1. Iš ko matome, kad tarp žmonių stinga meilės?

BIBLIJOJE buvo išpranašauta, kad paskutinėmis dienomis daugelis stokos meilės net artimiems žmonėms (2 Tim 3:1, 3). Ši pranašystė akivaizdžiai pildosi. Milijonai sutuoktinių pykstasi, skiriasi, vaikai šeimose nejaučia tėvų šilumos. Vienas šeimos psichologas sako: „Mama, tėvas ir vaikai gyvena atskirą gyvenimą. Jų geriausias draugas – kompiuteris, planšetė, išmanusis telefonas ar vaizdo žaidimų konsolė. Nors ir gyvena po vienu stogu, namiškiai vienas kito beveik nepažįsta.“

2, 3. a) Ką, remiantis Romiečiams 12:10, Dievo tarnui privalu mylėti? b) Ką aptarsime šiame straipsnyje?

² Mes turime saugotis, kad nepersiimtume pasaulyje plintančios susvetimėjimo dvasios (Rom 12:2). Privalome mylėti savo šeimos narius, taip pat ugdytis nuoširdžią meilę tikėjimo namiškiams. (Perskaityk Romiečiams 12:10.) Jeigu bendratikius išties mylime, padedame išsaugoti tarpusavio santarvę, o tai teikia garbę Jehovai (Mch 2:12).

³ Aptarkime, ko galime pasimokyti iš paties Jehovos ir Biblijoje minimų jo tarnų. Tai įkvėps mus ir toliau ugdytis tikrą brolišką meilę.

4. Ką apie Jehovą sužinome iš Jokūbo 5:11?

⁴ Biblija padeda mums pažinti Jehovą. Pavyzdžiui, joje rašoma, kad „Dievas yra meilė“ (1 Jn 4:8). Kai  suprantame, kaip Dievas mus myli, trokštame prie jo glaustis. Be to, Jehova yra „kupinas atjautos ir gailestingas“. (Perskaityk Jokūbo 5:11.) Kaip gera žinoti, kad mūsų Dievas jaučia mums tokią stiprią meilę!

5. Ką Jehova daro skatinamas gailestingumo ir kaip galime sekti jo pavyzdžiu?

⁵ Atkreipk dėmesį, kad Jokūbo 5:11 Jehovos atjauta minima pagrečiui su jo gailestingumu (palygink su Išėjimo 34:6). Pavyzdžiui, dėl savo didžio gailestingumo Dievas atleidžia mūsų klaidas (Ps 51:1). Tačiau būti gailestingam reiškia ne tik pasigailėti suklydusio ir jam atleisti. Biblija rodo, kad gailestingas asmuo, matydamas kito nelaimę, stengiasi jam kaip nors pagelbėti. Jehova sako, kad jo jausmai mums yra stipresni net už motinos jausmus kūdikiui (Iz 49:15). Kai patenkame į bėdą, jis dėl savo gailestingumo imasi mums padėti (Ps 37:39; 1 Kor 10:13). Tad būkime gailestingi, kaip Jehova. Tarkim, jeigu bendratikis įskaudina ar nuvilia, atleiskime jam (Ef 4:32). Svarbiausia, kuo galėdami pagelbėkime tiems, kurie patiria sunkumų, nes taip sekame Jehovos meilės pavyzdžiu (Ef 5:1).

6. Kaip Jehonatanas ir Dovydas parodė vienas kitam brolišką meilę?

⁶ Daug pasimokome ir iš Dievo tarnų, apie kuriuos rašoma jo Žodyje. Paimkime pavyzdžiu Jehonataną ir Dovydą. Apie juos Biblijoje pasakojama: „[Jehonatano] siela prisirišo prie Dovydo sielos – pamilo Jehonatanas jį kaip save patį“ (1 Sam 18:1). Dovydą Jehova pasirinko būsimuoju  Izraelio karaliumi, jis turėjo užimti karaliaus Sauliaus vietą. Pamažu Saulius ėmė Dovydui pavydėti ir netgi kėsinosi jį nužudyti. Tačiau Sauliaus sūnus Jehonatanas savo tėvo nepalaikė. Jis ir Dovydas pasižadėjo, kad visada liks draugai ir vienas kitą rems (1 Sam 20:42).

