1, 2. Kaip tave padrąsina žodžiai iš Izaijo 65:16, 17?

„NEPASIDUOK!“ – toks paskatinimas skambėjo 2017 metų regiono kongreso programoje. Joje nemažai buvo kalbama, kaip galime atlaikyti įvairius išmėginimus. Tie pamokymai aktualūs iki pat šiandien, nes mus tebeslegia įvairios šio laikmečio bėdos.

² Ką tau teko išgyventi pastaruoju metu? Gal netekai artimo žmogaus ar gero draugo? Susirgai gyvybei pavojinga liga arba pajautei, kokia sunki yra senatvės našta? Nukentėjai nuo stichinės nelaimės? nuo nusikaltėlių? nuo persekiotojų? O gal tavo namų neaplenkė COVID-19 pandemijos rykštė? Kaip laukiame dienos, kai jokių vargų nebeliks ir jie amžiams nueis į užmarštį! (Perskaityk Izaijo 65:16, 17.)

3. Ką ir kodėl turime ugdytis?

³ Nors gyvenimas jau dabar labai sunkus, ateityje tikriausiai patirsime dar didesnių išmėginimų (Mt 24:21). Tad mums būtina ugdytis ištvermę. Turėkime omenyje, ką pasakė Jėzus: „Ištverme išgelbėsite savo gyvybę“ (Lk 21:19). Kaip tad galime įgauti tvirtybės? Apmąstydami, kaip panašius išbandymus atlaiko mūsų bendratikiai, ir mokydamiesi iš savo dangiškojo Tėvo Jehovos.

4. Kodėl galime sakyti, kad Jehovos pavyzdys labiausiai įkvepia mums ištvermės?

⁴ Jehovos pavyzdys gali mums įkvėpti daugiausia ištvermės. Tik pagalvok: pasaulį valdo Šėtonas, todėl  jame pilna problemų. Dievas turi galios viską akimirksniu užbaigti, tačiau laukia tam nustatyto meto (Rom 9:22). Kol jis ateis, Jehova pakenčia daugelį negerovių. Aptarkime devynias iš jų.

5. Kaip Dievo vardas buvo apšmeižtas ir ką tu apie tai manai?

⁵ Panieka Jehovos vardui. Dievas brangina savo vardą ir nori, kad jį visi gerbtų (Iz 42:8). Tačiau štai jau šešis tūkstantmečius jo vardas yra juodinamas (Ps 74:10, 18, 23). Pirmąsyk Jehovą dar Edeno sode apšmeižė viena dvasinė būtybė (vėliau pavadinta „šmeižiku“, verčiant iš graikiško žodžio diabolos). Šis puolęs angelas apkaltino Dievą, esą jis Adomui ir Ievai neduoda to, kas padarytų juos laimingus (Pr 3:1–5). Nuo tada Jehovai nuolat be jokio pagrindo priekaištaujama, kad draudžia žmonėms tai, ko jiems iš tikro reikia. Jėzus buvo itin susirūpinęs dėl jo Tėvo vardo niekinimo, todėl ragino savo mokinius melsti: „Tėve mūsų, kuris esi danguje, tebūna šventu laikomas tavo vardas“ (Mt 6:9).

6. Kodėl Jehova leido žmonėms kurį laiką tvarkytis savarankiškai?

⁶ Priešiškumas Dievo valdymui. Jehova turi neginčijamą teisę valdyti dangų ir žemę, ir jo valdymas yra pats geriausias (Apr 4:11). Tačiau Šėtonas bando įteigti angelams ir žmonėms, kad Dievas tokios teisės neturi. Šiems piktojo tvirtinimams paneigti reikia laiko, tad Jehova leido žmonėms tvarkytis savarankiškai. Tik taip visi gali įsitikinti, kad be Kūrėjo pagalbos žmogaus pastangos pasmerktos žlugti (Jer 10:23). Jehova rodo didžiulę kantrybę, kad į Šėtono iškeltą klausimą būtų atsakyta kartą visiems laikams. Kai bus galutinai įrodyta, kad tik Dievo įkurta Karalystė gali laiduoti žemei tikrą taiką ir saugumą, jo teisė į viešpatystę bus apginta.

7. Kas tapo Jehovos priešininkais ir ką Jehova ketina su jais daryti?

⁷ Jehovos kūrinių neklusnumas. Tiek dvasines būtybes, tiek žmones Jehova sukūrė tobulus, be jokio trūkumo. Tačiau viena iš dvasinių būtybių, pavadinta Šėtonu (išvertus „priešininkas“), nuteikė Adomą ir Ievą prieš savo Kūrėją. Vėliau prie tų maištininkų prisidėjo kiti angelai ir žmonės (Jud 6). Ilgainiui Dievą atstūmė netgi jo išrinktoji tauta Izraelis – ji persimetė prie netikrų dievų (Iz 63:8, 10). Jehova, savaime suprantama, jautėsi išduotas. Tačiau jis tai pakentė ir pakęs tol, kol ateis nustatytas metas įvykdyti mirties nuosprendį visiems maištininkams. Tada ištikimi Dievo tarnai, kenčiantys šio pasaulio priespaudą, bus išvaduoti.

