1. Kokį poveikį vienam jaunam vyrui 1935 metais padarė brolio Rezerfordo kalba?

VIENAS vyras pasikrikštijo 1926-aisiais, būdamas aštuoniolikos. Jo tėvai priklausė prie Biblijos tyrinėtojų (taip anksčiau vadinosi Jehovos liudytojai). Jehovos tarnais taip pat tapo abu jo broliai ir abi seserys. Kaip ir visi Biblijos tyrinėtojai anais laikais, tas vyras kasmet per Jėzaus Kristaus mirties Minėjimą ragaudavo duonos ir vyno. Tačiau nuo 1935 metų, kai Jehovos liudytojų kongrese Vašingtone išgirdo istorinę Dž. Rezerfordo kalbą „Didžioji minia“, tai daryti nustojo. Kodėl? Kas toje kalboje buvo paaiškinta?

2. Kokią jaudinančią tiesą savo kalboje paaiškino brolis Rezerfordas?

² Savo kalboje brolis Rezerfordas paaiškino, kas yra Apreiškimo 7:9 minima „milžiniška minia“ (anuomet buvo vadinama „didžiule minia“, nes taip verčiama Karaliaus Jokūbo versijoje, kurią cituodavo Biblijos tyrinėtojai). Iki tol manyta, kad krikščionys, priklausantys prie „milžiniškos minios“, turi viltį gyventi danguje, tik yra Dievui mažiau ištikimi nei 144 000 išrinktųjų. Brolis Rezerfordas, remdamasis Šventuoju Raštu, paaiškino, kad „milžiniška minia“ neturi dangiškojo pašaukimo. Jie yra Kristaus „kitos avys“ * ir po „didžiojo suspaudimo“ amžinai gyvens žemėje  (Apr 7:14). Apie tuos savo sekėjus Jėzus pasakė: „Ir kitų avių turiu – ne iš šio aptvaro, turiu atvesti ir jas. Jos klausys mano balso, ir bus viena kaimenė ir vienas ganytojas“ (Jn 10:16). Tai ištikimi Jehovai ir romūs tarsi avys krikščionys, puoselėjantys viltį amžinai gyventi rojuje (Mt 25:31–33, 46). Pažiūrėkime, kokį poveikį ši aiškiai atskleista tiesa padarė daugeliui Jehovos liudytojų, įskaitant minėtą jauną vyrą (Ps 97:11; Pat 4:18).

3, 4. Ką suprato daugelis 1935 metų kongreso dalyvių?

³ Tame kongrese itin jaudinanti akimirka buvo, kai kalbėtojas susirinkusiems pasakė: „Prašom atsistoti visus tuos, kurie turite viltį amžinai gyventi žemėje.“ Remiantis vieno kongreso dalyvio žodžiais, iš 20 000 susirinkusiųjų atsistojo daugiau kaip pusė. Tie krikščionys suprato, kad nėra patepti Dievo šventąja dvasia, todėl neturi ir dangiškojo pašaukimo. Jiems atsistojus brolis Rezerfordas paskelbė: „Štai, didžioji minia!“ Pasigirdo garsūs džiaugsmo šūksniai. Kitą kongreso dieną pasikrikštijo 840 žmonių. Dauguma iš jų taip pat priklausė prie „kitų avių“.

⁴ Nuo to meto vyras, apie kurį kalbėjome straipsnio pradžioje, ir tūkstančiai kitų Jehovos liudytojų per Viešpaties Vakarienę duonos ir vyno neberagavo. Daugelio iš jų jausmus gerai nusako vieno nuolankaus brolio žodžiai: „1935-ųjų Minėjime duonos ir vyno ragavau paskutinį kartą. Supratau, kad Jehovos šventoji dvasia manyje nėra pažadinusi dangiškosios vilties. Suvokiau, kad man yra suteikta galimybė gyventi žemėje ir prisidėti prie rojaus atstatymo darbų“ (Rom 8:16, 17; 2 Kor 1:21, 22). Mūsų laikais krikščionių, puoselėjančių viltį amžinai gyventi žemėje, išties jau yra milžiniška minia. Jie, kaip ir žemėje tebegyvenantys pateptieji Dievo tarnai, uoliai dirba evangelizacijos darbą.

