1, 2. Ką reiškia Psalmyno 34:8 užrašytas paraginimas „ragauti“ Jehovos gerumo?

 KĄ DARAI, kai tau pasiūlo pirmą kartą paragauti kokio nors valgio? Galbūt apžiūri, pauostai, pasiteirauji, iš ko jis pagamintas ar kaip kitiems patinka. Tačiau ar jis patiks tau, paaiškės tik tada, kai paragausi.

² Panašiai ir apie Jehovos gerumą nemažai sužinome skaitydami Bibliją ir mūsų leidinius, taip pat iš bendratikių pasakojimų, kokios jo pagalbos susilaukė. Tačiau kad dar aiškiau suvoktume, koks yra Dievas, turime patys, vaizdžiai kalbant, jo gerumo „ragauti“. (Perskaityk Psalmyno 34:8.) Pagalvok, ką tai reiškia. Tarkim, užsibrėžei tikslą tapti visalaikiu tarnu. Supranti, kad norėdamas jį pasiekti turėsi gyventi kukliau. Tiesa, Jėzus pažadėjo, kad Jehova pasirūpins uolių savo tarnų materialinėmis reikmėmis, tačiau tu to dar nebuvai patyręs (Mt 6:33). Ką tada darai? Kliaudamasis Jėzaus pažadu sumažini savo finansinius įsipareigojimus, sutrumpini darbo valandas ir susitelki į tarnystę. Matydamas, kaip Jehova rūpinasi tavo būtiniausiomis reikmėmis, įsitikini, kad jis yra labai geras.

3. Kam, remiantis Psalmyno 16:1, 2, Jehova ypač prielankus?

³ Biblijoje sakoma, kad Jehova geras visiems, netgi tiems, kurie jo nepažįsta (Ps 145:9; Mt 5:45). Ypač jis  rūpinasi tais, kas jį myli ir visa širdimi jam tarnauja. (Perskaityk Psalmyno 16:1, 2.) Pakalbėkime apie kai kurias nuostabias Jehovos dovanas.

4. Kaip Jehova rodo gerumą visiems, kas prie jo artinasi?

⁴ Pagalvok, kiek daug gera patyrėme nuo tada, kai pradėjome studijuoti Dievo Žodį. Mes pamilome Jehovą ir tai paskatino jo klausyti – pakeisti savo mąstyseną ir atsikratyti blogų įpročių. Anksčiau buvome svetimi Jehovai, o dabar turime artimą ryšį su juo (Kol 1:21). Dievas mums parodė gerumą ir tada, kai jam pasiaukojome ir pasikrikštijome, – suteikė švarią sąžinę ir priėmė į savo draugus (1 Pt 3:21).

5. Kaip Jehova mums padeda tarnyboje?

⁵ Tarnyboje taip pat patiriame daug Jehovos malonių. Pavyzdžiui, jeigu esi drovus žmogus, iš pradžių tikriausiai baiminaisi belstis į visai nepažįstamo žmogaus duris ir jam skelbti nepopuliarią žinią. Tačiau Jehova suteikė tau drąsos, tad šiandien į tarnybą eini reguliariai. Maža to, Jehova padeda evangelizacijos darbe rasti daug džiaugsmo ir visaip tave palaiko. Jis suteikia ramybės, kai kalbiesi su priešiškai nusistačiusiu žmogumi. Taip pat primena tinkamą Biblijos eilutę, kad gebėtum atsakyti į pašnekovo klausimą. O jeigu daugumos žmonių geroji naujiena nedomina, suteikia ryžto darbuotis toliau (Jer 20:7–9).

6. Kas dar liudija apie Jehovos gerumą?

⁶ Apie Jehovos gerumą liudija ir tai, kad jis moko mus veiksmingai atlikti evangelizacijos darbą (Jn 6:45). Pavyzdžiui, esame skatinami pasinaudoti šiokiadienio sueigoms paruoštais pokalbių pavyzdžiais. Iš pradžių gal nedrąsu mėginti ką nors nauja, tačiau pabandę tuos pasiūlymus pritaikyti neretai pamatome, kad jie padeda pašnekovą sudominti Biblijos žinia. Bendruomenės sueigose ir didesniuose teokratiniuose sambūriuose esame skatinami taikyti įvairius skelbimo metodus. Tam gal irgi ne iš karto ryžtamės, tačiau jeigu ryžtamės, Jehova tai labai vertina. Aptarkime, kaip esame laiminami, kai dėl Dievo darome ką pajėgiame. Tada apžvelgsime, kaip galime išplėsti savo tarnybą.

