1. Kaip jautiesi žinodamas, kad Dievas tave myli?

„DIEVAS yra meilė“ – rašė apaštalas Jonas (1 Jn 4:8). Šitaip glaustai išreikšta esminė tiesa: Dievas, gyvybės Kūrėjas, yra kupinas meilės. Jis mus myli, todėl jaučiamės saugūs, laimingi ir nieko nestokojame.

2. Remiantis Mato 22:37–40, kokie yra du didžiausi įsakymai ir kodėl paklusti antrajam kartais būna nelengva?

² Krikščionims nekyla klausimas, ar jie turi mylėti Dievą ir žmones. Mylėti yra prisakyta. (Perskaityk Mato 22:37–40.) Kad turime mylėti Jehovą, tikriausiai pripažįstame visi. Meilę Kūrėjui jaučiame matydami, kaip supratingai ir švelniai jis su mumis elgiasi. O kaip su antruoju priesaku – mylėti artimą, pavyzdžiui, mūsų bendratikius? Čia gali būti sunkiau. Juk jie, kaip ir mes patys, yra netobuli, todėl būna, kad savo neapgalvotu žodžiu ar poelgiu mus užgauna. Jehova puikiai supranta, kad netobuliems žmonėms rodyti tarpusavio meilę nelengva. Todėl įkvėpė kai kuriuos Biblijos rašytojus duoti konkrečių pamokymų, kodėl ir kaip turime vienas kitą mylėti. Tarp tų rašytojų – ir apaštalas Jonas (1 Jn 3:11, 12).

3. Ką Jonas savo raštuose pabrėžė?

³ Savo raštuose Jonas ne kartą pabrėžia, kaip svarbu krikščionims puoselėti meilę. Jo pasakojime apie  Jėzaus gyvenimą žodžiai „meilė“ ir „mylėti“ pavartoti daugiau kartų nei kitose trijose evangelijose drauge sudėjus. Taigi Jonas stengėsi padėti skaitytojui suprasti, kad krikščionis turi viską daryti skatinamas meilės (1 Jn 4:10, 11). Tiesa, evangeliją ir savo tris laiškus apaštalas parašė jau būdamas bemaž šimto metų amžiaus. Jaunystėje jam ir pačiam reikėjo išmokti mylėti artimą.

4. Kas rodo, kad Jonui reikėjo mokytis mylėti kitus?

⁴ Štai kas nutiko, kai Jėzus ir apaštalai skelbdami gerąją naujieną keliavo iš Galilėjos į Samariją. Viename samariečių kaime jų nepriėmė. Prisimeni, ką tada Jonas pasiūlė? Jis buvo pasiruošęs liepti ugniai kristi iš dangaus ir kaimą sudeginti! (Lk 9:52–56). O kitąkart Jonas buvo pasidavęs savanaudiškam troškimui. Jis ir jo brolis Jokūbas įkalbėjo savo motiną paprašyti Jėzaus, kad dangaus Karalystėje jiedviem skirtų garbingiausias vietas. Tai išgirdę kiti apaštalai labai supyko (Mt 20:20, 21, 24). Akivaizdu, Jonas turėjo trūkumų, bet Jėzus matė jame ir daug gera, todėl labai jį mylėjo (Jn 21:7).

5. Ką aptarsime šiame straipsnyje?

⁵ Šiame straipsnyje aptarsime, kokį pavyzdį Jonas paliko ir ką jis rašė apie meilę. Sužinosime, kaip nuoširdi meilė skatina mus elgtis su tikėjimo broliais ir sesėmis. Taip pat pakalbėsime, kaip šeimos galvoms dera rūpintis savo namiškiais.

6. Iš ko matome, kad Jehova mus myli?

⁶ Meilė nėra tik šilti jausmai ir gražūs žodžiai. Tikra meilė matoma iš darbų (palygink su Jokūbo 2:17, 26). Iš ko, pavyzdžiui, suprantame, kad Jehova mus myli? (1 Jn 4:19) Aišku, apie tai rašoma Biblijoje (Ps 25:10; Rom 8:38, 39). Tačiau Jehovos meilė nėra vien žodžiai. Jonas rašė: „Savo meilę Dievas mums parodė atsiųsdamas į pasaulį savo viengimį Sūnų, kad jo dėka gautume gyvenimą“ (1 Jn 4:9). Pagalvok: Jehova siuntė savo mylimiausią Sūnų į žemę, kad už mus kentėtų ir mirtų (Jn 3:16). Argi tai nerodo, kad jis mus didžiai myli?

7. Iš ko matoma Jėzaus meilė mums?

 ⁷ Jėzus taip pat labai mylėjo žmones (Jn 13:1; 15:15). Jo meilė irgi matoma ne vien iš to, ką kalbėjo, bet ir ką darė. „Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“, – sakė jis (Jn 15:13).