5. Kaip Jehova žiūri į tuos, kurie nustoja per Minėjimą ragauti duonos ir vyno?

⁵ Kaip Jehova žiūri į krikščionis, kurie nuo 1935 metų nustojo per Minėjimą ragauti duonos ir vyno? Ir kaip yra su tais, kurie tik neseniai suprato, kad nėra šventąja dvasia patepti? (1 Kor 11:28) Kai kurie anksčiau nuoširdžiai manė turintys dangiškąjį pašaukimą, tačiau ilgainiui suprato, kad klydo. Todėl per Minėjimą ragauti duonos ir vyno jie nustojo. Jeigu tie krikščionys ir toliau ištikimai tarnauja Jehovai, jis laiko juos brangiais savo tarnais, Jėzaus „kitomis avimis“. Nors ir neberagauja duonos ir vyno, jie dalyvauja Jėzaus Kristaus mirties Minėjime, nes yra labai dėkingi Jehovai ir Jėzui už tai, ką jie dėl žmonijos padarė.

6. Ką Jėzus yra įsakęs angelams?

⁶ Kadangi didysis suspaudimas jau čia pat, mums verta pasigilinti, kas apie pateptuosius krikščionis ir „kitų  avių“ kaimenę sakoma Apreiškimo 7 skyriuje. Pirmiausia ten rašoma, kaip Jėzus įsako angelams sulaikyti keturis sunaikinimo vėjus – nepaleisti jų tol, kol visi pateptieji krikščionys nebus užantspauduoti, tai yra Jehovos pripažinti vertais dangiškojo apdovanojimo (Apr 7:1–4). Dėl savo ištikimybės Kristaus pateptieji broliai taps karaliais ir kunigais danguje (Apr 20:6). To meto, kai 144 000 pateptųjų atsiims jiems skirtąjį apdovanojimą, labai laukia visi, kas sudaro dangiškąją Dievo šeimos dalį.

7. Kokius žmones, remiantis Apreiškimo 7:9, 10, Jonas regėjime matė ir ką jie darė? (Žiūrėk viršelio iliustraciją.)

⁷ Po to, kai Jonui buvo apreikštas tų karalių ir kunigų skaičius, jis išvydo „milžinišką minią“ žmonių, kurie pergyvens Armagedono karą. Tų žmonių yra daug daugiau nei pateptųjų Dievo tarnų – nenustatytas skaičius. (Perskaityk Apreiškimo 7:9, 10.) Jie apsirengę „baltais rūbais“, kitaip tariant, saugojasi susitepti Šėtono valdomo pasaulio darbais ir stengiasi likti ištikimi Dievui ir Kristui (Jok 1:27). Šie žmonės garsiu balsu išpažįsta, kad jų išgelbėjimas yra iš Jehovos ir jo Avinėlio, Jėzaus Kristaus. Palmių šakos jų rankose reiškia, kad jie džiugiai pripažįsta Jėzų Jehovos pateptu Karaliumi (palygink su Jono 12:12, 13).

8. Kas Apreiškimo 7:11, 12 sakoma apie Jehovos dangiškąją šeimą?

⁸ Perskaityk Apreiškimo 7:11, 12. Kaip visa Jehovos dangiškoji šeima reaguoja, išvydusi milžinišką minią, šlovinančią Dievą? Jonas regi, kad angelai tuo labai džiaugiasi. Šis regėjimas išsipildys, kai milžiniška minia pergyvens Armagedoną.

