1. Kaip jaučiasi atskirto nuo bendruomenės asmens artimieji?

JEIGU kuris nors tavo šeimos narys buvo atskirtas nuo bendruomenės, tikriausiai labai nuliūdai. Sesė vardu Hilda * sako: „Kai mirė mano sutuoktinis, su kuriuo drauge išgyvenome 41 metus, maniau, kad tai bus pats skaudžiausias smūgis gyvenime. Tačiau sūnui palikus bendruomenę, žmoną ir vaikus, jaučiausi dar labiau sugniuždyta.“

2, 3. Kaip, remiantis Psalmyno 78:40, 41, Jehova jaučiasi, kai jo tarnas nuo jo nusigręžia?

² Pagalvok, kaip Jehovai gėlė širdį, kai dalis jo dangiškosios šeimos narių nuo jo nusisuko (Jud 6). Ir kaip Dievą liūdino nuolatinis jo išrinktosios tautos Izraelio maištavimas. (Perskaityk Psalmyno 78:40, 41.) Tad jis gerai supranta, kaip tau sunku dėl artimo žmogaus nuopuolio. Jis tave atjaučia ir tikrai nori paguosti ir palaikyti.

³ Šiame straipsnyje aptarsime, kaip Jehova padeda krikščioniui ištverti tokią nelaimę. Taip pat pakalbėsime, kaip jį gali palaikyti kiti bendratikiai. Tačiau pirma pasigilinkime, kokios negatyvios mąstysenos mums būtina saugotis.

4. Kaip daugelis tėvų jaučiasi, jeigu jų atžala nusisuka nuo Jehovos?

⁴ Jeigu sūnus ar dukra palieka bendruomenę, tėvai neretai ima svarstyti, ką jie pražiūrėjo. Brolis Lukas atvirai pasakoja, kaip jautėsi, kai jo sūnus buvo atskirtas: „Kaltinau save. Naktimis sapnuodavau košmarus. Širdį taip sopėjo, kad kartais pratrūkdavau verkti.“ Panašiai buvo ir Elizabetai. Ji sako: „Svarsčiau, ką padariau ne taip. Manęs neapleido mintis, kad nesugebėjau sūnaus širdyje įskiepyti tiesos.“

5. Kas atsakingas už tai, kad žmogus palieka Jehovą?

⁵ Atminkime, kad Jehova kiekvienam duoda laisvę rinktis – klausyti jo ar ne. Yra nemažai jaunuolių, kuriems tėvai nerodė gero pavyzdžio, tačiau jie vis tiek ištikimai tarnauja Dievui. O yra ir tokių, kuriuos tėvai nuo mažens pavyzdingai auklėjo ir mokė Biblijos principų, bet užaugę jie iš bendruomenės pasitraukė. Trumpai tariant, žmogus pats sprendžia, tarnaus Jehovai ar ne (Joz 24:15). Tad, mieli tėvai, nesiduokite užvaldomi slogių minčių ir savęs nekaltinkite.

6. Kaip krikščionis gali pasijausti, jeigu jo tėvas ar mama nusisuka nuo Dievo?

⁶ Būna, kad tiesos ir netgi savo šeimos išsižada kuris nors iš tėvų (Ps 27:10). Kiek skausmo tai sukelia vaikams, kurie visada žiūrėjo į juos kaip į pavyzdį! Kai nuo bendruomenės buvo atskirtas Esteros tėtis, ji jautėsi labai prislėgta. Sesė pasakoja: „Dažnai verkdavau, nes supratau, kad jis ne dėl sunkių aplinkybių atitolo nuo tiesos, o sąmoningai nusprendė palikti Jehovą. Myliu savo tėtį, todėl kai buvo atskirtas, nuolat dėl jo nerimavau. Kartais netgi užeidavo panikos priepuoliai.“

7. Ką Jehova jaučia jaunuoliui, kurio tėvas arba mama paliko bendruomenę?

⁷ Jaunuoliai, jeigu tėvas arba mama paliko bendruomenę, mums, jūsų broliams ir sesėms, irgi labai skaudu. Jehova taip pat gerai žino, ką jums tenka išgyventi. Tiek jis, tiek mes jus mylime ir vertiname jūsų ištikimybę. Dėl to, kas įvyko, sau nepriekaištaukite. Kaip jau minėjome, Jehova visiems žmonėms suteikė valios laisvę. Kiekvienam krikščioniui „reikės nešti savo paties [atsakomybės] naštą“ (Gal 6:5, išn.).

