1. Koks klausimas mums gali kilti, kai mąstome apie visatą?

 KAI mąstome apie bekraštę Jehovos sukurtą visatą, tikriausiai kartais kyla toks pat klausimas kaip psalmininkui Dovydui: „Kai žvelgiu į tavo dangų, tavo rankų darbą, į mėnulį ir žvaigždes, kurias tu padarei, – kas tas mirtingasis, kad jį prisimeni, kas tas žmogaus sūnus, kad tu juo rūpiniesi?“ (Ps 8:3, 4). Kosmoso platybėse žmogus atrodo tik menka dulkelė, tad gal stebimės, kaip ta dulkelė gali rūpėti visagaliam Dievui. Tačiau jam išties esame labai brangūs. Juk jau patiems pirmiesiems žmonėms – Adomui ir Ievai – Dievas suteikė garbę būti jo visuotinės šeimos nariais.

2. Kokią užduotį Jehova buvo skyręs pirmiesiems žmonėms?

² Jehova Adomui ir Ievai pasakė: „Būkite vaisingi, dauginkitės, pripildykite žemę ir ją užvaldykite“ (Pr 1:28). Rūpestingasis Tėvas patikėjo jiems prasmingą užduotį auginti ir auklėti vaikus, taip pat prižiūrėti savo žemiškuosius namus. Jeigu pirmoji pora ir jų palikuoniai būtų klusniai vykdę Jehovos skirtą užduotį, būtų likę jo šeimos nariai per amžius.

3. Kokiais žodžiais Dovydas nusakė garbingą Adomo ir Ievos padėtį Jehovos šeimoje?

³ Adomo ir Ievos padėtis Jehovos šeimoje buvo išties garbinga. Ją gerai nusako šie dėkingumo kupini Dovydo giesmės žodžiai: „Jį [žmogų] padarei tik truputį  žemesnį už angelus, šlove ir didybe apvainikavai“ (Ps 8:5). Suprantama, žmogus neturi tiek pat galios, išmanymo ir gebėjimų, kaip angelas (Ps 103:20). Tačiau atkreipk dėmesį, kad jis sukurtas „tik truputį žemesnis“ už tas galingas dangiškąsias būtybes. Įsivaizduok, kokie palaiminti buvo mūsų pirmieji tėvai!

4. Kas nutiko Adomui su Ieva ir ką aptarsime šiame straipsnyje?

 ⁴ Deja, Adomas su žmona nusižengė savo Kūrėjui. Taip ne tik patys prarado garbingą Dievo vaikų vardą, bet ir sugadino gyvenimą savo palikuoniams. Tačiau Jehova savo sumanymo neatsisakė ir padarys viską, kad klusnūs žmonės galėtų amžinai džiaugtis jo meile. Dangiškasis Tėvas mus brangina ir nieko mums negaili. Pakalbėsime, kokių dovanų jau esame iš jo gavę. Taip pat aptarsime, iš ko bus matyti, kad galimybę tapti jo šeimos nariais labai vertiname. Ir trumpai apžvelgsime, kokiu gyvenimu visi Jehovos žemiškieji vaikai džiaugsis ateityje.

5. Kaip galime Dievui atsidėkoti už tai, kad sukūrė mus kaip savo atvaizdą?

⁵ Jehova sukūrė mus kaip savo atvaizdą (Pr 1:26, 27). Todėl gebame puoselėti meilę, atjautą, ištikimybę, teisingumo jausmą (Ps 86:15; 145:17). Jeigu stengsimės tokias dorybes ugdytis, rodysime savo Kūrėjui pagarbą, dėkingumą ir džiuginsime jo širdį (1 Pt 1:14–16). Be to, tada būsime laimingi ir tapsime tokiais žmonėmis, kokius jis priims į savo šeimą.

6. Kaip Jehova prirengė žmogui žemę?

⁶ Jehova mums dovanojo gražius jaukius namus. Jehova žemę žmogui iš anksto labai rūpestingai paruošė (Job 38:4–6; Jer 10:12). Jis viską nuodugniai apgalvojo ir dosniai prirengė joje įvairiausių gėrybių (Ps 104:14, 15, 24). Ir pats džiaugėsi matydamas, kad čia gyventi bus labai malonu (Pr 1:10, 12, 31). Tada sukūrė pirmąjį žmogų ir pavedė jam valdyti visus tuos „savo rankų darbus“ (Ps 8:6). Kokia garbė! Visatos Kūrėjas panorėjo, kad tobuli žemiškieji vaikai prižiūrėtų jo sukurtą žemę ištisą amžinybę. Ar dažnai dėkoji Jehovai už tokią nuostabią perspektyvą?

7. Koks žmogui suteiktas gebėjimas nusakytas Jozuės 24:15?

⁷ Jehova apdovanojo mus valios laisve. Jis suteikė mums gebėjimą rinktis gyvenimo kelią. (Perskaityk Jozuės 24:15.) Jeigu apsisprendžiame tarnauti Dievui, jis tai labai vertina (Ps 84:11; Pat 27:11). Jehovą džiugina ir daugelis kitų gerų mūsų sprendimų. Pažiūrėkime, ko šiuo atžvilgiu pasimokome iš Jėzaus.