9. Ką, remiantis Apreiškimo 7:13–15, šiandien daro milžiniška minia?

⁹ Perskaityk Apreiškimo 7:13–15. Jonui buvo apreikšta, kad milžiniškos minios nariai „išplovė savo rūbus ir išbalino juos Avinėlio krauju“. Tai reiškia, kad jie turi švarią sąžinę ir dorų žmonių reputaciją Jehovos akyse (Iz 1:18). Jie yra Dievui pasiaukoję krikščionys, tiki Jėzaus išperkamosios aukos galia ir brangina artimą ryšį su pačiu Jehova (Jn 3:36; 1 Pt 3:21). Užtat jiems leidžiama stovėti priešais Dievo sostą ir „dieną naktį“ eiti tarnystę jo didžiosios šventyklos žemiškuosiuose kiemuose. Jau šiandien šie Dievo tarnai atlieka didumą evangelizacijos ir mokinių ruošimo darbo, suprasdami, kad nėra nieko svarbesnio, kaip visoje žemėje paskelbti žinią apie Dievo Karalystę (Mt 6:33; 24:14; 28:19, 20).

10. Kas Apreiškimo knygoje pažadėta milžiniškos minios nariams?

¹⁰ Per didįjį suspaudimą milžiniškos minios nariai bus visiškai saugūs, nes „sėdintysis soste išskleis virš jų savo palapinę“. Tada išsipildys šis Apreiškimo knygoje užrašytas pažadas: „[Dievas] nušluostys kiekvieną ašarą jiems nuo akių, ir nebebus mirties, nebebus nei sielvarto, nei aimanos, nei skausmo“ (Apr 21:3, 4).

11, 12. a) Kaip, remiantis Apreiškimo 7:16, 17, Dievas laimins milžinišką minią ateityje? b) Ką krikščionys, priklausantys prie „kitų avių“, daro per Minėjimą ir kas juos skatina taip daryti?

 ¹¹ Perskaityk Apreiškimo 7:16, 17. Šiandien dėl sunkių ekonominių sąlygų ar pilietinių neramumų ir karų kai kuriems Jehovos tarnams tenka kęsti alkį. Kitus dėl tikėjimo įkalina. Tačiau tuos išmėginimus jie oriai iškenčia žinodami, kad netrukus šio nedoro pasaulio nebeliks ir jie niekada nebestokos nei fizinio, nei dvasinio maisto. Kai Šėtono valdomas pasaulis patirs Jehovos pykčio „kaitrą“, milžiniškos minios nariai bus saugūs. Didžiajam suspaudimui pasibaigus, Jėzus juos ves „prie gyvybės vandens šaltinių“. Tik pagalvok, kokią nepaprastą galimybę jie turi, – niekada nepatirti mirties! (Jn 11:26)

¹² Žmonės, priklausantys prie „kitų avių“, yra Jehovai ir Jėzui labai dėkingi. Jie nebuvo pašaukti gyventi danguje, tačiau dėl to Jehovai nėra mažiau brangūs. Tiek pateptieji, tiek „kitos avys“ nuoširdžiai reiškia pagarbą Dievui ir Kristui. Ypatingą progą tai daryti jie turi per Jėzaus Kristaus mirties Minėjimą.

13, 14. Kodėl visi turi dalyvauti Jėzaus Kristaus mirties Minėjime?

¹³ Pastaruosius keletą metų duonos ir vyno ragauja maždaug vienas iš tūkstančio Minėjimo dalyvių. Taigi, daugumoje bendruomenių tokių asmenų nėra. Ir tai suprantama, nes diduma krikščionių šiandien puoselėja viltį amžinai gyventi žemėje. Kodėl tada jie dalyvauja Minėjime? Galima sakyti, dėl tos pačios priežasties, dėl kurios žmonės eina į draugų vestuves. Vestuvininkai parodo, kad myli jaunuosius ir dėl jų džiaugiasi. Taip ir krikščionys, priklausantys prie Jėzaus „kitų avių“, Minėjime dalyvauja todėl, kad nori išreikšti savo meilę  Kristui ir jo pateptiesiems broliams. Minėti Jėzaus Kristaus mirtį juos taip pat skatina dėkingumas už išperkamąją auką, atveriančią kelią į amžiną gyvenimą žemėje.

