1, 2. Kaip, remiantis Mato 5:11, turime žiūrėti į išmėginimus?

JĖZUS sakė, kad tie, kurie seks jo pėdomis, bus laimingi. Bet sykiu įspėjo, kad jiems teks patirti įvairių išbandymų (Mt 10:22, 23; Lk 6:20–23). Sekti Kristaus pėdomis ir dirbti jo pavestą darbą mums malonu. Tačiau kaip tada, jeigu dėl to patiriame šeimos priešiškumą, valdžios persekiojimus arba esame bendradarbių ar bendramokslių spaudžiami nusikalsti Dievui? Tokie išmėginimai gali labai prislėgti.

² Daugeliui sunku suprasti, kaip galima džiaugtis patiriant persekiojimus. Tačiau Dievo Žodis rodo, kad tai įmanoma. Pavyzdžiui, anot Jokūbo, krikščionys gali neprarasti džiaugsmo net kai patiria sunkių išbandymų (Jok 1:2, 12). Jėzus irgi sakė, kad jo mokiniai yra laimingi, jeigu juos persekioja. (Perskaityk Mato 5:11.) Ko tad reikia, kad susidūrę su išmėginimais galėtume džiaugsmingai tarnauti Dievui? Aptarsime, ką apie tai savo laiške pirmojo amžiaus krikščionims rašė Jokūbas. Bet iš pradžių apžvelkime, kokių sunkumų tiems Dievo tarnams teko patirti.

3. Kas prasidėjo netrukus po to, kai Jokūbas tapo Jėzaus sekėju?

³ Netrukus po to, kai Jėzaus sekėju tapo jo brolis Jokūbas, Jeruzalėje kilo smarkus krikščionių bendruomenės persekiojimas (Apd 1:14; 5:17, 18). Paskui buvo nužudytas Steponas ir daugelis krikščionių iš miesto  pabėgo. Jie išsisklaidė po Judėją ir Samariją, kai kurie pasitraukė į Kiprą, kiti į Antiochiją (Apd 7:58–8:1; 11:19). Išsibarstę po įvairius kraštus, Jėzaus sekėjai ir toliau skelbė gerąją naujieną ir visoje Romos imperijoje viena po kitos kūrėsi krikščionių bendruomenės (1 Pt 1:1). Tik įsivaizduok, kaip tiems Dievo tarnams buvo nelengva. Tačiau laukė dar sunkesni laikai.

4. Kokių dar negandų patyrė pirmieji krikščionys?

⁴ Pirmieji krikščionys patyrė įvairių negandų. Pavyzdžiui, maždaug 50 m. e. m. Romos imperatoriaus Klaudijaus įsakymu visi žydai turėjo išsikelti iš Romos. Suprantama, tarp tų, kuriems teko palikti gimtuosius namus, buvo ir nemažai krikščionių (Apd 18:1–3). 61 m. e. m. apaštalas Paulius Laiške hebrajams užsiminė, kad daugelis bendratikių yra viešai niekinami, kalinami, iš jų neteisėtai atimamas turtas (Hbr 10:32–34). Kaip ir kiti žmonės, krikščionys kentė skurdą ir ligas (Rom 15:26; Fil 2:25–27).

5. Kokius klausimus aptarsime?

⁵ Jokūbas gerai žinojo, kaip jo broliams ir sesėms nelengva. Užtat Jehovos įkvėptas 62 m. e. m. jis parašė bendratikiams laišką ir jame davė vertingų pamokymų, kad broliai ir sesės išbandymus gebėtų ištverti su džiaugsmu. Patyrinėkime tuos pamokymus ir atsakykime į šiuos klausimus: kas krikščioniui teikia džiaugsmą? kas gali jį atimti? ir kas padės jį išsaugoti netgi sunkiausių išmėginimų akivaizdoje?

6. Kodėl, anot Jėzaus žodžių, užrašytų Luko 6:22, 23, krikščionis kentėdamas išbandymus džiaugsmo nepraranda?

⁶ Daugelis mano, kad laimingas būsi tik jeigu esi sveikas, turi daug pinigų, darnią šeimą. Tačiau Jokūbas rašo, kad žmogus gali būti laimingas netgi sunkiomis aplinkybėmis, – džiaugsmo jam suteiks Dievo dvasia (Gal 5:22). Krikščionis yra laimingas dėl to, kad seka Jėzaus pavyzdžiu ir daro, kas patinka Jehovai (perskaityk Luko 6:22, 23; Kol 1:10, 11). Jo džiaugsmą galima palyginti su liepsna žibinte. Kaip žibinto gaubtas apsaugo liepsną nuo vėjo ir lietaus, taip Jehova savo tarnui suteikia dvasinę apsaugą. Todėl džiaugsmas krikščionio širdyje negęsta, kai pašlyja sveikata ar kai užeina nepriteklius. Jo neužtemdo ir šeimos narių ar kitų žmonių pajuokos ir priešiškumas. Tokius išbandymus Dievo tarnas atlaiko su džiaugsmu, žinodamas, kad taip įrodo esąs tikras Kristaus mokinys (Mt 10:22; 24:9; Jn 15:20). Štai kodėl Jokūbas rašė: „Mano broliai, džiaukitės, kad patiriate visokių išbandymų.“

7, 8. Kokį poveikį tikėjimui daro išmėginimai?

