1. Kokius jausmus mums kelia amžino gyvenimo pažadas?

 JEHOVA ruošia žmonėms nepaprastą dovaną – „amžiną gyvenimą“ (Rom 6:23). Tik pagalvok, kaip dangiškasis Tėvas mus myli! Jis pasirūpins, kad mirtis mūsų niekada nuo jo nebeatskirtų. Todėl širdyje jaučiame jam didelę meilę ir dėkingumą.

2. Kaip mus palaiko amžino gyvenimo viltis?

² Amžino gyvenimo viltis padeda mums atlaikyti išmėginimus. Net kai priešai grasina susidoroti, liekame ištikimi Dievui. Jehova pažadėjo, kad kiekvieną savo dorą tarną, užmigusį mirties miegu, prikels ir suteiks jam galimybę gyventi amžinai (Jn 5:28, 29; 1 Kor 15:55–58; Hbr 2:15). O iš kur žinome, kad gyventi be pabaigos įmanoma? Aptarkime kelis argumentus.

3. Kas rodo, kad Jehova turi galią suteikti amžiną gyvenimą? (Psalmyno 102:12, 24, 27)

³ Gyvybės Kūrėjas turi galią suteikti amžiną gyvenimą, nes jis pats yra amžinas (Ps 36:9). Prisiminkime kelias eilutes, kuriose sakoma, kad Jehova buvo ir bus visada. Štai Psalmyno 90:2 rašoma, kad jis yra Dievas „nuo amžių ir per amžius“. Panaši mintis išreiškiama 102 psalmėje. (Perskaityk Psalmyno 102:12, 24, 27.) Ir pranašas Habakukas apie Jehovą sakė: „Argi tu, Jehova, nesi nuo amžių? Mano Dieve, mano Šventasis, tu – nemirtingas!“ (Hab 1:12).

4. Kodėl nereikia stebėtis, kad mūsų protas Dievo amžinumo neaprėpia?

 ⁴ Aišku, nėra lengva suprasti, kaip Jehova gali gyvuoti „visą amžinybę“ – be pradžios ir pabaigos (Iz 40:28). Kad tai žmogui nesuvokiama, sakė ir Elihuvas. „Dievo didybė mums neaprėpiama, jo metų skaičius nesuskaičiuojamas“, – kalbėjo jis Jobui (Job 36:26). Tačiau jeigu tam tikrõs realijos neįstengiame iki galo permanyti, tai dar nereiškia, kad jos nėra. Antai mokslininkai iki šiol negali dorai paaiškinti, kas per reiškinys yra šviesa. Bet dėl to juk niekas neteigia, kad šviesos nėra. Tad ko stebėtis, kad negebame perprasti Dievo amžinumo? Kūrėjo esybė tokia didinga, kad tai niekaip nesutelpa į žmogaus suvokimo rėmus (Rom 11:33–36). Lyginant su Jehovos amžinumu, net visata ir jos šviesuliai, tokie kaip saulė, radosi visai neseniai. Galima sakyti, tepraėjo dar tik akimirka nuo tada, kai „jo galia žemę sukūrė“ ir „jo išmanymas dangaus skliautą išskleidė“ (Jer 51:15; Apd 17:24).

5. Kokią galimybę turėjo pirmieji mūsų tėvai?

⁵ Kodėl dar esame tikri, kad mums įmanoma gyventi amžinai? Todėl, kad žmogui, skirtingai nei gyvūnams, tokia unikali galimybė buvo suteikta nuo pat pradžių. Tiesa, Jehova perspėjo Adomą: „Nuo gero ir blogo pažinimo medžio valgyti tau neleidžiama. Jei valgysi, žinok: tą pačią dieną mirsi“ (Pr 2:17). Taigi, jeigu Adomas ir Ieva nebūtų ignoravę šio įspėjimo, nebūtų mirę. Reikia manyti, kada nors vėliau Jehova būtų leidęs jiedviem valgyti nuo „gyvybės medžio“ ir taip garantavęs jiems amžiną gyvenimą (Pr 3:22). b

6, 7. a) Kas dar rodo, kad žmonėms nebuvo skirta mirti? b) Kokių ateities svajonių tu puoselėji? (Žiūrėk iliustracijas.)

