1. Kokia ramybe džiaugiasi Dievo tarnai ir kuo ji svarbi? (Filipiečiams 4:6, 7)

 JEHOVOS tarnai džiaugiasi ypatinga, šio pasaulio žmonėms sunkiai suvokiama ramybe. Tai „Dievo ramybė“, sauganti mūsų „širdį ir protą“. (Perskaityk Filipiečiams 4:6, 7.) Ją laiduoja asmeniškas ryšys su „ramybės Dievu“ Jehova ir bendrystė su kitais jį mylinčiais žmonėmis (1 Tes 5:23). Jeigu savo dangiškąjį Tėvą gerai pažįstame, juo pasikliaujame ir esame jam klusnūs, vidinės ramybės neprarasime net pačiose sunkiausiose situacijose.

2. Kas rodo, kad kilus išbandymams įmanoma išsaugoti ramybę?

² Tačiau ar tikrai įmanoma išlikti ramiam sunkiu metu, pavyzdžiui, užėjus pandemijai, stichinei nelaimei, pilietiniams neramumams ar persekiojimams? Tokios negandos išties kelia baimę. Tačiau Jėzus savo sekėjams sakė: „Tenebūgštauja jūsų širdys, tenedreba iš baimės“ (Jn 14:27). Jeigu įsiklausome į šiuos Jėzaus žodžius, Jehovos padedami išsaugosime vidinę ramybę net kilus dideliems išbandymams. Tai patvirtina daugelio mūsų brolių ir sesių patirtis.

3. Kas rodo, kad epidemija ar pandemija gali atimti ramybę?

³ Epidemijos ir pandemijos neigiamai paveikia visas gyvenimo sritis. Prisiminkime, kiek žalos pridarė  COVID-19. Vienos apklausos duomenimis, daugiau kaip pusė respondentų skundėsi, kad pandemijos metu sutriko miegas. Žmones vargino nerimas, depresija, kai kurie pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu ar net vartoti narkotikus, padaugėjo smurto šeimose ir išaugo mėginimų nusižudyti skaičius. Tad jeigu tavo krašte kiltų kokios nors ligos protrūkis, kaip gali nepasiduoti nerimui ir išsaugoti vidinę ramybę?

4. Kodėl Jėzaus pranašystės apie paskutines dienas padeda mums išsaugoti ramybę?

⁴ Jėzus išpranašavo, kad paskutinėmis dienomis žemėje vietomis bus „marų“ (Lk 21:11). Tad nėra ko stebėtis, kad žemėje kyla įvairios pandemijos. Viskas vyksta taip, kaip Jėzaus išpranašauta, todėl nepasiduodame baimei ar panikai (Mt 24:6).

5. a) Ko turėtume melsti, kai kyla nerimas dėl ligos protrūkio? (Filipiečiams 4:8, 9) b) Kodėl verta klausytis Biblijos garso įrašų?

⁵ Kiek daug nerimo gali sukelti ligos protrūkis, liudija sesės vardu Dezi patirtis. b Nuo COVID-19 mirė jos dėdė, sūnėnas ir šeimos gydytojas. Dezi baiminosi, kad pati užsikrės ir perduos virusą savo pagyvenusiai mamai. Maža to, iškilo pavojus netekti darbo ir sesė sunerimo, ar beturės pinigų nusipirkti maisto ir sumokėti už būstą. Visi šie rūpesčiai taip slėgė, kad ji naktimis net negalėdavo užmigti. Bet Dezi ramybę atgavo. Kaip? Maldoje ji prašė Jehovą padėti išlikti ramiai ir mąstyti pozityviai. (Perskaityk Filipiečiams 4:8, 9.) Taip pat klausėsi Biblijos garso įrašų. Sesė sako: „Malonus skaitovo balsas mane ramino ir priminė apie Jehovos gailestingumą“ (Ps 94:19).

