1. Kokia neginčijama tiesa užrašyta Mokytojo 7:20?

 KARALIUS Saliamonas rašė: „Nėra žemėje tokio teisaus žmogaus, kuris vien gera darytų ir niekada nenusidėtų“ (Mok 7:20). Tikra tiesa, mes visi nusidedame – tiek Dievui, tiek artimui (1 Jn 1:8). Todėl visi tikimės atleidimo.

2. Kaip jaučiamės, kai draugas mums atleidžia?

² Jei kada įskaudinai artimą bičiulį, be abejo, dėl to labai graužeisi. Norėdamas išsaugoti judviejų draugystę, ėjai atsiprašyti. Ir kaip džiaugeisi, kai jis tau atleido! Buvai be galo dėkingas.

3. Ką aptarsime šiame straipsnyje?

³ Kartais užgauname net patį brangiausią savo draugą – Jehovą. Laimei, jis mums mielai dovanoja. Šiame straipsnyje aptarsime, iš kur tai žinome. Taip pat matysime, kodėl Jehovos gebėjimas atleisti yra tiesiog nepranokstamas. Ir pakalbėsime, kas jo atleidimo gali tikėtis.

4. Iš kur žinome, kad Jehova pasiruošęs dovanoti?

⁴ Biblija mus patikina, kad Jehova yra pasirengęs atleisti. Jis per angelą apsireiškė Mozei ant Sinajaus kalno ir pasakė: „Aš, Jehova, esu Dievas gailestingas ir atjautus, lėtas pykti ir kupinas ištikimosios meilės ir tiesos, rodantis ištikimąją meilę  tūkstančiams ir atleidžiantis kaltę, nusižengimą ir nuodėmę“ (Iš 34:6, 7). Jehova yra geras ir maloningas, visada pasiruošęs žmogui dovanoti, jeigu tik šis dėl savo kalčių atgailauja (Neh 9:17; Ps 86:15).

5. Kodėl, remiantis Psalmyno 103:13, 14, Jehova mums gailestingas?

⁵ Mūsų Kūrėjas žino apie mus viską iki menkiausios detalės (Ps 139:15–17). Jis mato, kokius trūkumus esame paveldėję iš tėvų. Taip pat gerai supranta, kokią įtaką mūsų asmenybei yra padariusi vienokia ar kitokia gyvenimo patirtis. Visa tai Jehovai tarsi ant delno, todėl jis mums labai gailestingas (Ps 78:39; perskaityk Psalmyno 103:13, 14).

6. Koks yra didžiausias įrodymas, kad Jehova pasirengęs atleisti?

⁶ Koks yra pats didžiausias įrodymas, kad Jehova pasirengęs atleisti? Prisiminkime, kad dėl pirmojo žmogaus, Adomo, neklusnumo visi paveldėjome nuodėmę ir mirtį (Rom 5:12). Niekaip negalime iš jų išsivaduoti ar išvaduoti kito žmogaus (Ps 49:7–9). Tačiau mūsų mylintis Dievas iš savo didžios malonės pasirūpino, kad būtume iš nuodėmės išlaisvinti. Kaip rašoma Jono 3:16, jis siuntė savo viengimį Sūnų, kad numirtų už mus (Mt 20:28; Rom 5:19). Jėzus užėmė mūsų vietą – savanoriškai iškentė mirties bausmę, kad visi jį tikintys būtų išgelbėti (Hbr 2:9). Pagalvok, kaip Jehovai širdis plyšo iš skausmo, kai Jėzus kamavosi mirties agonijoje. Argi būtų tai leidęs, jei nenorėtų mums dovanoti?

7. Pateik pavyzdžių iš Biblijos, kokiems asmenims Jehova atleido nuodėmes.

⁷ Kokiems Biblijoje paminėtiems žmonėms Jehova atleido dideles nuodėmes? (Ef 4:32) Kuriuos iš jų prisimeni? Gal, pavyzdžiui, karalių Manasą? Jis išties „elgėsi labai nedorai ir [Jehovą] pykdė“ (2 Met 33:2–7).  Manasas vedė tautą pagonybės klystkeliais, savo paties vaikus paaukojo netikriems dievams ir netgi pastatė Jehovos šventykloje pasibjaurėtiną stabą. Tačiau vėliau, kai visa širdimi atgailavo, jam buvo atleista. Dievas netgi grąžino Manasui valdovo sostą (2 Met 33:12, 13). O gal į galvą ateina karalius Dovydas? Jo biografijoje irgi yra juodų dėmių, kaip antai svetimavimas ir žmogžudystė. Tačiau matydamas, kad Dovydas savo klaidas pripažįsta ir dėl jų didžiai sielojasi, Jehova dovanojo (2 Sam 12:9, 10, 13, 14). Taigi, jis atleidžia labai noriai. Be to, atleidžia taip, kaip nesugebėtų joks žmogus. Ką turime omenyje?

