1. Koks klausimas kyla ne vienam iš mūsų?

VISI trokštame ramaus gyvenimo. Deja, dėl vienokių ar kitokių priežasčių neretai patiriame didelį stresą ir nerimą. Kartais būna taip sunku, kad norisi, kaip ir karaliui Dovydui, Jehovos paklausti: „Ar dar ilgai reikės kamuotis, kas dieną kęsti širdgėlą?“ (Ps 13:2).

2. Ką aptarsime šiame straipsnyje?

² Nors nerimo visiškai išvengti neįmanoma, galime kai ko imtis, kad jis mūsų neužvaldytų. Šiame straipsnyje iš pradžių pakalbėsime, kas nerimą sukelia. Paskui aptarsime šešis dalykus, kurie užklupus sunkumams padės neprarasti dvasios ramybės.

3. Kas kelia mums įtampą ir ar įmanoma to išvengti?

³ Toli gražu ne viskas yra mūsų valioje. Pavyzdžiui, ne nuo mūsų priklauso, kokia kitąmet bus maisto, darbužių ir komunalinių paslaugų kaina. Taip pat negalime užčiaupti burnos bendradarbiams ir bendramoksliams, kad nespaustų mūsų pasielgti nesąžiningai ar nepadoriai. Ir ne mūsų jėgoms pažaboti nusikalstamumą kaimynystėje. Taip yra dėl to, kad dauguma žmonių šiame pasaulyje nesivadovauja  Biblijos principais. Šėtonas nori sukelti žmonėms kuo daugiau įtampos, kad jiems būtų sunku tarnauti Dievui (Mt 13:22; 1 Jn 5:19). Todėl nesistebime, kad aplink tiek daug problemų.

4. Dėl ko mes neretai baiminamės?

⁴ Galbūt mes baiminamės, kad neužteks lėšų pragyvenimui, kad susirgsime ir negalėsime kurį laiką dirbti arba išvis prarasime darbą. O gal būgštaujame, kad pasidavę spaudimui peržengsime Jehovos įstatymą. Taip pat gal neduoda ramybės mintis ar pajėgsime likti savo Kūrėjui ištikimi, kai Šėtono pakurstyti priešininkai puls krikščionių bendruomenę. Nerimauti dėl tokių dalykų yra visai normalu.

5. Ką reiškia Jėzaus žodžiai „liaukitės nerimavę“?

⁵ Jėzus savo sekėjams sakė: „Liaukitės nerimavę“ (Mt 6:25). Ar jis turėjo omenyje, kad mums išvis nevalia jaudintis? Ne. Juk ir praeityje Dievas neatstūmė savo tarnų, kuriuos dėl vienos ar kitos priežasties apimdavo nerimastingos mintys * (1 Kar 19:4; Ps 6:3). Tais žodžiais Jėzus savo mokinius tiesiog patikino, kad Jehova jais pasirūpins. Jis skatino savo sekėjus kliautis Dievo pagalba ir neapleisti dvasinės veiklos. Taigi, ką galime daryti, kad nerimas mūsų neužvaldytų? (Žiūrėk rėmelį „ Kaip išsaugoti vidinę ramybę“.)

6. Kas, remiantis Fil 4:6, 7, gali padėti mums atsikratyti nerimo?

⁶ 1. Malda.  Jei krikščionį kas nors slegia, savo naštą maldoje jis gali atiduoti Jehovai (1 Pt 5:7). Dievas suteiks ramybę, „viršijančią žmogaus supratimą“. (Perskaityk Filipiečiams 4:6, 7.) Savo galinga šventąja dvasia Jehova padės nuvyti šalin nerimastingas mintis (Gal 5:22).

7. Kaip turėtume Dievui melstis?

⁷ Melsdamasis išliek Jehovai savo širdį, išsakyk viską, kas tave slegia ir kas kelia nerimą. Prašyk savo dangiškąjį Tėvą išminties ir jėgų, būtinų problemai išspręsti. O jeigu ji neišsprendžiama, melsk Jehovą suteikti tau savosios dvasios, kad pernelyg dėl to nesigraužtum. Savo rūpesčius išsakyk jam labai atvirai – tada aiškiai pamatysi, kaip jis į tavo maldas atsako. Jeigu atsakymo iškart nesulauki, nenusimink. Prašyk atkakliai – Jehovai tai patinka (Lk 11:8–10).

8. Ko dera nepamiršti meldžiantis?

⁸ Maldose Jehovai minėk ne vien savo rūpesčius, nepamiršk jam ir dėkoti. Pagalvok, kiek daug gera dėl tavęs jis yra padaręs. O jeigu nerandi žodžių savo jausmams išreikšti, atmink, kad Jehova atsakys ir į paprastą prašymą: „Maldauju padėti!“ (2 Met 18:31; Rom 8:26).