8, 9. Kokie melai yra skleidžiami ir kaip mes su jais kovojame?

⁸ Piktojo skleidžiami melai. Užsipuolęs dorą Dievo tarną Jobą, Šėtonas pareiškė, kad žmonės Jehovai tarnauja vien iš savanaudiškų paskatų (Job 1:8–11; 2:3–5). Šis kaltintojas taip tvirtina iki pat šiandien (Apr 12:10). Tačiau mes liekame ištikimi Dievui ir ištveriame visus išbandymus. Taip įrodome, kad savo Kūrėją mylime ir kad Šėtonas kalba netiesą. Jehova už ištvermę atlygino Jobui, atlygins ir mums (Jok 5:11).

 ⁹ Šėtonas nori visiems įteigti, kad Dievas yra žiaurus ir kaltas dėl žmonių kančių. Todėl apakino religinius vadovus, kad tie kalbėtų netiesą. Pavyzdžiui, kai kurie dvasininkai vaiko netekusiems tėvams sako, kad mažylį pasiėmė Dievas, nes jam reikia dar vieno angeliuko danguje. Tai grynas šmeižtas! Jehova tikrai ne toks. Kai susergame sunkia liga ar miršta artimas žmogus, nėra jokio pagrindo kaltinti Dievą. Mes nė kiek neabejojame, kad atėjus metui jis atitaisys visą žalą, kurią padarė mirtis. Ir žmones stengiamės paguosti, patikinti juos Jehovos meile. Užtat Jehova turi ką pasakyti tam, kuris iš jo šaiposi (Pat 27:11).

10. Kas apie Jehovą sakoma Psalmyno 22:23, 24?

¹⁰ Blogybės, varginančios Jehovos tarnus. Jehova yra atjautus Dievas. Jam labai gelia širdį matant, kiek mums tenka ištverti dėl persekiojimo, ligų ir netobulumo. (Perskaityk Psalmyno 22:23, 24.) Jehova supranta mūsų skausmą. Jis nori jį pašalinti ir tai tikrai padarys (palygink su Išėjimo 3:7, 8 ir Izaijo 63:9). Ateis diena, kai „jis nušluostys kiekvieną ašarą [mums] nuo akių, ir nebebus mirties, nebebus nei sielvarto, nei aimanos, nei skausmo“ (Apr 21:4).

11. Ko Jehova labai ilgisi?

¹¹ Atskirtis nuo brangių draugų. Jehova per istoriją neteko daugelio savo ištikimų draugų ir nepaprastai jų ilgisi (Job 14:15). Pagalvok, kaip jam trūksta Abraomo (Jok 2:23). Arba Mozės – su juo „kalbėdavosi veidas į veidą“ (Iš 33:11). Ir kaip jis trokšta vėl išgirsti Dovydo ir kitų psalmininkų giedamas giesmes! (Ps 104:33) Nors visi šie žmonės jau seniai užmigę mirties miegu,  Jehova jų nepamiršo (Iz 49:15). Jėzaus žodžiais tariant, „jam visi jie gyvena“ (Lk 20:38). Atėjus metui Dievas sugrąžins savo draugus iš nebūties. Tada jie vėl siųs Kūrėjui nuoširdžias maldas ir jam uoliai tarnaus. Jeigu ir tu esi netekęs brangaus žmogaus, guoskis Dievo duota viltimi.

12. Kas šiomis paskutinėmis dienomis Jehovą labai liūdina?

¹² Neteisybė ir smurtas. Kai pirmieji žmonės nusisuko nuo Dievo, jam jau tada buvo aišku, kad žemės laukia dideli vargai ir kad jam teks toleruoti visokias negeroves. Jis nekenčia pasaulyje plintančių nedorybių, neteisybės ir smurto, taip pat piktinasi matydamas, kaip skriaudžiami silpniausi žmonės – vargdieniai, našlaičiai ir našlės (Zch 7:9, 10). Jehovai ypač skaudu dėl to, kad persekiojami ir kalinami jo ištikimi tarnai. Tad jeigu ir tau tenka atlaikyti sunkius tikėjimo išmėginimus, neabejok, kad Jehova už ištvermę tave labai brangina.

13. Kaip žmonija sugedo ir ką Dievas darys?

¹³ Žmonijos moralinis pakrikimas. Dievas sukūrė žmogų kaip savo atvaizdą, tačiau Šėtonas nori tą atvaizdą subjauroti. Jau Nojaus laikais žmonės buvo labai nedori, todėl Jehova „gailėjosi sukūręs žemėje žmogų ir jam skaudėjo širdį“ (Pr 6:5, 6,  11). Ar situacija ilgainiui pasikeitė į gera? Deja, ne. Galime tik įsivaizduoti, kaip Šėtonas piktdžiugiauja matydamas, kad plinta visoks amoralumas, įskaitant nesantuokinius lytinius santykius ir homoseksualizmą (Ef 4:18, 19). Jis ypač patenkintas, jeigu pasiseka į nuodėmę įstumti Dievo tarną. Tačiau nedorybėms ateis pabaiga. Kai Jehovos kantrybė išseks, jis išlies pyktį ant visų, kas elgiasi palaidai.