8. Kodėl galime sakyti, kad kito tokio teisėjo kaip Jehova nėra?

⁸ Jehova yra „visos žemės Teisėjas“ (Pr 18:25). Prityręs teisėjas puikiai išmano įstatymus. O kas geriausiai išmano Biblijoje surašytus įstatymus? Argi ne pats jų Davėjas – Jehova? (Iz 33:22) Niekas negali taip tobulai skirti gera nuo bloga kaip Dievas. Ko dar reikia teisėjui, kad jo sprendimas būtų teisingas? Nuodugniai išsiaiškinti ir įvertinti visus su byla susijusius faktus. Šiuo atžvilgiu Jehovai taip pat nėra lygių.

9. Kodėl galime sakyti, kad Jehovos sprendimas atleisti visada tobulai pasvertas?

⁹ Kitaip nei žemės teisėjai, Jehova geba įvertinti absoliučiai visas su byla susijusias aplinkybes (Pr 18:20, 21; Ps 90:8). Jis žino viską – ne vien ką galima akimis pamatyti ar ausimis išgirsti. Dievas aiškių aiškiausiai supranta, kokį poveikį žmogaus veiksmams daro jo paveldėtos ypatybės, auklėjimas, aplinka, taip pat jo emocinė ir psichinė būklė. Jehova permato širdį. Jis įžvelgia kiekvieno mūsų elgesio motyvus, mūsų ketinimus ir troškimus. Nieko nuo jo neįmanoma paslėpti (Hbr 4:13). Taigi Jehovos sprendimas žmogui atleisti visada yra tobulai pasvertas.

10. Kodėl galime teigti, kad visi Jehovos nuosprendžiai teisingi? (Pakartoto Įstatymo 32:4)

¹⁰ Visi Jehovos nutarimai yra teisingi. Mūsų nuomonę apie kitus neretai paveikia jų materialinė padėtis, pasiekimai ar išorė (1 Sam 16:7; Jok 2:1–4). O Jehova visada elgiasi nešališkai, jis gailestingai atleidžia visokiems žmonėms. Niekas negali daryti jam spaudimo ar jo papirkti (2 Met 19:7). Jehovos nevaldo sentimentai ar neigiamos emocijos (Iš 34:7). Dėl savo nepaprastos išminties ir įžvalgumo jis, be abejo, yra geriausias Teisėjas. (Perskaityk Pakartoto Įstatymo 32:4.)

11. Kuo ypatingas yra Jehovos gebėjimas atleisti?

¹¹ Koks ypatingas yra Jehovos gebėjimas atleisti, liudija Biblijos hebrajiškieji raštai. Tam gebėjimui įvardyti kai kur vartojamas hebrajiškas žodis, kuriuo, anot vieno biblisto, „nusakomas išimtinai Dievo atleidimas nusidėjėliui; jis niekada nevartojamas, kai kalbama apie žmogaus  ribotą gebėjimą atleisti artimui“. Jehova vienintelis geba atleisti atgailaujančiam nusidėjėliui visiškai, tikrąja to žodžio prasme.

12, 13. a) Kaip pasijaučiame susilaukę Jehovos atleidimo? b) Kaip Jehova elgiasi su žmogumi, kuriam dovanojo kaltę?

¹² Kaip pasijaučiame susilaukę Jehovos atleidimo? Patiriame nepaprastą vidinę atgaivą ir atgauname švarią sąžinę. Tai toks didelis palengvėjimas, kokį gali suteikti tiktai Jehova (Apd 3:19). Atleidęs Jehova vėl priima mus į savo draugus, tarsi nė nebūtume nusidėję.

¹³ Kai Jehova nuodėmę dovanoja, jis niekada už ją nebekaltina ir nebaudžia (Iz 43:25; Jer 31:34). „Kaip toli rytai nuo vakarų, taip mūsų prasikaltimus jis atitolina“ * (Ps 103:12). Dievui, kuris taip kilniai atleidžia, jaučiame didžiulį dėkingumą, pagarbą ir sveiką baimę (Ps 130:4).

14. Ką apie Jehovos atlaidumą jau kalbėjome?

¹⁴ Taigi, kaip supratome iš aptartų pavyzdžių, Jehovos atleidimo gali susilaukti net labai sunkias nuodėmes padarę asmenys. Kalbėjome, kad atleisti arba neatleisti Jehova nusprendžia remdamasis savo, kaip Kūrėjo, įstatymų Davėjo ir Teisėjo, kompetencija. Į ką konkrečiai jis atsižvelgia?