8. Kaip Jėzus kartą nusprendė pasielgti, nors buvo pavargęs?

⁸ Kaip ir Jėzus, turėtume rūpintis labiau kitais nei savimi. Sykį Jėzus ir apaštalai nuplaukė į ramią vietą pailsėti. Tačiau žmonės juos susirado ir sugužėjo didelė minia Jėzaus pasiklausyti. Jis nė kiek nesuirzo ir gailėdamas žmonių „ėmė mokyti juos  daugelio dalykų“ (Mk 6:30–34). Jeigu ir mes aukojame savo laiką ir jėgas kitų labui, teikiame garbę savo dangiškajam Tėvui (Mt 5:14–16). Taip Jehova mato, kad išties trokštame būti priimti į jo visuotinę šeimą.

9. Kokią garbingą pareigą turi tėvai?

⁹ Jehova skyrė žmonėms užduotį auginti vaikus ir auklėti juos taip, kad jį pamiltų ir taptų jo tarnais. Jeigu tu turi vaikų, ar brangini šią Dievo dovaną? Pagalvok, jos neturi net angelai, nors yra daug kuo apdovanoti. Tau tenka garbinga, šventa pareiga savo atžalas drausminti ir protinti „taip, kaip patinka Jehovai“ (Ef 6:4; Įst 6:5–7; Ps 127:3). Šią pareigą atlikti padeda ištikimo vergo parengti leidiniai, filmukai, muzikiniai įrašai, internetiniai straipsniai. Akivaizdu, kad ir Jehova, ir jo Sūnus Jėzus mūsų mažaisiais labai rūpinasi (Lk 18:15–17). Jehova yra dėkingas tėvams už pastangas atsakingai ugdyti savo vaikus, kad šie irgi galėtų ateityje įsilieti į jo visuotinę šeimą.

10, 11. Kokią galimybę Jehova žmonėms suteikė parūpindamas išpirką?

¹⁰ Kad žmonės galėtų grįžti į Jehovos šeimą, jis paaukojo savo brangų Sūnų.  Ketvirtoje pastraipoje kalbėjome, kad Adomas ir Ieva ne tik patys pasitraukė iš Jehovos šeimos, bet ir iš savo vaikų atėmė galimybę tapti jos nariais (Rom 5:12). Pirmoji pora sąmoningai nusprendė neklausyti Dievo, todėl į jo šeimą niekada nebesugrįš. O kaip jų palikuoniai? Jehova myli dorumą branginančius žmones, todėl norėdamas atverti jiems kelią į savo šeimą ryžosi paaukoti viengimį Sūnų Jėzų Kristų (Jn 3:16; Rom 5:19). Dėl Jėzaus aukos Jehova pirmiausia įsūnija 144 000 ištikimų jam žmonių, gaunančių dangiškąjį pašaukimą (Rom 8:15–17; Apr 14:1).

¹¹ Milijonai kitų dorų žmonių, pareigingai vykdančių Jehovos valią, taps visateisiais tos šeimos nariais po Jėzaus valdymo Tūkstantmečio ir paskutinio išbandymo (Ps 25:14; Rom 8:20, 21). Laukdami to meto jie jau dabar į savo Kūrėją Jehovą kreipiasi žodžiu „Tėve“ (Mt 6:9). Be to, naujajame pasaulyje daugybė žmonių bus prikelti iš mirusiųjų. Jeigu jie noriai mokysis eiti Dievo nurodytu keliu ir iš to kelio neišklys, galiausiai taip pat taps jo šeimynykščiais.

12. Kokį klausimą dabar apsvarstysime?

¹² Taigi, Jehova visokeriopai mums paliudijo, kad esame jam labai brangūs. Pateptuosius Jėzaus sekėjus jis jau įsūnija, o „milžiniškai miniai“ kitų savo tarnų suteiks įsūnystę naujajame pasaulyje (Apr 7:9). Kaip galime parodyti, kad išties trokštame amžinai būti Jehovos šeimoje?

13. Ką turime stengtis daryti, jei norime tapti Dievo šeimos nariais? (Morkaus 12:30)

¹³ Mylėk Jehovą ir tarnauk jam visomis jėgomis. (Perskaityk Morkaus 12:30.) Tai, kad galime Dievą šlovinti ir jam tarnauti, yra bene didžiausia  jo dovana. Meilė Kūrėjui skatina mus „laikytis jo įsakymų“ (1 Jn 5:3). Vieną iš tų įsakymų mums perdavė jo Sūnus. Jis paliepė daryti jo mokiniais ir krikštyti visų tautų žmones (Mt 28:19). Jėzus taip pat prisakė mylėti vienam kitą (Jn 13:35). Jeigu tuos įsakymus vykdome, Jehova priima mus į pasaulinę savo tarnų šeimą (Ps 15:1, 2).