9. Ko reikia, kad būtume saugūs?

⁹ 2. Jehovos teikiama išmintis.  Aštuntajame šimtmetyje p. m. e. Judo  žmonės jautėsi nesaugiai manydami, kad juos gali užpulti asirų kariuomenė. Baimės apimti jie kreipėsi pagalbos į egiptiečius, svetimų dievų garbintojus (Iz 30:1, 2). Jehova įspėjo, kad tauta suka neteisinga linkme ir kad tai prie gero neprives (Iz 30:7, 12, 13). Per Izaiją jis pasakė, kas teikia tikrą saugumą: „Jūsų stiprybė – išlikti ramiems ir manimi pasitikėti“ (Iz 30:15b).

10. Pateik pavyzdžių, kokiomis aplinkybėmis gali būti išbandytas mūsų pasitikėjimas Jehova.

¹⁰ Kokiomis aplinkybėmis tavo pasitikėjimas Jehova gali būti išbandytas? Štai keli pavyzdžiai. Tarkim, kas nors pasiūlo tau kitą darbą – jis pelningas, tačiau atimtų daugiau laiko iš dvasinės veiklos. Arba kuris nors bendradarbis pradeda rodyti tau daug dėmesio, bet jis nėra Dievo tarnas. Arba labai artimas tau žmogus pareiškia ultimatumą: „Rinkis – aš arba tavo Dievas.“ Tokiais atvejais apsispręsti padeda aiškūs Jehovos nurodymai (Mt 6:33; 10:37; 1 Kor 7:39). Tad pamąstyk: ar tais nurodymais visiškai pasitiki ir esi nusistatęs ištikimai jų laikytis?

11. Kokie Biblijos pasakojimai mums įkvepia jėgų ištverti priešiškumą?

¹¹ 3. Pavyzdžiai: geri ir blogi.  Biblijoje rašoma apie daugelį Jehovos tarnų, kurie sunkumų akivaizdoje juo pasitikėjo ir išsaugojo vidinę ramybę. Apmąstydamas, kas apie tuos Dievo tarnus pasakojama, atkreipk dėmesį, kodėl jie nepabūgo net aršių priešininkų. Antai, kai žydų aukščiausiasis teismas uždraudė apaštalams skelbti apie Jėzų, jie nėmaž neišsigando ir ryžtingai pareiškė: „Privalu klausyti Dievo, o ne žmonių“ (Apd 5:29). Net nuplakti jie neprarado drąsos, nes žinojo, kad jų pusėje yra Jehova. Apaštalai toliau skelbė gerąją žinią ir Dievas jais džiaugėsi (Apd 5:40–42). O kitas Kristaus sekėjas, Steponas, net mirties akivaizdoje laikėsi taip ramiai, kad jo „veidas atrodė tarsi angelo“ (Apd 6:12–15). Jis buvo tikras, kad Jehova yra šalia.

12. Kodėl, remiantis 1 Petro 3:14 ir 4:14, neturėtume bijoti persekiojimų?

¹² Apaštalai Jehovos pagalbą patyrė labai tiesiogiai – netgi buvo jo įgalinti daryti stebuklus (Apd 5:12–16; 6:8). Šiandien Jehova mums irgi padeda, net jeigu ir ne taip akivaizdžiai. Biblijoje skaitome tokį jo pažadą: jei dėl teisumo mums teks kentėti, jis bus su mumis ir stiprins savo šventąja dvasia. (Perskaityk 1 Petro 3:14; 4:14.) Tad neapsisunkinkime mintimis apie galimus nuožmius persekiojimus. Geriau stiprinkime savo tikėjimą, kad Jehova mus palaikys ir gelbės. Kaip ir pirmieji krikščionys, kliaukimės Jėzaus pažadu: „Aš duosiu tokių žodžių ir tokios išminties, kad jokie jūsų priešininkai nesugebės pasipriešinti ar paprieštarauti.“ Jėzus taip pat patikino: „Savo ištverme išgelbėsite savo gyvybę“ (Lk 21:12–19). O jeigu gyvybei iškiltų  grėsmė, nepamirškime: Jehovai jo tarnų ištikimybė yra labai brangi. Jis kiekvieną pažįsta taip gerai, kaip niekas kitas, ir atėjus metui iš mirusiųjų prikels.