⁷ Jokūbas pamini dar vieną priežastį, kodėl krikščionis yra pasirengęs ištverti sunkius išbandymus. Jis rašo: „Tikėjimo išmėginimai ugdo ištvermę“ (Jok 1:3). Išmėginimai Dievo tarno tikėjimą užgrūdina tarsi plieną. Kaip iki raudonumo įkaitinta ir greitai atšaldyta kalavijo geležtė tampa labai kieta, taip tikėjimas, atlaikius sunkų išbandymą, dar labiau sutvirtėja. Todėl Jokūbas bendratikius paragino: „Leiskite ištvermei atlikti savo darbą iki galo, kad būtumėte visiškai subrendę, visais atžvilgiais be priekaišto“ (Jok 1:4). Žinodami, kad sunkumai mūsų tikėjimą užgrūdina, galime juos atlaikyti su džiaugsmu.

⁸ Savo laiške Jokūbas taip pat paminėjo kelias priežastis, dėl kurių džiaugsmas gali nuslopti. Kokias? Ir ką galime daryti, kad džiaugsmo neprarastume?

9. Kokiomis aplinkybėmis mums labai reikia išminties?

⁹ 1) Kai nežinome, kaip pasielgti. Kai patiriame kokį išbandymą, stengiamės daryti, kas patinka Jehovai, nes norime likti jam ištikimi. Taip pat suprantame,  kad savo ištikimybe Dievui galime įkvėpti jėgų bendratikiams (Jer 10:23). O kaip tada, jei stokojame išminties – nežinome, ką daryti ir ką sakyti priešininkams? Galime pasijausti, lyg būtume nevaldomų aplinkybių aukos, ir prarasti džiaugsmą.

10. Kokį paraginimą randame Jokūbo 1:5?

¹⁰ Prašykime Jehovą išminties. Norėdami atlaikyti išbandymus su džiaugsmu ir deramai išspręsti iškylančias problemas, pirmiausia turime melsti Jehovą išminties. (Perskaityk Jokūbo 1:5.) Tačiau ką daryti, jeigu atrodo, kad Jehova delsia į maldą atsakyti? Anot Jokūbo, turime nepaliauti prašę. Jehova dėl to tikrai nesupyks ir nepriekaištaus. Mūsų dangiškasis Tėvas dosniai suteikia išminties visiems, kas jos meldžia (Ps 25:12, 13). Jis labai atjautus ir trokšta mums padėti. Tai žinodami tikrai galime išsaugoti džiaugsmą. O kaip Jehova suteikia išminties?

11. Ko dar reikia, kad įgytume išminties?

¹¹ Išminties galime semtis studijuodami Jehovos Žodį ir juo paremtus leidinius (Pat 2:6). Tačiau nepakanka vien kaupti žinias. Jehovos pamokymais turime vadovautis gyvenime. Jokūbas rašė: „Būkite žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai“ (Jok 1:22). Jeigu taip darome, tampame taikingesni, supratingesni ir gailestingesni (Jok 3:17). Tokios savybės padeda ištverti visokius sunkumus ir išlikti džiaugsmingiems.

12. Kodėl labai svarbu stropiai studijuoti Bibliją?

¹² Dievo Žodis tarsi veidrodis padeda įžvelgti, kokių turime taisytinų bruožų (Jok 1:23–25). Tarkim, perskaitę tam tikrą Biblijos ištrauką suprantame,  kad kilus įtampai mums būna sunku valdytis. Tokiu atveju stenkimės ugdytis romumą – neatsakyti blogu už bloga ir nepasiduoti apmaudui, kai problemos nesisprendžia. Romus žmogus geba susivaldyti ir situaciją įvertinti blaiviu protu, todėl jo sprendimai būna išmintingi (Jok 3:13). Kaip tad svarbu stropiai studijuoti Bibliją!

13. Kuo mums naudingas Biblijoje minimų Dievo tarnų pavyzdys?

¹³ Kartais mus pamoko mūsų pačių klaidos. Tačiau klaidų galime išvengti, jeigu semsimės patirties iš kitų Dievo tarnų. Jokūbas ragina skaitytojus imti pavyzdį iš tokių žmonių kaip Abraomas, Rahaba, Jobas ir Elijas (Jok 2:21–26; 5:10, 11, 17, 18). Tie ištikimi Jehovos tarnai atlaikė labai sunkius išmėginimus. Jų pavyzdys rodo, kad Jehovos padedami galime ištverti ir mes.

