotis tik šešis mėnesius. Abu dėl to labai nusivylė. Bet netrukus jiedu buvo pakviesti į arabų kalbos kursus ir dabar džiaugiasi tarnyba su arabiškai kalbančiais bendratikiais kitoje šalyje. Prisimindama tas permainas Marisa pripažįsta: „Imtis to, ko niekada nebuvai daręs, iš pradžių baugoka. Reikia stipraus pasitikėjimo Jehova. Tačiau jis visada mums suteikdavo pagalbą – netgi tokią, kokios nesitikėdavome. Dabar aš dar labiau juo pasikliauju.“ Kaip rodo šios poros patirtis, Jehova atlygina visiems, kas juo nuoširdžiai pasitiki.

18. Kaip sutuoktiniai gali parodyti, kad pasitiki Jehova?

¹⁸ Santuoka yra Jehovos dovana (Mt 19:5, 6). Jis nori, kad sutuoktiniai būtų laimingi (Pat 5:18). Tad jaunos poros, pasvarstykite, kaip leidžiate savo gyvenimo dienas. Ar darote viską, kad Jehovai už jo dovanas deramai atsidėkotumėte? Prašykite išminties maldoje. Tyrinėkite, kokie Biblijoje užrašyti pamokymai ir patarimai taikytini jūsų aplinkybėmis. Tada jais vadovaukitės. Jeigu susitelksite į tarnybą Jehovai, jūsų gyvenimas bus prasmingas ir išties laimingas.