6. Kaip tave stiprina asmeninės studijos ir sueigos?

⁶ Epidemijos ir pandemijos išties trikdo įprastą gyvenimo ritmą. Tačiau stenkis neapleisti asmeninių studijų ir sueigų. Mūsų leidiniuose ir filmukuose nestinga pasakojimų, kaip broliai ir sesės sėkmingai atlaiko sunkumus ir išlieka dvasiškai tvirti (1 Pt 5:9). Sueigų programa padeda susitelkti į ugdančias mintis iš Biblijos. Jose taip pat pabendraujame su tikėjimo draugais. Tai teikia padrąsinimą mums patiems ir jiems (Rom 1:11, 12). Matydami, kaip Jehova palaiko savo  tarnus, slegiamus kokios ligos, baimės ar vienišumo jausmo, įgauname dar daugiau pasitikėjimo, kad dangiškasis Tėvas mūsų nepaliks.

7. Ko gali pasimokyti iš apaštalo Jono?

⁷ Stenkis su bendratikiais palaikyti glaudžius ryšius. Tiesa, dėl infekcijos plitimo kartais tenka laikytis fizinio atstumo. Gal net negalime su bičiuliais susitikti. Panašiai apaštalas Jonas ilgėjosi savo draugo Gajaus, norėjo pasimatyti su juo akis į akį (3 Jn 13, 14). Kadangi kurį laiką tai buvo neįmanoma, jis parašė Gajui laišką. Tad jeigu ir tu negali aplankyti draugų, skambink jiems telefonu, vaizdo ryšiu ar rašyk žinutes. Bendrystė su broliais ir sesėmis padės jaustis saugiau ir ramiau. O jeigu apima itin didelė įtampa, pasikalbėk su vyresniaisiais ir įsiklausyk į jų padrąsinamus žodžius (Iz 32:1, 2).

8. Kaip mus gali paveikti stichinė nelaimė?

⁸ Jeigu nukentėjai nuo potvynio, žemės drebėjimo ar gaisro, tikriausiai dar ilgokai jautei vidinę įtampą. Gal netgi netekai artimo žmogaus arba praradai visą turtą? Tokios negandos sukelia daug sielvarto, nusivylimo, gal net pykčio. Tai nereiškia, kad stokoji tikėjimo ar esi materialistas, juk patyrei labai sunkų išbandymą. Kai kurie netgi mano, kad panašiais atvejais kiekvienas žmogus imtų lieti apmaudą. (Palygink su Jobo 1:11.) Vis dėlto, kad ir kokie ištiktų sunkumai, tu gali išsaugoti ramybę. Kaip?

9. Ką Jėzus pasakė apie paskutines dienas?

⁹ Atmink, ką pranašavo Jėzus. Skirtingai negu kai kurie, Dievo tarnai neturi iliuzijų, kad stichinės nelaimės jų nepalies. Žinome, kad negandų vis daugės ir galime nukentėti patys. Jėzus mokiniams sakė, kad prieš ateinant pabaigai žemėje bus „didelių žemės drebėjimų“ ir kitokių katastrofų (Lk 21:11). Taip pat įspėjo, kad „įsigalės nedorybė“. Šie jo žodžiai irgi akivaizdžiai pildosi – auga nusikalstamumas, daugėja smurtinių ir teroristinių išpuolių (Mt 24:12). Jėzus nesakė, kad dėl viso to kentės vien tie, kurie netarnauja Dievui. Neteisybę patiria ir jo tarnai (Iz 57:1; 2 Kor 11:25). Galbūt Jehova ir neapsaugos mūsų nuo visų nelaimių, bet tikrai suteiks vidinės ramybės.