14, 15. Kodėl neturime susigyventi su abejonėmis?

¹⁴ 2) Kai kyla abejonės. Galbūt mums sunku suprasti kai kurias Biblijos eilutes. Arba atrodo, kad Jehova į maldą neatsako taip, kaip tikimės. Dėl to gali kilti abejonių dėl Jehovos Žodžio ar jo pažadų. Tokios abejonės, jeigu su jomis susigyventume, silpnintų mūsų tikėjimą ir ryšį su Jehova (Jok 1:7, 8). Galiausiai netgi prarastume šviesios ateities viltį.

¹⁵ Apaštalas Paulius krikščionio viltį prilygino inkarui (Hbr 6:19). Inkaras stabilizuoja laivą audringoje jūroje ir neleidžia jam užplaukti ant uolų. Tačiau iš inkaro nebūtų jokios naudos, jeigu nutrūktų jį laikanti grandinė. Kaip rūdys susilpnina inkaro grandinę, taip abejonės – tikėjimą. Todėl Jokūbas rašo: „Abejojantis yra lyg vėjo genama ir blaškoma jūros banga“ (Jok 1:6). Jeigu žmogus dvejoja, ar Jehova ištesės savo pažadus, užklupus išmėginimams jis gali netekti vilties. O netekęs vilties, nebeturės ir kuo džiaugtis.

16. Ką turime daryti, jeigu kyla abejonės?

¹⁶ Atsikratykime abejonių ir stiprinkime tikėjimą. Nedelsk imtis veiksmų. Elijo dienomis izraelitai pasidarė labai neryžtingi. Pranašas juos ragino: „Kiek dar ilgai mėtysitės ir neapsispręsit? Jei tikrasis Dievas yra Jehova, stokite už jį, o jei Baalas – stokite už Baalą!“ (1 Kar 18:21). Mes irgi turime nedelsti išsiaiškinti viską, dėl ko kyla abejonės. Privalome įsitikinti, kad Jehova yra Dievas, kad Biblija yra jo Žodis ir kad Jehovos liudytojai yra jo bendruomenė (1 Tes 5:21). Išsklaidykime savo abejones ir tikėjimą stiprinkime. Jeigu reikia pagalbos, kreipkimės į bendruomenės vyresniuosius. Kad tarnyba Jehovai teiktų džiaugsmą, veikime be atidėliojimų!

17. Kas nutiktų, jeigu prarastume drąsą?

¹⁷ 3) Kai pristingame drąsos. Dievo Žodyje sakoma: „Jei nelaimės dieną nusiminsi, tai ir jėgų bus mažai“ (Pat 24:10). Hebrajiškas žodis, čia išverstas „nusiminsi“, gali būti verčiamas „prarasi drąsą“. Taigi, jei prarastume drąsą, netektume jėgų ir džiaugsmo.

18. Ką reiškia ištverti?

¹⁸ Pasitikėkime Jehova – jis suteiks drąsos ir padės ištverti. Kad mėginami nepalūžtume, mums reikia drąsos (Jok 5:11). Jokūbo pavartotas žodis,  išverstas „ištverti“, reiškia tvirtai laikytis, nesitraukti iš vietos, panašiai kaip drąsus kareivis nesitraukia nė žingsnio atgal, kad ir kaip nuožmiai priešai puola.

19. Kokį pavyzdį paliko apaštalas Paulius?

¹⁹ Apaštalas Paulius paliko sektiną drąsos ir ištvermės pavyzdį. Kartais jis jausdavosi silpnas, bet vis tiek nepasidavė. Jis žinojo, kad Jehova suteiks jėgų išmėginimams atlaikyti (2 Kor 12:8–10; Fil 4:13). Mes irgi turime nuolankiai pripažinti, kad išbandymus ištverti pajėgsime tik su Jehovos pagalba (Jok 4:10).

20, 21. Kuo galime būti tikri?

²⁰ Išbandymai tikrai nėra nuo Jehovos. Jokūbas rašo: „Kas patiria išmėginimą, tenesako: „Mane Dievas mėgina.“ Dievo neįmanoma blogybėmis mėginti, ir jis pats nė vieno blogybėmis nemėgina“ (Jok 1:13). Žinodami, kaip mūsų dangiškasis Tėvas mus myli, norime būti su juo kuo artimesni (Jok 4:8).

²¹ Jehova „nesimaino ir nesikeičia“ (Jok 1:17). Lygiai kaip jis padėjo išbandymų prislėgtiems pirmojo amžiaus krikščionims, taip padės kiekvienam iš mūsų šiandien. Todėl karštai prašyk Jehovą išminties, tikėjimo ir drąsos. Kai sulauksi atsakymo į savo maldą, įsitikinsi, kad Jehova padeda išsaugoti džiaugsmą net per sunkius mėginimus.