8. Ką 1 Jono 3:18 esame skatinami daryti?

⁸ Kaip turėtume atsiliepti į Jehovos ir Jėzaus meilę? Stengdamiesi klausyti visų jų įsakymų (Jn 14:15; 1 Jn 5:3). Antai Jėzus savo mokiniams prisakė mylėti vienas kitą (Jn 13:34, 35). Taigi turime mylėti visus savo brolius ir seseris ir tą meilę parodyti kilniais darbais. (Perskaityk 1 Jono 3:18.) Kokiais?

9. Ką Jonas darė skatinamas meilės bendratikiams?

⁹ Jonas jaunystėje drauge su tėvu vertėsi žvejyba ir galėjo šį verslą toliau plėtoti. Tačiau jis atsidėjo kitam darbui – visą savo gyvenimą stengėsi padėti žmonėms pažinti Jehovą ir Jėzų. Šis jo pasirinktas kelias buvo nelengvas. Jonas už liudijimą apie Jėzų buvo persekiojamas ir pirmojo amžiaus pabaigoje, sulaukęs žilos senatvės, ištremtas į Patmo salą (Apd 3:1; 4:1–3; 5:18; Apr 1:9). Tačiau net ir tremtyje jam rūpėjo kitų gerovė. Pavyzdžiui, gavęs nuo Jėzaus regėjimus, Jonas pasirūpino, kad apie juos sužinotų ir bendruomenės. Jis viską aprašė Apreiškimo knygoje ir ją pasiuntė bendratikiams (Apr 1:1). Paskui, tikriausiai jau po tremties, Jonas evangelijoje papasakojo apie Jėzaus gyvenimą ir tarnystę. Taip pat parašė tris tėviškos meilės kupinus laiškus ir juose stiprino brolius ir seses. Kaip tu gali sekti Jono pavyzdžiu?

10. Iš ko bus matyti, kad tu myli žmones?

¹⁰ Kaip ir apaštalas Jonas, nusistatyk tinkamus gyvenimo siekius. Šėtonas norėtų, kad susitelktum į save, – stengtumeisi užsidirbti kuo daugiau pinigų ar išgarsėti. Meilė skatina rinktis kitokį kelią – aukoti savo laiką ir jėgas artimo labui. Šį kelią pasirinko daug Dievui atsidavusių krikščionių. Jie uoliai skelbia žmonėms gerąją naujieną ir padeda jiems susidraugauti su Jehova. Kai kurie netgi imasi visalaikio evangelizuotojo tarnystės.

11. Iš ko matyti, kad nuoširdžiai mylime Jehovą ir savo bendratikius?

¹¹ Daugeliui iš mūsų, kad išlaikytume šeimą, tenka dirbti visu etatu. Tačiau kiek išgalėdami stengiamės paremti ir Dievo organizacijos veiklą. Pavyzdžiui, padedame nuo stichinių nelaimių nukentėjusiems bendratikiams, darbuojamės teokratinėse statybose, remiame organizacijos pasaulinį darbą piniginėmis aukomis. Tai darome iš meilės Dievui ir artimui. Taip pat aktyviai dalyvaujame savo bendruomenės sueigose. Net jeigu iš darbo grįžtame pavargę, vis  tiek keliaujame į sueigą. Net jeigu labai jaudinamės, keliame ranką ir komentuojame. Net jeigu mus pačius slegia rūpestis, prieš sueigas ir po jų stengiamės drąsinti bendratikius (Hbr 10:24, 25). Koks džiaugsmas būti tokių atsidavusių Dievui krikščionių brolijoje!

12. Iš ko dar akivaizdi Jono meilė bendratikiams?

¹² Apaštalas Jonas, meilės skatinamas, brolius ir seses ne tik pagirdavo, bet ir tėviškai pamokydavo. Pavyzdžiui, savo laiškuose jis gyrė juos už stiprų tikėjimą ir gerus darbus, bet taip pat įspėjo, kad saugotųsi nuodėmės (1 Jn 1:8–2:1; 2:13, 14). Mes irgi nepamirškime bendratikiams padėkoti už jų pasiaukojamą tarnystę. O jeigu matome, kad kieno nors kalba ar elgesys nesiderina su krikščioniškais principais, apie tai jam taktiškai pasakykime. Aišku, tam reikės drąsos. Tačiau Biblijoje rašoma, kad tikri draugai nebijo vienas kito paprotinti (Pat 27:17).

13. Nuo ko meilė mus sulaiko?

¹³ Nuoširdi meilė bendratikiams sulaiko mus nuo ūmios reakcijos, kai jie pasako ką nors piktinančio. Prisimink, kas nutiko Jėzaus tarnystei žemėje artėjant prie pabaigos. Jis pasakė mokiniams, kad norėdami gyventi amžinai jie turi valgyti jo kūną ir gerti jo kraują (Jn 6:53–57). Kai kurie šiais žodžiais pasibaisėjo ir pasišalino. Tačiau tikri Jėzaus draugai, įskaitant apaštalą Joną, liko jam ištikimi. Tiesa, tų žodžių jie irgi nesuprato, gal netgi stebėjosi jais. Vis dėlto tie mokiniai Jėzumi visiškai pasitikėjo (Jn 6:60, 66–69). Tad kaip svarbu, kad neskubėtume supykti ar užsigauti dėl draugo žodžių. Galbūt mes jo tiesiog nesupratome (Pat 18:13; Mok 7:9).