7. Kokia kliūtis Jehonatano ir Dovydo draugystei galėjo iškilti?

⁷ Jehonatano ir Dovydo draugystei galėjo iškilti kliūčių. Pirma, Jehonatanas buvo už Dovydą maždaug 30 metų vyresnis. Jis galėjo pagalvoti, kad tarp jo ir mažai gyvenimo patirties turinčio jaunuolio nėra nieko bendra. Tačiau Jehonatanas nežiūrėjo į Dovydą iš aukšto.

8. Kuo tave žavi Jehonatano ir Dovydo draugystė?

⁸ Antra, Jehonatanas galėjo imti Dovydui pavydėti. Juk jis buvo karaliaus Sauliaus sūnus, teisėtas sosto paveldėtojas (1 Sam 20:31). Bet Jehonatanas buvo kuklus ir atsidavęs Jehovai vyras, todėl palaikė Jehovos pasirinktą būsimąjį karalių Dovydą. Jehonatanas liko draugui ištikimas, nors dėlto užsitraukė tėvo nemalonę (1 Sam 20:32–34).

9. Iš ko matome, kad Jehonatanas nelaikė Dovydo varžovu?

⁹ Jehonatanas buvo puikus lankininkas ir narsus karys. Apie jį ir Saulių pats Dovydas vėliau sakė: „Greitesni už erelį jie buvo, galingesni už liūtą“ (2 Sam 1:22, 23). Taigi Jehonatanas turėjo kuo pasigirti, buvo pasiekęs nemažai pergalių kovose. Tačiau jis nesistengė Dovydo pranokti ir jam nepavydėjo. Priešingai, žavėjosi savo jaunuoju draugu, matydamas, koks šis drąsus ir kaip pasitiki Jehova. Prisiminkime, kad būtent tada, kai Dovydas nukovė Galijotą, Jehonatanas pamilo Dovydą kaip save patį. Kaip galime sekti Jehonatano pavyzdžiu ir rodyti brolišką meilę bendratikiams?

10. Ką reiškia žodžiai „karštai iš širdies mylėkite vieni kitus“?

¹⁰ Biblijoje esame raginami: „Karštai iš širdies mylėkite vieni kitus“ (1 Pt 1:22). Kaip kalbėjome, Jehova čia rodo mums pavyzdį. Jeigu liksime Dievui ištikimi, niekas nuo jo meilės mūsų neatskirs (Rom 8:38, 39). Graikiškas žodis, cituotoje Petro laiško eilutėje išverstas „karštai“, paraidžiui reiškia „įtemptai“. Kartais mums tenka, taip sakant, įtempti jėgas, kad gebėtume elgtis su bendratikiu broliškai. Pavyzdžiui, jeigu jis mus nuvilia, turime stengtis klausyti šio apaštalo Pauliaus pamokymo: „Būkite nuolankūs, romūs, kantrūs, vieni kitiems pakantūs, mylėkite vieni kitus ir uoliai sergėkite vienybę, kurią dvasia ugdo saistydama jus taikos ryšiu“ (Ef 4:1–3). Kad mus saistytų tvirtas „taikos ryšys“, nesusitelkime į bendratikių klaidas. Žiūrėkime į savo brolius ir seses taip, kaip Jehova (1 Sam 16:7; Ps 130:3).

11. Kada mylėti bendratikius gali būti nelengva?

 ¹¹ Kai matome brolių ir sesių trūkumus, mylėti juos gali būti nelengva. Taip buvo ir pirmajame amžiuje. Štai Evodijai ir Sintichei tikriausiai patiko tarnauti drauge su apaštalu Pauliumi. Tačiau joms, regis, buvo nelengva sutarti tarpusavyje. Taigi Paulius šias seseris paragino būti „vienos minties“ (Fil 4:2, 3).

12. Kaip galime ugdytis meilę bendratikiams?

¹² Meilę bendratikiams galime ugdytis stengdamiesi juos artimiau pažinti, nes tada juos geriau suprasime. Amžiaus skirtumas mūsų draugystei neturėtų būti kliūtis. Atminkime, Jehonatanas buvo apie 30 metų vyresnis už Dovydą, tačiau jiedu tapo artimais draugais. Gal ir tu galėtum imtis iniciatyvos geriau susipažinti su vyresniu ar jaunesniu už save bendratikiu? Taip parodysi, kad stengiesi mylėti visus brolius ir seseris (1 Pt 2:17).

