1. Koks ryšys sieja Jehovą ir jo ištikimus tarnus?

JEHOVOS tarnai, dvasine prasme kalbant, yra jo šeima. Prie jos priklauso „visos kūrinijos pirmagimis“ Jėzus ir daugybė angelų (Kol 1:15; Ps 103:20). Gyvendamas žemėje Jėzus leido suprasti, kad Jehova yra ir savo ištikimų žemiškųjų tarnų Tėvas. Štai kartą jis mokiniams pasakė: „Aš einu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą“ (Jn 20:17). Į mylinčių tikėjimo brolių ir sesių šeimą mes įsiliejame tada, kai pasiaukojame Jehovai ir pasikrikštijame (Mk 10:29, 30).

2. Ką aptarsime šiame straipsnyje?

² Kai kuriems sunku suvokti, kaip Jehova gali būti jų Tėvas. Kitiems nelengva išreikšti meilę savo bendratikiams. Šiame straipsnyje aptarsime, ką apie Jehovą atskleidė Jėzus. Įsitikinsime, kad Dievas yra mūsų mylintis Tėvas, prie kurio gera glaustis. Taip pat pakalbėsime, kaip Jehovos pavyzdys skatina mus elgtis su tikėjimo broliais ir sesėmis.

3. Ką apie Jehovą suprantame iš Jėzaus pavyzdinės maldos?

³ Jėzus padėjo mokiniams suprasti, kad Jehova yra ne koks nors valdingas viršininkas, o mylintis Tėvas, su kuriuo gera būti. Prisiminkime, kad mokydamas sekėjus melstis jis kreipėsi į Jehovą „Tėve“ (Mt 6:9). Jėzus galėjo sakyti ir kitaip, tarkim, „Visagali“, „Kūrėjau“,  „Amžinybės Karaliau“ (Pr 49:25; Iz 40:28; 1 Tim 1:17). Šventajame Rašte Jehova vadinamas šiais ir kitokiais titulais. Tačiau Jėzus kreipėsi į jį šiltu žodžiu „Tėve“.

4. Kokiais žodžiais Jehova mus kviečia prie savęs?

⁴ Vis dėlto kai kuriems sunku suvokti, kaip Jehova gali būti jų Tėvas. Galbūt taip yra dėl to, kad patys vaikystėje nepatyrė tėčio meilės. Kaip gera žinoti, kad Jehova mus puikiai supranta! Savo Žodyje jis skatina prie jo glaustis: „Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų“ (Jok 4:8). Jis mus labai myli ir nori, kad visi jaustume jo tėvišką globą.

5. Kaip Jėzus padeda mums pažinti Jehovą (Luko 10:22)?

⁵ Labiau suartėti su Jehova galime gilindamiesi į tai, kas Biblijoje pasakojama apie jo Sūnų. Jėzus puikiai pažinojo savo dangiškąjį Tėvą ir pats buvo visu kuo į jį panašus. Jis netgi pasakė: „Kas matė mane, matė ir Tėvą“ (Jn 14:9). Jėzus tarsi vyresnysis brolis moko mus gerbti Tėvą ir jo klausyti. Jis taip pat mums aiškina, kas Jehovą džiugina, o kas skaudina. Bet daugiausia apie Jehovos gerumą ir meilę sužinome iš Jėzaus gyvenimo. (Perskaityk Luko 10:22.) Aptarkime kelis jo tarnystės epizodus.

6. Pateik pavyzdžių, kokiomis aplinkybėmis Jehova išklausydavo Jėzaus maldas.

⁶ Jehova savo vaikų įdėmiai klausosi. Jėzus tuo nė kiek neabejojo (Lk 5:16). Dangiškasis Tėvas tikrai išklausydavo savo pirmagimio Sūnaus maldas, kai jam reikėdavo apsispręsti svarbiais klausimais, pavyzdžiui, išsirinkti 12 apaštalų (Lk 6:12, 13). Jehova girdėjo ir Jėzaus pagalbos šauksmus. Antai prisiminkime, kaip karštai Jėzus prašė jėgų ištverti būsimą kančią  ant bausmės stulpo. Jehova išklausė jo maldą ir atsiuntė angelą, kad jo mylimą Sūnų sustiprintų (Lk 22:41–44).