8. Kas atskirto asmens namiškiams labai svarbu? (Žiūrėk rėmelį „ Grįžkite pas Jehovą“.)

⁸ Jeigu artimas žmogus paliko Jehovą, tu, be abejo, viliesi, kad vieną dieną jis sugrįš. O ką tuo tarpu galėtum daryti? Svarbiausia toliau rūpintis savo dvasine sveikata. Taip parodysi pavyzdį namiškiams ir, galimas dalykas, atskirtajam. Be to, tada bus lengviau nepasiduoti slogiems jausmams. Aptarkime, kas tau padės išlikti dvasiškai tvirtam.

9. Kaip gali semtis dvasinių jėgų? (Taip pat žiūrėk rėmelį „ Šios eilutės gali paguosti krikščionį, kurio artimas paliko Jehovą“.)

⁹ Laikykis gerų dvasinės veiklos įpročių. Reguliariai studijuok ir apmąstyk Dievo Žodį, lankyk krikščionių sueigas. Joana, kurios tėvas ir sesuo paliko bendruomenę, sako: „Vidinės ramybės įgaunu skaitydama apie Abigailę, Esterą, Jobą, Juozapą ir Jėzų. Taip savo širdį ir protą pripildau pozityvių minčių ir skausmas atlėgsta. Nuotaiką labai pakelia ir dainos iš mūsų televizijos laidų.“

10. Kur ieškoti paguodos skatina žodžiai iš Psalmyno 32:6–8?

¹⁰ Taip pat melskis Jehovai, išsakyk jam, kas tave slegia. Kreipkis į jį kaskart, kai užeina bloga nuotaika. Maldauk Dievą padėti tau į viską žiūrėti jo akimis ir prašyk išmanymo, kad žinotum, ką daryti tavo aplinkybėmis geriausia. (Perskaityk Psalmyno 32:6–8.) Tiesa, gali būti nelengva rasti žodžių savo jausmams išreikšti. Tačiau Jehova tave labai gerai supranta. Jis tave myli ir ragina išlieti jam savo širdį (Iš 34:6; Ps 62:7, 8).

11. Kaip, remiantis Hebrajams 12:11, dera žiūrėti į nusidėjėlio drausminimą? (Taip pat žiūrėk rėmelį „ Jehova drausmina iš meilės“.)

¹¹ Pasitikėk vyresniaisiais. Jehova savo Žodyje nurodė, kad neatgailaujantis asmuo turi būti atskirtas nuo bendruomenės. Toks drausminimas apsaugo kitus ir yra naudingas pačiam nusidėjėliui. (Perskaityk Hebrajams 12:11.) Jeigu kuris nors bendratikis linkęs kritikuoti vyresniųjų sprendimą,  būk atsargus. Tikriausiai jis nežino arba netgi nenori žinoti, ką bloga tas asmuo daro. Vyresnieji yra išsiaiškinę įvykio faktus, todėl išmintinga jais pasikliauti. Jie tikrai stengiasi laikytis Biblijos principų suvokdami, kad už savo sprendimus yra atsakingi pačiam Jehovai (2 Met 19:6).

12. Kodėl turime ištikimai laikytis priesako nebendrauti su atskirtu giminaičiu?

¹² Palaikydamas vyresniųjų sprendimą galbūt netgi padėsi atskirtajam susiprotėti. „Nutraukti ryšius su sūnumi buvo labai sunku, – sako jau minėta sesė Elizabeta. – Tačiau grįžęs į bendruomenę jis pripažino, kad jį atskyrė visai pagrįstai ir kad tai jam gera pamoka. Supratau, Jehova ne be reikalo mus drausmina.“ Elizabetos vyras Markas priduria: „Vėliau sūnus man pasakė, kad sugrįžti į bendruomenę jį iš dalies paskatino mūsų nusistatymas elgtis teisingai. Džiaugiuosi, kad Jehova padėjo mums klusniai laikytis jo nurodymų.“

13. Kas gali tave emociškai palaikyti?

¹³ Išsipasakok supratingiems draugams. Brandūs krikščionys gali tave emociškai palaikyti (Pat 12:25; 17:17). Minėta sesė Joana sako: „Jausdavausi labai vieniša. Pasikalbėjus su patikimais draugais nuotaika pagerėdavo.“

14. Kodėl turime būti pakantūs ir vienas kitam atleisti?

¹⁴ O kaip, jeigu tave skaudina tam tikros bendratikių pastabos? Būk su broliais ir sesėmis kantrus. Sunku tikėtis, kad niekas niekada savo žodžiais mūsų nenuliūdins (Jok 3:2). Visi esame netobuli, todėl nesistebėk, jeigu kiti nežino, ką sakyti, arba pasako ką nors ne taip. Atmink šį apaštalo Pauliaus paraginimą: „Jei kuris nors turite skundą prieš kitą, būkite pakantūs ir vienas kitam mielai atleiskite“ (Kol 3:13). Viena sesė, kurios giminaitis buvo nuo bendruomenės atskirtas, sako: „Jehova padėjo man atleisti bendratikiams, kurie pasakydavo ką nors nemalonaus to net nenuvokdami.“