10. Kodėl galime sakyti, kad pasirengimas nelaimei liudija apie žmogaus tikėjimą? (Patarlių 22:3)

¹⁰ Išsaugoti vidinę ramybę bus lengviau, jeigu nelaimėms esame pasiruošę. Kai kurie pasakytų: jeigu joms ruošiesi, tau stinga pasitikėjimo Jehova. Iš tikrųjų nelaimėms ruošiamės būtent todėl, kad tikime Jehovos gebėjimu mumis pasirūpinti. Kodėl taip sakome? Dievo Žodyje patariama numatyti pavojų ir imtis atsargumo priemonių. (Perskaityk Patarlių 22:3.) Žurnaluose, bendruomenės sueigose ir pranešimuose Dievo organizacija vis primena, kad pasiruoštume ekstremalioms situacijoms. c Jeigu pasitikime  Jehova, įsiklausysime į šiuos priminimus ir veiksime nieko nelaukdami.

11. Ko pasimokai iš Margaret?

¹¹ Štai sesės Margaret pavyzdys. Kai jos vietovėje kilo krūmynų gaisrai, valdžia įsakė gyventojams evakuotis. Išvykti norėjo daug žmonių, todėl keliuose susidarė spūstys ir eismas sustojo. Oras prisipildė juodų dūmų ir Margaret kurį laiką buvo įkalinta savo automobilyje. Kas jai padėjo išsigelbėti? Rankinuke sesė turėjo žemėlapį, kad prireikus galėtų rasti evakuacijos kelią. Ji netgi iš anksto pavažinėjo tuo maršrutu, kad nelaimės atveju nepasiklystų. Geras pasiruošimas ir apdairumas apsaugojo Margaret gyvybę.

12. Kodėl turime laikytis saugos instrukcijų?

¹² Valdžios institucijos dėl mūsų pačių gerovės ar viešosios tvarkos gali paskelbti komendanto valandą, evakuaciją, duoti kitokių nurodymų. Kai kurie žmonės vangiai jų klauso, vis delsia. Jie nenori palikti užgyvento turto. O kaip dera elgtis krikščionims? Biblijoje rašoma: „Dėl Viešpaties būkite klusnūs visokiai žmonių valdžiai: ir karaliui, nes jis viršiausias, ir valdytojams, nes jie yra jo pasiųsti“ (1 Pt 2:13, 14). Vertingų patarimų duoda ir Jehovos organizacija. Ji vis primena pateikti vyresniesiems savo naujausius kontaktinius duomenis, kad jie nelaimės atveju galėtų su mumis susisiekti. Ar taip ir padarei? Taip pat galime gauti nurodymų, kur ieškoti priebėgos, evakuotis ar įsigyti būtinų dalykų, taip pat kaip ir kada pagelbėti kitiems. Jeigu neklausytume, kiltų pavojus tiek mūsų pačių, tiek vyresniųjų gyvybei. Atminkime, kad tie Dievui atsidavę vyrai rūpinasi mūsų gerove (Hbr 13:17). Margaret pasakė: „Esu tikra, kad likau gyva dėl klusnumo vyresniųjų ir organizacijos nurodymams.“

13. Kas padeda daugeliui krikščionių išsaugoti džiaugsmą ir ramybę?

¹³ Daugelis brolių ir sesių, palikę namus dėl nelaimės, karo ar pilietinių  neramumų, stengiasi prisitaikyti prie esamų aplinkybių ir nedelsdami imasi teokratinės veiklos. Jie toliau skelbia gerąją naujieną, lygiai kaip pirmojo amžiaus krikščionys, persekiojimų išblaškyti po daugelį kraštų (Apd 8:4). Evangelizacijos darbas padeda jiems susitelkti ne į sunkumus, o į Karalystę, todėl jie išlieka džiaugsmingi ir ramūs.

14. Kaip persekiojimai gali sudrumsti ramybę?

¹⁴ Džiugu, jeigu galime be jokios baimės rinktis į sueigas, skelbti gerąją naujieną ir gyventi įprastą gyvenimą. Tačiau kai mūsų veikla suvaržoma ar uždraudžiama, kyla nerimas, kas bus toliau. Tokie jausmai visiškai suprantami. Bet svarbu turėti omenyje Jėzaus perspėjimą, kad pabūgę priešiškumo galime suklupti (Jn 16:1, 2). Kaip tad išsaugoti vidinę ramybę, jeigu užeina persekiojimų banga?