7. Kuo esame laiminami, jei tarnyboje negailime jėgų?

⁷ Mūsų ryšys su Jehova stiprėja. Vyresnysis vardu Samuelis b kartu su žmona tarnavo pionieriais vienoje Kolumbijos bendruomenėje. Tačiau jiedu norėjo nuveikti daugiau ir padėti ten, kur skelbėjų trūksta. Dėl to jiems reikėjo kai ko atsisakyti. „Vadovaudamiesi žodžiais iš Mato 6:33, mudu nustojome pirkti nebūtinus daiktus, – pasakoja Samuelis. – Tačiau labiausiai nesinorėjo palikti patogiai suplanuoto būsto, juolab kad už jį nereikėjo mokėti paskolos.“ Persikėlę į naują bendruomenę, sutuoktiniai patyrė, kad pragyvenimui užtenka šešiskart mažiau pinigų, nei išleisdavo anksčiau. „Aiškiai matome, kad Jehova veda mūsų žingsnius  ir išklauso maldas, – sako Samuelis. – Esame tikri, kad jis mumis džiaugiasi, ir jaučiame jo meilę taip stipriai, kaip niekad anksčiau.“ Gal ir tu galėtum vienaip ar kitaip išplėsti savo tarnybą? Taip dar labiau suartėtum su Jehova ir įsitikintum, kad jis tavimi rūpinasi (Ps 18:25).

8. Ką rodo Ivano ir Viktorijos patirtis?

⁸ Tarnyboje patiriame daug džiaugsmo. Ivanas su Viktorija tarnauja pionieriais Kirgizijoje. Jie gyvena paprastai, kad galėtų prisidėti prie įvairiausios teokratinės veiklos. Pavyzdžiui, Ivanas džiaugiasi, kad abu galėjo dalyvauti ne vienose teokratinėse statybose. Jis sako: „Kiekvieną paskirtą darbą stengėmės atlikti kuo geriau. Nors vakare būdavome pavargę, jausdavome vidinę ramybę ir pasitenkinimą, žinodami, kad jėgas skyrėme Karalystės darbui. Įgijome daug puikių draugų. Išties yra ką prisiminti“ (palygink su Morkaus 10:29, 30).

9. Ko ėmėsi viena sunkios ligos varginama sesė, kad tarnyboje nuveiktų daugiau?

⁹ Tarnyba mus daro laimingus net jeigu slegia kokie nors sunkumai. Pavyzdžiui, Mirej, gyvenanti Vakarų Afrikoje, ilgą laiką dirbo gydytoja, o išėjusi į pensiją pradėjo tarnauti pioniere. Šią senyvą našlę vargina artritas, todėl eiti per namus ji gali tik kokią valandą. Tačiau sesė nuolat liudija viešose vietose. Mirej pakartotinai lanko daugybę susidomėjusių žmonių ir veda nemažai Biblijos studijų, kai kurias – telefonu. Kodėl sesė taip aukojasi? „Mano širdis kupina meilės Jehovai ir Jėzui Kristui. Dažnai maldose Jehovos prašau, kad nepritrūkčiau jėgų išnaudoti visas savo galimybes“ (palygink su Mato 22:36, 37).

10. Ko reikia, kad Jehova galėtų mus lavinti? (1 Petro 5:10)

¹⁰ Jehova mus įvairiopai lavina. Tuo įsitikino Mauricijuje pionieriumi tarnaujantis Kenis. Pradėjęs studijuoti Bibliją, jis nutraukė mokslus universitete, pasikrikštijo ir tapo visalaikiu tarnu. Brolis sako: „Aš stengiuosi laikytis tokios pat nuostatos, kaip ir pranašas Izaijas, kadaise taręs Jehovai: „Štai aš! Siųsk mane!“ (Iz 6:8). Kenis darbavosi daugelyje statybų ir padėjo versti Biblija pagrįstus leidinius į gimtąją kalbą. „Ilgainiui išlavinau įgūdžius, būtinus paskirtoms užduotims atlikti“, – sako Kenis. Tačiau jis ne tik išmoko kokybiškai dirbti. Brolis priduria: „Supratau, kokios yra mano galimybių ribos ir kokias savybes turiu ugdytis, kad tapčiau dar geresniu Jehovos tarnu.“ (Perskaityk 1 Petro 5:10.) Gal ir tau įmanoma ką nors gyvenime pakeisti, kad Jehova galėtų tave įvairiopai lavinti?