14. Kodėl turime saugoti savo širdį nuo neapykantos?

¹⁴ Jonas taip pat įspėjo, kad nesileistume užvaldomi neapykantos. Jeigu to įspėjimo nepaisytume, mumis gali  pasinaudoti Šėtonas (1 Jn 2:11; 3:15). Pirmojo amžiaus pabaigoje su kai kuriais krikščionimis taip ir nutiko. Šėtonas stengėsi sukiršinti Dievo tarnus ir suskaldyti bendruomenę. Kai kurie bendratikiai buvo užsikrėtę piktojo skleidžiama neapykantos dvasia. Vienas iš jų – Diotrefas. Jis nepagarbiai elgėsi su broliais, atvykstančiais vadovaujančiosios tarybos pavedimu, ir netgi mėgino iš bendruomenės šalinti krikščionis, kurie tuos atstovus svetingai priimdavo (3 Jn 9, 10). Kaip įžūlu! Atminkime, kad Šėtonas ir dabar kaip įmanydamas stengiasi skaldyti Dievo tautą, ardyti jos vienybę. Tad saugokimės neapykantos maro!

15. Kokiais namiškių poreikiais turi pasirūpinti šeimos galva?

¹⁵ Šeimos galva turi su meile rūpintis namiškių poreikiais – ir materialiniais, ir dvasiniais (1 Tim 5:8; Mt 5:3). Čia gerą pavyzdį paliko Jėzus. Prisiminkime: kai jis merdėjo ant kančių stulpo, šalimais stovėjo jo motina ir apaštalas Jonas. Jėzui, didžiulių skausmų kamuojamam, rūpėjo motinos gerovė ir jis paprašė Joną, kad ją globotų (Jn 19:26, 27). Aišku, Marija galėjo pasirūpinti ir kiti jos vaikai, bet tuo metu nė vienas iš jų, regis, dar nebuvo tapęs Jėzaus sekėju. O Jėzus norėjo, kad būtų pasirūpinta ne tik materialiniais Marijos poreikiais, bet ir dvasiniais.

16. Kokių dar pareigų, be evangelizacijos darbo, Jonas galėjo turėti?

¹⁶ Jonas turėjo daug pareigų. Kaip ir kiti apaštalai, jis uoliai dirbo evangelizacijos darbą. O jeigu buvo vedęs, rūpinosi ir savo šeimos materialine bei dvasine gerove (1 Kor 9:5). Ko visi vyrai gali iš jo pasimokyti?

17. Kokių svarbių pareigų turi šeimos galva?

¹⁷ Šeimą turintis vyras išties neša nemenką atsakomybės naštą. Kaip ir dera krikščioniui, jis turi stropiai atlikti  pareigas darbe (Ef 6:5, 6; Tit 2:9, 10). Bendruomenėje tikriausiai irgi yra labai užimtas: rūpinasi broliais ir sesėmis, stengiasi rodyti pavyzdį tarnyboje. Taip pat jam privalu reguliariai studijuoti Bibliją su šeima. Visi namiškiai tikrai vertina jo pastangas rūpintis jų fizine, emocine ir dvasine gerove (Ef 5:28, 29; 6:4).

18. Kuo Jonas buvo tikras?

¹⁸ Jonas nugyveno ilgą, veiklos kupiną gyvenimą. Jis patyrė visokių išmėginimų, tačiau tai nesusilpnino jo tikėjimo. Apaštalas visada stengėsi vykdyti Jėzaus priesakus, tarp jų ir paliepimą mylėti brolius ir seses. Todėl jis buvo tikras, kad Jehova ir Jėzus jį myli ir suteiks jėgų ištverti bet kokį išbandymą (Jn 14:15–17; 15:10; 1 Jn 4:16). Šėtonas ir jo valdomas pasaulis nepajėgė užgesinti Jono širdyje meilės bendratikiams.

19. Kokį paraginimą randame 1 Jono 4:7?

¹⁹ Šiandien piktojo valdomame pasaulyje neapykantos labai daug (1 Jn 3:1, 10). Šėtonas norėtų sugriauti ir mūsų tarpusavio meilę. Bet jam tai nepavyks, jeigu tik jam priešinsimės. Tad nenustokime nuoširdžiai mylėti savo brolių ir sesių. Tegul ta meilė būna matoma iš mūsų žodžių bei darbų. Tada Jehovos bendruomenėje visi jausimės kaip šeimoje ir būsime išties laimingi. (Perskaityk 1 Jono 4:7.)