15. Kaip galime padėti šeimai, kurios narį atskyrė nuo bendruomenės?

¹⁵ Kaip bendruomenė gali palaikyti atskirto asmens artimuosius? Mirjama labai išgyveno, kai atskyrė jos brolį. Ji prisipažįsta, kad buvo nedrąsu net eiti į sueigas. Sesė sako: „Bijojau išgirsti kokią nors nemalonią pastabą. Tačiau bendratikiai yra tikri draugai. Jie atjautė mane ir apie brolį  nešnekėjo nieko negatyvaus. Esu jiems dėkinga, kad padėjo man ištverti.“ Kita sesė prisimena: „Kai sūnus buvo atskirtas, draugai atėjo mūsų paguosti. Kai kurie prisipažino net nerandantys žodžių. Vieni drauge su manimi verkė, kiti guodė žinutėmis. Tai labai padėjo.“

16. Kaip dar bendruomenė gali palaikyti atskirtojo artimuosius?

¹⁶ Ir toliau broliškai palaikyk tuos, kurių giminaitis buvo pašalintas iš bendruomenės. Dabar jiems labai reikia tavo meilės ir padrąsinimo (Hbr 10:24, 25). Atskirtojo artimieji kartais pasijaučia taip, kad ir su jais bendratikiai elgiasi lyg su atskirtaisiais. Saugokimės, kad nesudarytume tokio įspūdžio! Jaunuoliui, kurio tėvas ar mama pasitraukė iš bendruomenės, pagyrimo žodis ir palaikymas ypač svarbūs. Tokią paramą labai vertina sesė Marija. Ji pasakoja, kaip tikėjimo broliai ir sesės ja rūpinosi, kai vyras paliko Jehovą ir šeimą: „Draugai ateidavo pas mane, padėdavo gaminti valgį ir vesti studijas vaikams. Jie atjautė mane, kartu braukdavo ašarą. O kai pasklido negeros kalbos, jie mane apgynė. Kaip jie pakėlė man dvasią!“ (Palygink su Rom 12:13, 15.)

17. Kaip atskirtojo artimuosius turėtų palaikyti vyresnieji?

¹⁷ Vyresnieji, kaip įmanydami stenkitės palaikyti atskirtojo artimuosius. Juos guosti – jūsų pareiga (1 Tes 5:14). Stenkitės tuos bendratikius drąsinti prieš sueigas ir programai pasibaigus, lankykite juos ir už juos melskitės. Kvieskite į tarnybą, o retkarčiais ir į savo šeimos dvasinio ugdymo vakarą. Ganytojai turi mylėti Jehovos kaimenę, atjausti prislėgtus bendratikius ir rodyti jiems dėmesį (1 Tes 2:7, 8).

18. Ko, remiantis 2 Petro 3:9, Dievas trokšta?

¹⁸ Jehova „nenori, kad kuris nors pražūtų, – jis trokšta, kad visi atgailautų“. (Perskaityk 2 Petro 3:9.) Net jei žmogus sunkiai nusideda, Dievo akyse jo gyvybė vis tiek brangi. Pagalvok, kokią kainą jis už nusidėjėlius sumokėjo – paaukojo savo mylimą Sūnų. Nuklydusius Jehova gailestingai kviečia pas jį grįžti. Jis to labai viliasi, kaip suprantame iš Jėzaus pasakojimo apie sūnų palaidūną (Lk 15:11–32). Ir pas Jehovą sugrįžta išties daugelis. Bendruomenė tokius žmones šiltai sutinka. Elizabeta, apie kurią jau kalbėjome, sulaukė didelio džiaugsmo – jos sūnus vėl buvo priimtas į bendruomenę. Prisimindama tas dienas, sesė sako: „Esu nepaprastai dėkinga visiems, kas skatino mane neprarasti vilties.“

19. Kodėl Jehova galime visiškai pasitikėti?

¹⁹ Jehova galime pasitikėti. Laikytis jo priesakų mums tik į naudą. Jis yra dosnus ir atjautus Tėvas ir labai myli visus savo ištikimus garbintojus. Neabejok, kad Dievas sunkiu metu tau padės (Hbr 13:5, 6). Apie tai liudija ir minėto brolio Marko patirtis. „Jehova mūsų niekada nepalieka, – sako jis. – Kai patiriame kokių nors bėdų, jis visada šalia.“ Mūsų dangiškasis Tėvas tikrai suteiks tau „neįprastai didelės galios“ (2 Kor 4:7). Tad net jeigu artimas žmogus būtų atskirtas nuo bendruomenės, lik Jehovai ištikimas ir nenustok vilties.