11. Ko ėmėsi kelios pagyvenusios sesės, kad galėtų našiai darbuotis tarnyboje? (Taip pat žiūrėk viršelio iliustraciją.)

¹¹ Net daugiametę patirtį sukaupusiems bendratikiams naudinga mokytis naujų tarnybos metodų. Vyresnieji iš vienos Pietų Korėjos bendruomenės rašė apie brolių ir sesių tarnybą siaučiant COVID-19 pandemijai: „Kai kurie anksčiau dėl sveikatos negalėdavo išeiti į tarnybą. Dabar jie liudija vaizdo ryšiu. Trys seserys, kurioms jau per aštuoniasdešimt,  išmoko naudotis technikos naujovėmis ir skelbia gerąją naujieną kone kasdien“ (Ps 92:14, 15). Gal ir tu norėtum išplėsti savo tarnybą ir dar labiau pajausti Jehovos gerumą? Pasvarstykime, kokius žingsnius galėtum žengti.

12. Ką Jehova yra pažadėjęs visiems, kas juo pasitiki?

¹² Pasitikėk Jehova. Dievas žada mus dosniai laiminti, jeigu juo pasikliausime ir tarnyboje negailėsime jėgų (Mal 3:10). Tuo įsitikino Kolumbijoje gyvenanti sesė Fabiola. Ji po krikšto norėjo pradėti pionierės tarnybą, tačiau negalėjo, nes reikėjo padėti vyrui išlaikyti trijų vaikų šeimą. Taigi, artėjant metui išeiti į pensiją ji meldė Jehovos pagalbos. Sesė pasakoja: „Paprastai pensijos įforminimas užtrunka labai ilgai, tačiau mano atveju viskas buvo sutvarkyta per mėnesį. Tikras stebuklas!“ Po dviejų mėnesių Fabiola tapo pioniere. Dabar jai per septyniasdešimt ir visalaikėje tarnyboje ji praleido jau daugiau kaip 20 metų. Fabiola padėjo net aštuoniems žmonėms tapti Jehovos liudytojais. Ji sako: „Nors kartais man stinga jėgų, Jehova padeda kasdien laikytis nusistatyto tvarkaraščio.“

13, 14. Kieno pavyzdžiai skatina mus pasitikėti Jehova ir išplėsti savo tarnybą?

 ¹³ Mokykis iš tų, kurie pasitikėjo Jehova. Skaitydamas Bibliją atkreipk dėmesį, kaip uoliai daugelis Dievo tarnų vykdė jo valią. Norėdami susilaukti Jehovos palaiminimo jie veiksmais parodydavo, kad juo pasitiki. Štai Abraomas pakluso Dievo paliepimui palikti Ūro miestą, nors ir nežinojo, kur jam reikės keliauti (Hbr 11:8). Už tai Jehova jį dosniai palaimino. Jokūbas dėl Dievo palaiminimo grūmėsi net su angelu (Pr 32:24–30). Ir prisimink, ką turėjo padaryti kunigai, kai Izraelio tauta ruošėsi persikelti kitapus Jordano į Pažadėtąją žemę. Tik tada, kai jie įbrido į vandenį, Jordanas persiskyrė ir tauta galėjo pereiti (Joz 3:14–16).

¹⁴ Gerą pavyzdį rodo ir šiuolaikiniai Jehovos tarnai. Štai Peitonas ir Diana įkvėpimo sėmėsi skaitydami brolių ir sesių pasakojimus apie jų naujus užmojus tarnyboje. Tai porai labai patiko straipsnių serija „Jie noriai atsiliepė į kvietimą“. c Peitonas pasakoja: „Skaitydami jų istorijas jautėmės taip, lyg žiūrėtume, kaip žmogus pasigardžiuodamas valgo skanų patiekalą. Kuo daugiau skaitėme, tuo labiau patiems norėjosi jo „paragauti“ – patirti Jehovos gerumą.“ Galiausiai Peitonas ir Diana ryžosi persikelti į vietovę, kur trūksta skelbėjų. O tau ar patinka skaityti šios serijos straipsnius? Arba žiūrėti svetainėje jw.org filmukus apie mūsų veiklą atokiose teritorijose? d Iš jų gali pasisemti idėjų, kaip savo tarnybą išplėsti.