¹⁴ Be to, Jėzus yra prisakęs savo mokiniams minėti jo mirtį. Per paskutinę vakarienę su apaštalais jis tarė: „Darykite tai mano atminimui“ (1 Kor 11:23–26). Todėl, kol žemėje dar yra gyvų pateptųjų krikščionių, kasmet yra rengiama Viešpaties Vakarienė. Joje dalyvauja ir žemiškąją viltį puoselėjantys krikščionys. Ir ne tik patys dalyvauja, bet stengiasi į šį renginį pakviesti kuo daugiau žmonių.

15. Kaip per Minėjimą galime aukštinti Dievą ir Kristų?

¹⁵ Per Minėjimą turime galimybę aukštinti Dievą ir Kristų giedodami giesmes ir melsdamiesi. Šįmet tame renginyje klausysimės kalbos „Didžiai vertink, ką Dievas ir Kristus dėl tavęs padarė“. Ji sužadins mums dar didesnį dėkingumą Jehovai ir Kristui už jų meilę. Per rankas siųsdami duoną ir vyną prisiminsime, kad Jehovos Sūnus už mus paaukojo savo kūną ir praliejo savo kraują (Mt 20:28). Kas myli mūsų dangiškąjį Tėvą ir jo Sūnų, Minėjime tikrai dalyvaus.

16. Kokių esama panašumų tarp pateptųjų krikščionių ir „kitų avių“?

¹⁶ Tiek pateptieji krikščionys, tiek „kitos avys“ Dievui yra vienodai brangūs. Už visus jis sumokėjo tą pačią kainą – savo brangiojo Sūnaus gyvybę. Pateptieji krikščionys ir „kitos avys“ skiriasi tik tuo, kad puoselėja skirtingą viltį. Tiek vieni, tiek kiti turi likti ištikimi Dievui ir Kristui (Ps 31:23). Ir atminkime, kad Dievo dvasia mums visiems gali suteikti tiek pat galios. Jehova kiekvienam savo tarnui šventosios dvasios duoda tiek, kiek reikia.

17. Ko pateptieji krikščionys labai laukia?

¹⁷ Pateptieji krikščionys negimė su viltimi gyventi danguje. Tokią viltį jiems suteikė Dievas. Apie gyvenimą danguje jie mąsto, kalba apie tai savo maldose ir savo apdovanojimo labai laukia. Nors tie krikščionys nė neįsivaizduoja, koks bus jų dvasinis kūnas,  ir daug ko nežino, jie labai laukia meto, kai susitiks su Jehova, Jėzumi, angelais, kitais pateptaisiais ir užims jiems skirtą vietą dangaus Karalystėje (Fil 3:20, 21; 1 Jn 3:2).

18. Ko laukia krikščionys, prilyginti „kitoms avims“?

¹⁸ „Kitos avys“ trokšta amžinai gyventi žemėje (Mok 3:11). Šie krikščionys laukia meto, kai galės statytis namus, sodinti sodus, auginti sveikus vaikus (Iz 65:21–23). Tada jie tyrinės gamtos paslaptis ir grožėsis Dievo kūrinija – kalnais, miškais ir jūromis. O daugiausia laimės tiems krikščionims teiks vis stiprėjantis ryšys su dangiškuoju Tėvu Jehova.

19. Kokią progą mums suteikia Minėjimas ir kada jis bus surengtas šiais metais?

¹⁹ Visiems savo tarnams Jehova suteikė nuostabią amžino gyvenimo viltį (Jer 29:11). Už šią dovaną ir visa, ką Dievas ir Kristus dėl mūsų yra padarę, galime išreikšti dėkingumą per Kristaus mirties Minėjimą. Tai visų svarbiausia sueiga. Šiais metais ji bus surengta kovo 27 dieną, šeštadienį. Daugelis Jėzaus mirtį galėsime paminėti nekliudomai. Kai kuriems dėl persekiojimo reikės tai daryti apdairiai. O dar kiti apie pasiaukojamą Jėzaus darbą mąstys būdami už kalėjimo sienų. Šiaip ar taip, mus iš dangaus stebi Jehova, Jėzus ir dangiškoji Dievo šeima. Tad ar bendruomenėje, ar su nedidele grupe bendratikių, ar būdami vienui vieni deramai paminėkime svarbiausią visų laikų įvykį – Jėzaus Kristaus mirtį.