15. Ką leidžia suprasti Jėzaus žodžiai, užrašyti Luko 12:47, 48?

¹⁵ Viena, ką Jehova įvertina, – ar asmuo žinojo, kad elgiasi nuodėmingai. Tai leidžia suprasti Jėzaus žodžiai, užrašyti Luko 12:47, 48 (perskaityk). Jeigu žmogus sumano daryti ką nors nedora sąmoningai, aiškiai suvokdamas, kad tai Jehovai nepriimtina, jis nusideda labai sunkiai. Jis rizikuoja visam laikui prarasti Jehovos malonę (Mk 3:29; Jn 9:41).  Tiesa, reikia pripažinti, kad netgi sąmoningai nusidėjęs asmuo gali susilaukti atleidimo. Tam būtina dar viena sąlyga.

16. Ką reiškia atgailauti ir kodėl tai būtina?

¹⁶ Jehovai taip pat rūpi, ar nusidėjęs žmogus dėl savo kaltės nuoširdžiai atgailauja. O ką reiškia atgailauti? Pirmiausia – tai suvokti, kad padaryta nuodėmė ir kad būtina keisti savo mąstyseną. Atgaila taip pat yra stiprūs jausmai – nuoširdus apgailestavimas ir liūdesys dėl padarytų blogų ar nepadarytų gerų darbų. Atgailaujantis asmuo graužiasi ne vien dėl savo nuodėmių, bet ir dėl to, kad nesirūpino savo dvasingumu ir nusilpo. Prisiminkime: nors Manasas ir Dovydas nusidėjo labai sunkiai, Jehova, matydamas jų didelę atgailą, abiem atleido (1 Kar 14:8). Taigi norėdamas susilaukti atleidimo asmuo privalo nuoširdžiai atgailauti. Tačiau ir to nepakanka. Jis turi ryžtingai imtis deramų veiksmų. * Tai dar vienas dalykas, į kurį Jehova atsižvelgia spręsdamas, ar nuodėmę atleisti.

17. Kodėl nusidėjusiam žmogui būtina pasikeisti ir nuodėmės nebedaryti? (Izaijo 55:7)

¹⁷ Jehovai taip pat labai svarbu, kad asmuo išties stengtųsi pasikeisti – liautųsi daręs bloga ir gyventų dorai. (Perskaityk Izaijo 55:7.) Žmogus turi taisyti savo galvoseną, derinti ją prie Jehovos valios (Rom 12:2; Ef 4:23). Jam būtinas tvirtas nusistatymas atsikratyti neteisingos mąstysenos ir nebekartoti klaidų (Kol 3:7–10). Aišku, pagrindas, dėl kurio Jehova dovanoja nuodėmes, yra žmogaus tikėjimas Kristaus aukos galia. Jeigu Dievas mato, kad visomis jėgomis stengiamės pasikeisti į gera,  jis dėl Jėzaus aukos mums atleidžia (1 Jn 1:7).

18. Apibendrink esmines straipsnio mintis.

¹⁸ Apibendrinkime esmines straipsnio mintis. Jehovos gebėjimas atleisti neprilygstamas. Kodėl taip sakome? Pirma, jis visada pasirengęs dovanoti. Antra, jis pažįsta mus taip gerai, kaip niekas kitas, ir aiškiai mato, ar nuoširdžiai dėl savo nusižengimų atgailaujame. Trečia, atleisdamas nuodėmes Jehova jas tarsi ištrina. Taip atgauname gryną sąžinę ir vėl pajaučiame jo palankumą.

19. Kodėl galime išlikti džiaugsmingi, nors ir neišvengiame klaidų?

¹⁹ Suprantama, kol esame netobuli, neišvengiamai padarome nuodėmių. Tačiau galime viltis savo dangiškojo Tėvo atlaidumu. Knygoje Insight on the Scriptures (2 tomas, 771 puslapis) rašoma: „Kadangi Jehova gailestingas ir gerai žino, kad žmogaus kūniško silpnumo priežastis yra paveldėtas netobulumas, jo tarnams nereikia nuolat krimstis dėl savo padarytų klaidų (Ps 103:8–14; 130:3). Jeigu nuoširdžiai stengiasi eiti Dievo nurodytu keliu, jie gali būti džiaugsmingi (Fil 4:4–6; 1 Jn 3:19–22).“ Koks padrąsinimas!

20. Apie ką kalbėsime kitame straipsnyje?

²⁰ Susilaukę Jehovos atleidimo jaučiamės nepaprastai dėkingi. O kaip galime sekti jo pavyzdžiu? Kuo mūsų gebėjimas atleisti panašus į Jehovos ir kuo skiriasi? Kodėl suvokti tą skirtumą labai svarbu? Kitame straipsnyje apie tai ir pakalbėsime.