15. Kokį poveikį mums daro geri draugai?

¹⁵ Imk pavyzdį iš dvasingų draugų. Naujo patiekalo tikriausiai mieliau ragautum matydamas, kaip skaniai jį valgo tavo bičiuliai. Panašiai dvasingų draugų pavyzdys skatina dar uoliau tarnauti Jehovai. Kad tai tiesa, patvirtina Kentas ir Veronika. „Draugai ir šeima skatino mus išmėginti jėgas naujuose tarnybos baruose, – sako Kentas. – Draugaudami su bendratikiais, atsidėjusiais Karalystės darbui, įgavome drąsos ir patys pamėginti ką nors nauja.“ Kentas su Veronika šiuo metu tarnauja specialiaisiais pionieriais Serbijoje.

16. Kam aukotis mus skatina Jėzaus palyginimas, užrašytas Luko 12:16–21?

¹⁶ Aukokis dėl Jehovos. Jehova nereikalauja, kad atsisakytume visų patogumų (Mok 5:19, 20). Tačiau jeigu patogų gyvenimą brangintume labiau už dvasinę veiklą, ar nepadarytume klaidos, kaip žmogus, apie kurį Jėzus kalbėjo viename savo palyginime? Asmeninė gerovė jam rūpėjo labiau nei Dievas. Kaip tas vyras apsiriko! (Perskaityk Luko 12:16–21.) Prancūzijoje gyvenantis Kristianas atvirauja: „Jehovai ir savo šeimai skyriau per mažai laiko.“ Bet vienu metu abu su žmona jie nusprendė tapti pionieriais. Dėl to sutuoktiniams teko palikti darbą. Kad užsidirbtų pragyvenimui, pora įkūrė nedidelę valymo paslaugų įmonę  ir išmoko gyventi kukliau. Ar vertėjo taip aukotis? Kristianas sako: „Dabar tarnyboje patiriame daug daugiau džiaugsmo: matome, kaip mūsų studijuotojai ir susidomėję žmonės noriai semiasi žinių apie Jehovą.“

17. Kodėl kai kurie nesiryžta išmėginti naujų tarnybos metodų?

¹⁷ Išmėgink naujus tarnybos metodus (Apd 17:16, 17; 20:20, 21). Jungtinėse Valstijose gyvenanti pionierė Širlė turėjo prisitaikyti prie sunkių aplinkybių, susidariusių COVID-19 pandemijos metu. Kurį laiką ji nesiryžo liudyti telefonu. Tačiau rajono prižiūrėtojas lankydamas bendruomenę pamokė šio darbo ir dabar sesė tai daro nuolat. Ji džiaugiasi: „Iš pradžių baiminausi, bet dabar labai patinka. Pavyksta pakalbinti daugiau žmonių nei einant nuo durų prie durų.“

18. Kas padės nugalėti kliūtis, trukdančias nuveikti daugiau?

¹⁸ Užsibrėžk tikslą ir jo siek. Kai tau iškyla kokių nors sunkumų, pasimelsk ir gerai apmąstyk, ko galėtum imtis (Pat 3:21). Sonia, tarnaujanti pioniere romų kalbos grupėje, sako: „Paprastai susirašau savo planus ant lapo ir pasidedu matomoje vietoje. O ant mano stalelio yra kryžkelės brėžinys, tad prireikus dėl ko nors apsispręsti pažvelgiu į jį ir pasvarstau, koks sprendimas būtų tikrasis kelias į tikslą.“ Sonia stengiasi išsaugoti pozityvų požiūrį ir nenusimena, jei patiria išmėginimų. „Kad ir kas nutiktų, į tai žiūriu ne kaip į sieną, užveriančią kelią, bet kaip į tiltą, vedantį į kitą pusę.“

19. Kam turime būti pasiryžę?

¹⁹ Taigi, Jehova mus įvairiopai laimina. Vertinkime jo dovanas ir visomis jėgomis stenkimės darbuotis jo šlovei (Hbr 13:15). Ieškokime būdų išplėsti savo tarnybą, kad ji mums teiktų dar daugiau džiaugsmo. Kasdien aukokimės dėl Dievo ir patirsime, koks jis yra geras. Kaip ir Jėzus, sakykime: „Mano maistas – vykdyti valią to, kuris mane siuntė, ir atlikti jo pavestą darbą“ (Jn 4:34).