14. Iš ko matoma mūsų meilė kitiems? (Mato 9:36–38; Romiečiams 12:10)

¹⁴ Mylėk kitus žmones. Meilė yra ryškiausia Jehovos savybė (1 Jn 4:8). Jis mylėjo mus ir tada, kai jo nepažinojome (1 Jn 4:9, 10). Sekime jo pavyzdžiu ir mylėkime artimą (Ef 5:1). Paskutinėmis senojo pasaulio dienomis stenkimės su meile padėti žmonėms pažinti Dievą. (Perskaityk Mato 9:36–38.) Aiškinkime jiems, ko reikia, kad Jehova priimtų juos į savo šeimą. Mūsų meilės ir pagarbos nusipelno ir bendratikiai (1 Jn 4:20, 21). Tad elkimės su savo tikėjimo broliais ir sesėmis kilniai, laikykime juos aukštesniais už save ir neabejokime, kad jie tarnauja Jehovai iš tyrų motyvų. (Perskaityk Romiečiams 12:10; Fil 2:3.)

15. Kaip dera elgtis su visais žmonėmis?

¹⁵ Būk visiems gailestingas ir geras. Kad galėtume vadintis Jehovos vaikais, turime visada laikytis jo Žodžio mokymų. Pavyzdžiui, Jėzus prisakė būti gailestingiems ir geranoriškiems su visais žmonėmis, net su priešais (Lk 6:32–36). Kartais tai nelengva, todėl privalome mokytis mąstyti ir elgtis taip kaip Jėzus. Jeigu klausome Jehovos ir stengiamės sekti Jėzaus pėdomis, mūsų dangiškasis Tėvas mato, kad trokštame būti jo šeimoje.

16. Kaip kiekvienas turime sergėti Jehovos garbintojų šeimos reputaciją?

¹⁶ Sergėk gerą Jehovos garbintojų šeimos reputaciją. Paprastai jaunesnis vaikas šeimoje mokosi iš vyresnio. Gerai, jeigu šis laikosi Biblijos principų. Tačiau kaip tada, jeigu jis ima daryti bloga? Jaunėlis gali pasekti jo netikusiu pavyzdžiu ir skaudžiai nukentėti. Taip ir Jehovos šeimoje. Jeigu kuris nors krikščionis ima skleisti atskalūniškus mokymus arba elgtis nedorai, gali patraukti paskui save ir kitus. Dėl to nukentėtų visos Jehovos garbintojų šeimos reputacija (1 Tes 4:3–8). Tad nesekime blogais pavyzdžiais, neleiskime niekam atitraukti mūsų nuo dangiškojo Tėvo Jehovos.

17. Kodėl turime kliautis ne materialinėmis vertybėmis, o Jehova?

¹⁷ Viltis dėk ne į materialines vertybes, o į Jehovą. Jeigu žmogus Karalystės darbui skiria pirmąją vietą gyvenime ir laikosi dorovės normų, Dievas pasirūpina, kad jis turėtų maisto, drabužių ir pastogę (Ps 55:22; Mt 6:33). Nemanykime, kad turtas laiduos mums saugumą ir gerovę. Laimingi būsime ir dvasios ramybe džiaugsimės tik jeigu vykdysime Jehovos valią (Fil 4:6, 7). Pagalvok: net jei galėtum įsigyti ko tik širdis trokšta, vargu ar turėtum laiko visais tais dalykais pasinaudoti ir juos prižiūrėti. Be to, kiltų pavojus prie jų labai prisirišti. Atminkime, ko Dievas iš mūsų tikisi, – kad uoliai dirbsime  jo pavestą darbą. Tad nesižvalgykime į pasaulio siūlomus blizgučius. Tenenutinka mums kaip vienam jaunuoliui Jėzaus dienomis. Jis liko prisirišęs prie savo turto ir nepasinaudojo proga tapti Jehovos tarnu ir būti jo įsūnytas (Mk 10:17–22).

18. Kokia palaiminga ateitis laukia Dievui klusnių žmonių?

¹⁸ Dievą mylintys žmonės galės šlovinti jį visą amžinybę. Valdant Dievo Karalystei žemėje viskas pasikeis. Žmonės rūpestingai prižiūrės mūsų gražią it brangakmenis planetą, gyvybė joje atgis ir suklestės. Karalius Jėzus atitaisys visa, kas buvo sugadinta nuo tada, kai Adomas su Ieva paliko Dievo visuotinę šeimą. Jehova prikels milijonus mirusiųjų ir suteiks jiems galimybę džiaugtis sveikata ir amžinu gyvenimu (Lk 23:42, 43). Žmonės pamažu ištobulės ir bus, anot Dovydo žodžių, apvainikuoti „šlove ir didybe“ (Ps 8:5).

19. Ką turėtum daryti, kad Jehova amžiams priimtų tave į savo šeimą?

¹⁹ Jeigu priklausai prie „milžiniškos minios“, tavęs laukia geri laikai. Dievas tave myli ir nori, kad būtum jo šeimoje. Tad daryk viską, kad jis tavimi džiaugtųsi. Niekada nepamiršk jo pažadų. Brangink galimybę būti mūsų dangiškojo Tėvo vaiku ir šlovinti jį per amžių amžius.