13. Kodėl naudinga apmąstyti, kas nutinka tiems, kurie pristinga pasitikėjimo Jehova?

¹³ Taip pat naudinga apmąstyti, kas nutinka su tais, kurie užuot išlikę ramūs ir pasitikėję Jehova ima blaškytis. Tai žinodami jų klaidų nekartosime. Štai Judo karalius Asa savo valdymo pradžioje, kai prieš jį atžygiavo didžiulė etiopų kariuomenė, šaukėsi Jehovos pagalbos (2 Met 14:9–12). Tačiau vėliau, ruošdamasis kovai su daug mažesnėmis karaliaus Bašos pajėgomis, Asa kreipėsi nebe į Jehovą, o į Sirijos karalių, ir kaip atlygį jam siuntė sidabro ir aukso (2 Met 16:1–3). Net gyvenimo pabaigoje, labai sirgdamas, pagalbos jis kreipėsi ne į Jehovą (2 Met 16:12).

14. Ko mus pamoko Asos patirtis?

¹⁴ Taigi, iš pradžių Asa kliovėsi Jehovos parama, bet paskui reikalus ėmė spręsti vadovaudamasis savo galva. Gali atrodyti, kad Asos sprendimas kreiptis pagalbos į sirus buvo labai geras, nes tą kovą jis laimėjo. Tiesa, laimėjo. Tačiau savo pergale džiaugėsi neilgai. Jehova per pranašą Asai pareiškė: „Kadangi pasitikėjai Sirijos karaliumi, o ne Jehova, savo Dievu, Sirijos karaliaus kariuomenė išslydo tau iš rankų“ (2 Met 16:7). Tad visada vadovaukimės ne savo išmanymu, o Dievo Žodžiu. Netgi tada, kai tenka apsispręsti labai skubiai, kliaukimės Jehovos nurodymais, ir jis mums tikrai padės.

15. Kodėl verta įsiminti padrąsinančias Biblijos eilutes?

¹⁵ 4. Padrąsinančios Biblijos eilutės.  Skaitydamas Bibliją stenkis įsiminti eilutes, teikiančias ramybę ir stiprinančias pasitikėjimą Jehova. Kad jas įsiminti būtų lengviau, skaityk balsu arba užsirašyk ir retkarčiais vis pasikartok. Jozuei buvo paliepta gilintis į Dievo įstatymą, kad gebėtų elgtis išmintingai ir išliktų drąsus įvairiomis aplinkybėmis (Joz 1:8, 9). Dievo Žodyje užrašytos mintys gali padėti ir tau išsaugoti dvasios ramybę, – netgi tada, kai padėtis atrodo beviltiška (Ps 27:1–3; Pat 3:25, 26).

16. Kaip bendruomenė mums padeda išlikti ramiems ir pasitikėti Jehova?

¹⁶ 5. Draugystė su bendratikiais.  Bendratikiai taip pat gali padėti mums išlikti ramiems ir pasitikėti Jehova. Padrąsinančių minčių semiamės klausydami sueigose sakomų kalbų, komentarų, taip pat bendraudami su broliais ir sesėmis (Hbr 10:24, 25). Kai būna nelengva, išsipasakokime kuriam nors draugui iš bendruomenės. Jo geras žodis nerimo naštą galbūt labai palengvins (Pat 12:25).

17. Kas, remiantis Hebrajams 6:19, gali padėti mums likti tvirtiems sunkiomis aplinkybėmis?

¹⁷ 6. Šviesios ateities viltis.  Viltis, kad ateityje žemę valdys Dievo Karalystė,  yra mums kaip inkaras, padedantis tvirtai laikytis, kai slegia sunkumai arba nerimas. (Perskaityk Hebrajams 6:19.) Tad mąstyk apie Jehovos žadėtą ateitį ir niūrios mintys pasitrauks (Iz 65:17). Įsivaizduok save naujajame pasaulyje, kur nebevargins jokios bėdos (Mch 4:4). Stiprink savo viltį dalydamasis ja su kitais. Kiek leidžia jėgos, prisidėk prie evangelizacijos darbo. Jeigu išlaikysi savo viltį gyvą, liksi tvirtas iki galo (Hbr 6:11).

18. Ko reikia, kad nebijotume būsimų sunkumų?

¹⁸ Artinantis šio nedoro pasaulio pabaigai sunkumų, be abejo, daugės. 2021 metų citatos žodžiai teįkvepia mums jėgų tuos sunkumus ištverti ir visada pasikliauti savo dangiškuoju Tėvu Jehova. Niekada nepamirškime, ką mums laiduoja Visagalis: „Jūsų stiprybė – išlikti ramiems ir manimi pasitikėti“ (Iz 30:15).