15. Kodėl nereikia bijoti persekiojimų? (Jono 15:20; 16:33)

¹⁵ Dievo Žodyje rašoma: „Visi, kurie trokšta dievotai gyventi bendrystėje su Kristumi Jėzumi, bus persekiojami“ (2 Tim 3:12). Brolis vardu Andrejus niekaip negalėjo susitaikyti su šia mintimi. Kai šalyje prasidėjo persekiojimai, jis mąstė: „Liudytojų čia tiek daug. Negi visus mus ir suims?“ Tačiau tokie svarstymai tik kėlė jam įtampą. Kiti bendratikiai paliko viską Jehovos rankose ir nebandė savęs įtikinti, kad jų neįkalins. Jie pripažino, kad irgi gali patirti persekiojimą, tačiau jautėsi daug ramiau už Andrejų. Taigi Andrejus nusprendė pasekti tokių brolių ir sesių pavyzdžiu ir sudėjo viltis į Dievą. Netrukus jis pasijautė ramiau ir atgavo vidinį džiaugsmą. Taip ir su mumis. Jėzus perspėjo apie būsimus persekiojimus, bet sykiu patikino, kad galime likti Dievui ištikimi. (Perskaityk Jono 15:20; 16:33.)

16. Kokių nurodymų galime gauti kilus persekiojimams?

 ¹⁶ Jeigu ateityje mūsų veiklą uždraus ar suvaržys, tikriausiai gausime tam tikrų nurodymų iš filialo arba vyresniųjų. Vadovautis jais bus labai svarbu, kad išvengtume bereikalingų pavojų, laiku gautume dvasinį maistą ir galėtume, kiek įmanoma, tęsti evangelizacijos darbą. Tad laikykis tų nurodymų, net jeigu atrodytų, kad jie ne visai racionalūs (Jok 3:17). Ir nieko nepasakok apie bendratikius ir bendruomenės veiklą asmenims, kuriems nevalia to žinoti (Mok 3:7).

17. Ką esame pasiryžę daryti sekdami apaštalų pavyzdžiu?

¹⁷ Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios Šėtonas puola Dievo tarnus, yra ta, kad jiems „pavesta liudyti apie Jėzų“ (Apr 12:17). Bet tu nebijok Šėtono ir jo valdomo pasaulio ir toliau dalykis Biblijos tiesa su kitais. Tai teiks džiaugsmą ir ramybę. Pirmajame amžiuje, kai žydų vadovybė uždraudė apaštalams skelbti gerąją naujieną, jie to draudimo nepabūgo ir toliau su džiaugsmu vykdė Dievo paskirtą užduotį (Apd 5:27–29, 41, 42). Aišku, jeigu valdžia krikščionis persekioja, reikia būti atsargiems (Mt 10:16). Tačiau net ir tada darykime, ką galime. Skelbdami gyvybes gelbstinčią žinią vykdome Jehovos valią, todėl jaučiamės ramūs.

18. Kas padės mums išsaugoti ramybę?

¹⁸ Net per sunkiausius išbandymus išlikti ramiems įmanoma. Svarbiausia yra atminti, kad tokią ramybę gali suteikti tik Dievas. Tad jeigu kiltų kokia pandemija, ištiktų stichinė nelaimė ar užeitų persekiojimai, kliaukis Jehova. Nesitrauk nė per žingsnį nuo jo organizacijos. Ir dėk viltis į šviesios ateities pažadus. Jeigu taip darysi, „ramybės Dievas“ bus su tavimi (Fil 4:9). Kitame straipsnyje pakalbėsime, kaip padėti išsaugoti ramybę nelaimės ištiktiems bendratikiams.