7. Kaip jaučiamės žinodami, kad Jehova išklauso mūsų maldas?

⁷ Jehova ir šiandien įdėmiai klausosi savo tarnų maldų ir visada pačiu laiku suteikia jiems reikiamą pagalbą (Ps 116:1, 2). Tuo įsitikino viena Indijoje gyvenanti sesė. Kadangi ją vargino slogūs jausmai, ji dažnai išliedavo savo širdį Jehovai. Sesė pasakoja: „Mūsų internetinės televizijos 2019 metų gegužės mėnesio laidoje buvo kalbama, kaip kovoti su nerimu ir įtampa. Man kaip tik to ir reikėjo. Sulaukiau atsakymo į savo maldas.“

8. Kaip Jehova rūpinosi Jėzumi?

⁸ Jehova mylėjo ir globojo Jėzų visą jo žemiškosios tarnystės laiką (Jn 5:20). Jis rūpinosi savo Sūnaus dvasinėmis, emocinėmis ir fizinėmis reikmėmis. Ir ne kartą patikino, kad jį myli ir juo džiaugiasi (Mt 3:16, 17). Žinodamas, kad dangiškasis Tėvas šalia, Jėzus niekada nesijautė vienišas (Jn 8:16).

9. Kas rodo, kad Jehova mus labai myli?

⁹ Mes visi, kaip ir Jėzus, kasdien jaučiame Jehovos meilę. Esame laimingi, nes jis patraukė mus prie savęs ir priėmė į vieningą savo ištikimų tarnų šeimą (Jn 6:44). Jis maitina mus sočiu dvasiniu penu, taip pat padeda pasirūpinti savo materialinėmis reikmėmis (Mt 6:31, 32). Kai matome, kaip dangiškasis Tėvas mus myli, auga ir mūsų meilė jam.

10. Kaip galime mokytis mylėti bendratikius?

¹⁰ Jehova myli visus savo ištikimus tarnus. Mums mylėti bendratikius ne visada lengva, nes esame labai skirtingi, turime nevienodą gyvenimo patirtį. Be to, darome klaidų ir taip kitus nuviliame. Taigi, kad gebėtume rodyti broliams ir sesėms meilę, turime sekti savo dangiškojo Tėvo pavyzdžiu (Ef 5:1, 2; 1 Jn 4:19). Pažiūrėkime, ko iš Jehovos galime pasimokyti.

11. Iš ko akivaizdu, kad Jėzus buvo atjautus kaip jo Tėvas?

¹¹ Jehova kupinas „didžios atjautos“ (Lk 1:78). O atjauta – tai noras kenčiančiam padėti ir jį paguosti. Koks Jehova atjautus, suprantame iš jo Sūnaus elgesio (Jn 5:19). Evangelistas Matas pasakoja, kad matydamas minias žmonių Jėzus „jų gailėjo, nes jie buvo nuengti ir apleisti lyg avys be piemens“ (Mt 9:36). Atjauta skatino Jėzų visokeriopai žmonėms padėti. Jis gydė ligonius ir savo mokymais teikė atgaivą visiems, kas buvo prislėgti (Mt 11:28–30; 14:14).

12. Pateik pavyzdį, kaip pasireiškia atjauta.

¹² Atjautus krikščionis stengiasi suprasti, kokių sunkumų jo bendratikiai patiria. Galbūt kuri nors sesė kenčia dėl ligos. Net jeigu nesiskundžia, tikriausiai visokie rūpesčiai atima jai daug jėgų. Argi jai nepraverstų mūsų pagalba ruošiant šeimai valgį arba tvarkantis po namus? O gal kuris nors brolis neteko darbo? Jei paremtume  jį finansiškai, padėtume sudurti galą su galu, kol susiras kitą darbą.

13, 14. Kaip galime sekti Jehovos dosnumo pavyzdžiu?

¹³ Jehova labai dosnus (Mt 5:45). Saulės šviesa jis leidžia džiaugtis visiems, netgi tiems, kurie nejaučia už tai dėkingumo. Argi ne akivaizdus įrodymas, kaip dangiškasis Tėvas mus myli? Kokie esame jam dėkingi už tokį gerumą ir dosnumą! Tad sekime jo pavyzdžiu ir nelaukime, kol brolis ar sesė paprašys pagalbos. Kaip ir Jehova, imkimės iniciatyvos.

¹⁴ Mūsų broliai ir sesės mielai vienas kitą remia. Štai kas vyko 2013 metais Filipinuose, praūžus itin galingam taifūnui, pavadintam Hajanu. Daugybė pastatų buvo sugriauta, nemažai bendratikių prarado namus ir turtą. Tačiau tikėjimo namiškiai iš viso pasaulio skubiai ėmėsi suteikti nukentėjusiems pagalbą. Vieni aukojo pinigus, kiti padėjo atstatyti sugriautus būstus. Trumpiau nei per metus buvo atstatyta beveik 750 namų! Kilus COVID-19 pandemijai, liudytojai taip pat ėmėsi savo broliams ir sesėms visokeriopai padėti. Tokia dosni parama liudija, kad savo bendratikius mylime.

15, 16. Ko, remiantis Luko 6:36, turime iš savo dangiškojo Tėvo mokytis?