13. Kodėl nerealu tikėtis, kad su visais bendruomenėje būsime vienodai artimi?

¹³ Tiesa, ne su visais bendruomenėje galime būti vienodai artimi. To tikėtis nerealu. Suprantama, kad jaučiamės artimesni su bendratikiais, kurie domisi tais pačiais dalykais, kaip ir mes. Štai Jėzus labiausiai iš apaštalų mylėjo Joną (Jn 13:23; 20:2). Vis dėlto jis nebuvo šališkas, visus apaštalus laikė draugais (Jn 15:15). Jėzus nerodė Jonui daugiau prielankumo nei kitiems. Prisiminkime, kad sykį, kai Jonas drauge su savo broliu Jokūbu paprašė, kad Jėzus paskirtų jiems itin garbingą padėtį Dievo Karalystėje, Jėzus atsakė: „Ne aš sprendžiu, kam sėdėti mano dešinėje ar kairėje“ (Mk 10:35–40). Tad sekime Jėzaus pavyzdžiu ir mylėkime ne vien tuos,  su kuriais bičiuliaujamės (Jok 2:3, 4). Jeigu būtume šališki, tarp mūsų kiltų susiskaldymų, o jų krikščionių bendruomenėje neturi būti (Judo 17–19).

14. Remiantis Filipiečiams 2:3, kokia savybė padės išvengti konkurencinės dvasios?

¹⁴ Jeigu puoselėjame vienas kitam brolišką meilę, apsaugome bendruomenę nuo konkurencinės dvasios. Prisiminkime, Jehonatanas nesivaržė su Dovydu dėl valdovo sosto. Tokią nuostatą ugdykimės mes visi. Jeigu matome, kad mūsų bendratikiai yra gabesni už mus, nelaikykime jų savo varžovais. Stenkimės vadovautis šiuo apaštalo Pauliaus pamokymu: „Nuolankiai laikykite kitus aukštesniais už save.“ (Perskaityk Filipiečiams 2:3.) Atminkime, bendruomenei svarbus kiekvieno iš mūsų įnašas. Jeigu save vertinsime kukliai, bus lengviau pastebėti brolių ir sesių gerąsias savybes ir sekti jų ištikimos tarnystės pavyzdžiu (1 Kor 12:21–25).

15. Kaip, sprendžiant iš Tanios ir jos šeimos patirties, Jehova mums padeda, kai ištinka bėda?

¹⁵ Kai netikėtai ištinka bėda, bendratikių broliška meilė ir praktinė parama mus labai paguodžia. Štai kas 2019 metais Jungtinėse Valstijose nutiko vienai šeimai. Po tarptautinio kongreso „Meilė niekada nesibaigs“ šeštadieninės programos Tania su trimis savo vaikais važiavo automobiliu atgal į viešbutį. „Netikėtai iš priekio atvažiuojantis automobilis išlėkė iš  savo juostos ir rėžėsi į mus, – pasakoja Tania. – Išlipome ir atsistojome šalikelėje. Nors sužeidimų išvengėme, buvome labai sukrėsti. Tada kažkoks vyriškis pamojo, kad ateitume ir sėstume į jo automobilį. Tai buvo vienas iš mūsų brolių, vykstančių iš kongreso vietos. Ir jis ne vienintelis mums padėjo. Sustojo ir penki bendratikiai iš Švedijos. Sesės mane ir dukrą šiltai apkabino ir tai mus labai paguodė. Patikinau tuos bendratikius, kad viskas bus gerai, tačiau jie mūsų nepaliko – buvo su mumis iki atvyko paramedikai. Jie davė mums viską, ko tik reikėjo. Tuo sunkiu metu tapo akivaizdu, kad Jehova mus labai myli. Mūsų meilė bendratikiams ir Jehovai labai sustiprėjo. Jautėmės Dievui be galo dėkingi.“ Gal ir tau yra buvę, kad brolis ar sesė ištiesė pagalbos ranką kaip tik tada, kai labai reikėjo?

16. Ką duoda nuoširdi broliška meilė?

¹⁶ Pagalvok, kiek daug gali nuoširdi broliška meilė. Ji palaiko bėdos ištiktus bendratikius, stiprina bendruomenės vienybę, patraukia doros širdies žmones prie tiesos. O svarbiausia, ji teikia garbę „atjautos Tėvui ir visokios paguodos Dievui“ – Jehovai (2 Kor 1:3). Tad ir toliau iš visos širdies mylėkime savo brolius ir seses.