14. Kas dėl žmogaus neatsakingumo vyksta su Dievo kūrinija?

¹⁴ Žemės niokojimas. Šiandien akivaizdu, kad „žmogus valdo žmogų jo nenaudai“ (Mok 8:9). Negana to, daroma didžiulė žala Jehovos kūrinijai – tiek pačiai žemei, tiek gyvajai gamtai. Dievas pavedė žmogui rūpintis gyvūnais, o jis juos naikina (Pr 1:28). Kai kurie specialistai įspėja, kad vos per kelerius ateinančius metus gali išnykti milijonas gyvūnų ir augalų rūšių. * Tačiau ilgai taip nebesitęs. Jehova žada „sunaikinti tuos, kurie niokoja žemę“. Mūsų planeta ateityje vėl taps nuostabiu rojumi (Apr 11:18; Iz 35:1).

15, 16. Kas mus skatina ištvermingai laikytis? Pateik pavyzdį.

¹⁵ Pagalvok, kiek daug blogybių skaudina mūsų dangiškąjį Tėvą jau tūkstančius metų (žr. rėmelį „ Ką Jehova iki šiol pakenčia“). Jis galėtų bet kurią akimirką jas visas pašalinti, tačiau kantriai laukia. Ir tai mums tik į naudą. Pailiustruokime pavyzdžiu. Tėvai, besilaukiantys vaikelio, sužino, kad kūdikis gims nesveikas, kad gyvenimas jam bus sunkus ir kad mirs prieš laiką. Tačiau gimus kūdikiui jie vis tiek džiaugiasi. Jie myli savo mažylį ir yra pasiruošę ištverti bet kokius sunkumus, kad tik sudarytų jam kuo geresnes sąlygas.

 ¹⁶ Panašiai visi Adomo ir Ievos palikuoniai gimsta, galima sakyti, neįgalūs – ateina į šį pasaulį netobuli. Tačiau Jehova juos myli ir globoja (1 Jn 4:19). Be to, Jehova dėl žmonių padarys kur kas daugiau nei tėvai gali padaryti dėl savo kūdikio. Jis yra nustatęs dieną, kai pašalins visas žmoniją alinančias negandas (Mt 24:36). Argi tokia mūsų dangiškojo Tėvo meilė neskatina ištvermingai laikytis iki išauš ta diena?

17. Kodėl verta mąstyti apie Jėzaus ištvermę, kaip esame raginami Hebrajams 12:2, 3?

¹⁷ Jėzus tobulai sekė Jehovos pavyzdžiu. Dėl žmonijos gerovės jis ištvėrė užgaules, gėdą ir kančias ant bausmės stulpo. (Perskaityk Hebrajams 12:2, 3.) Kodėl Jėzus nepristigo stiprybės? Todėl, kad žinojo, kiek daug tenka iškęsti jo dangiškajam Tėvui. Apie tai mąstydami, jėgų įgauname ir mes.

18. Ką gera, pasak 2 Petro 3:9, duoda Jehovos kantrybė?

¹⁸ Perskaityk 2 Petro 3:9. Jehova pačiu tinkamiausiu metu pašalins žemėje visą blogį. Jis kantriai to meto laukia, o tuo tarpu buria milijonus doraširdžių žmonių į savo tautą, kad jam tarnautų ir jį šlovintų. Visi tie žmonės yra dėkingi Dievui už jo didžią kantrybę. Jie džiaugiasi, kad galėjo ateiti į šį pasaulį, savo Kūrėją pažinti, pamilti ir jam pasiaukoti. Milijonai jų liks ištikimi Jehovai iki pat galo ir už tai gaus dosnų atlygį. Tai bus akivaizdus įrodymas, kad Dievas laukė ne tuščiai.

19. Kam turime būti pasiryžę ir koks už tai laukia atlygis?

¹⁹ Jehovos pavyzdys mums įkvepia jėgų ištverti su džiaugsmu. Nors Šėtonas visur sėja skausmą ir kančias, Jehova, „laimingasis Dievas“, žino, kad tai truks nebeilgai (1 Tim 1:11). Mes irgi galime džiugiai laukti laiko, kai Visagalis pašlovins savo didingą vardą, apgins savo teisę į viešpatystę, pašalins blogį ir mūsų vargus. Tad būkime pasiryžę ištverti negandas ir guoskimės mintimi, kad Jehova mus atjaučia. Atminkime, kad visų ištikimų Dievo tarnų laukia ypatingas apdovanojimas. Apie tai rašoma Jokūbo 1:12: „Laimingas žmogus, kuris ištvermingai laikosi mėginamas, nes kai bus išmėgintas, gaus gyvenimo vainiką, kurį Jehova yra pažadėjęs jį mylintiems.“