¹⁵ Jehova gailestingas ir atlaidus. (Perskaityk Luko 6:36.) Jis kasdien dovanoja mums daugelį kalčių (Ps 103:10–14). Jėzus irgi atsižvelgė į tai, kad jo sekėjai buvo netobuli, ir jiems noriai atleisdavo. Jis netgi paaukojo savo gyvybę, kad Dievas turėtų pagrindą dovanoti žmonėms nuodėmes (1 Jn 2:1, 2). Argi tavęs netraukia prie tokio maloningo dangiškojo Tėvo ir jo Sūnaus?

¹⁶ Paisydami apaštalo Pauliaus pamokymo „mielai atleiskite vieni kitiems“, stipriname tarpusavio meilės  saitus (Ef 4:32). Tiesa, pamiršti nuoskaudą ne visada lengva. Viena sesė prisimena, koks naudingas jai buvo Sargybos bokšto straipsnis „Vienas kitam mielai atleiskite“. * Ji rašo: „Tas straipsnis padėjo man į viską pažvelgti naujaip. Jame paaiškinta, kad atleisti nėra tas pats, kas pritarti blogam elgesiui ar menkinti padarytą žalą. Tai reiškia liautis giežus apmaudą ir atgauti vidinę ramybę.“ Tad sekime savo dangiškuoju Tėvu ir iš meilės dovanokime bendratikiams jų klaidas.

17. Kaip, remiantis Mato 5:16, galime teikti šlovę savo dangiškajam Tėvui?

¹⁷ Mums didžiulė garbė priklausyti prie daugiatautės mylinčių brolių ir sesių šeimos. Norime, kad į Jehovos garbintojų gretas stotų kuo daugiau žmonių. Todėl turime būti atsargūs ir niekam neduoti pagrindo piktintis Dievo tauta ar netgi pačiu Dievu. Stenkimės visada elgtis taip, kad žmones paskatintume įsiklausyti į gerąją naujieną. (Perskaityk Mato 5:16.)

18. Kas padės mums be baimės liudyti tiesą?

¹⁸ Aišku, ne visiems patinka, kad ištikimai laikomės savo dangiškojo Tėvo priesakų. Susilaukiame netgi persekiojimų. Ar tau kartais būna baugoka kalbėti kitiems apie savo įsitikinimus? Jei taip, atmink: Jehova ir jo Sūnus visada yra šalia. Jėzus savo mokinius patikino, kad jiems nėra ko nerimauti. „Tą valandą jums bus duota, ką kalbėti, – paaiškino jis, – nes ne tiek jūs kalbėsite, kiek jūsų Tėvo dvasia kalbės per jus“ (Mt 10:19, 20).

19. Pateik kokį nors drąsaus liudijimo pavyzdį.

¹⁹ Gerą pavyzdį parodė Robertas, gyvenantis Pietų Afrikos Respublikoje.  Kiek seniau, kai jis dar tik buvo pradėjęs studijuoti Bibliją ir ją menkai teišmanė, turėjo karo teismui pasiaiškinti, kodėl atsisako atlikti karinę tarnybą. Robertas drąsiai pasakė, kad nori likti neutralus, nes myli savo brolius. „O kas tie tavo broliai?“ – paklausė vienas teisėjas. Robertui šis klausimas buvo visai nelauktas. Tačiau jis iškart prisiminė dienos citatos žodžius: „Kas tik vykdo mano dangiškojo Tėvo valią, yra man ir brolis, ir sesuo, ir motina“ (Mato 12:50). Nors Robertas dar nedaug žinojo iš Biblijos, Jehovos dvasios padedamas sugebėjo atsakyti į tą ir keletą kitų netikėtų klausimų. Savo tvirta pozicija jis, be abejo, džiugino Jehovos širdį. Tad kaip ir tas brolis, branginkime garbę priklausyti prie mūsų dvasinės šeimos. Dangiškasis Tėvas didžiuojasi kiekvienu, kas sunkiomis aplinkybėmis drąsiai apie jį liudija.

20. Koks turi būti mūsų nusistatymas? (Jono 17:11, 15)

²⁰ Mūsų įvairiatautė dvasinė šeima yra nepaprasta Dievo dovana. Turime patį geriausią Tėvą ir mylinčius brolius ir seseris. Būkime Jehovai už šią dovaną dėkingi. Šėtonas ir jo parankiniai mūsų nekenčia ir nori priversti suabejoti Jehovos meile, suardyti mūsų krikščionišką vienybę. Todėl Jėzus meldėsi už mus ir prašė Tėvą, kad sergėtų nuo piktojo. (Perskaityk Jono 17:11, 15.) Jehova išties mus budriai saugo. Kaip ir Jėzus, niekada neabejokime savo dangiškojo Tėvo meile ir parama. Ir ryšius su tikėjimo broliais ir sesėmis nuolat stiprinkime.