⁶ Vertas dėmesio dar vienas dalykas. Kai kurių mokslininkų teigimu mūsų smegenyse tilptų daug daugiau informacijos negu esame pajėgūs sukaupti per savo trumpą gyvenimą. 2010 metais žurnale Scientific American Mind buvo rašoma, kad apytikriais skaičiavimais žmogaus smegenų  talpa yra apie 2.5 milijono gigabaitų. Joje tilptų maždaug trijų milijonų valandų (daugiau kaip 300 metų) trukmės vaizdo įrašas. Ateityje gal paaiškės, kad mūsų smegenys gerokai talpesnės. Tačiau jau ir šis skaičius liudija, kad smegenys sukurtos su kur kas didesniu pajėgumu negu galime išnaudoti per 70 ar 80 metų (Ps 90:10).

⁷ Be to, troškimas gyventi žmogui įgimtas. Biblijoje sakoma, kad Jehova „amžinybę įdiegė žmonėms į širdį“ (Mok 3:11). Todėl mirtį laikome priešu (1 Kor 15:26). Jeigu sunkiai susergame, argi su tuo tiesiog susitaikome ir nieko nesiimame? Ne. Skubame pas gydytojus ir vartojame jų išrašytus vaistus. Darome, kas įmanoma, kad tik pagytume. O kai netenkame brangaus žmogaus – jauno ar seno, – argi nepatiriame stipraus emocinio skausmo? (Jn 11:32, 33) Kūrėjas mus myli, tad tikrai nebūtų įdiegęs noro gyventi amžinai, jeigu patenkinti jo neketino. Yra ir daugiau svarių argumentų, liudijančių, kad galime gyventi be pabaigos. Aptarkime, kokie Jehovos veiksmai rodo, kad savo pradinio sumanymo jis neatsisakė.

8. Ką apie Jehovos pradinį sumanymą liudija žodžiai iš Izaijo 55:11?

⁸ Nors Adomas ir Ieva nusidėjo ir užtraukė palikuoniams mirties prakeiksmą,  Jehova savo pradinio sumanymo neatsisakė. (Perskaityk Izaijo 55:11.) Jis vis tiek ketina suteikti žmonėms amžiną gyvenimą. Apie tai aiškiai liudija jo paties žodžiai ir darbai.

9. Ką Dievas yra pažadėjęs? (Danieliaus 12:2, 13)

⁹ Jehova pažadėjo prikelti mirusius ir suteikti jiems galimybę gyventi amžinai (Apd 24:15; Tit 1:1, 2). Kad Jehova trokšta grąžinti brangius žmones iš nebūties, tvirtai tikėjo jo ištikimas tarnas Jobas (Job 14:14, 15). Pranašas Danielius irgi žinojo apie būsimąjį prikėlimą ir amžiną gyvenimą (Ps 37:29; perskaityk Danieliaus 12:2, 13.) Taip pat ir žydai, gyvenę Jėzaus dienomis, neabejojo minėtu Jehovos pažadu (Lk 10:25; 18:18). Apie tokią ištikimų Dievo tarnų ateitį kalbėjo ir Jėzus. Jį patį dangiškasis Tėvas prikėlė iš mirties (Mt 19:29; 22:31, 32; Lk 18:30; Jn 11:25).

10. Ką liudija Biblijoje aprašyti prikėlimo stebuklai? (Žiūrėk iliustraciją.)

¹⁰ Jehova dovanojo mums gyvybę ir geba grąžinti žmones į gyvenimą. Pranašą Eliją jis įgalino Sareptoje prikelti vienos našlės sūnų (1 Kar 17:21–23). Vėliau pranašas Eliziejus grąžino gyvybę vienos šunemietės vaikui (2 Kar 4:18–20, 34–37). Šie ir kiti prikėlimo stebuklai liudija, kad Jehova turi galią prikelti mirusius. Tokią galią jis davė ir Jėzui jo žemiškosios tarnystės dienomis (Jn 11:23–25, 43, 44). Šiandien Jėzui suteikta „visa valdžia danguje ir žemėje“. Todėl jis tikrai ištesės Dievo pažadą – prikels „visus esančius kapuose“, kad ir jie užsitarnautų amžino gyvenimo dovaną (Mt 28:18; Jn 5:25–29).

11. Kokiai aukai ryžosi Jehova?

¹¹ Idant išvaduotų žmones iš mirties prakeiksmo, Jehova ryžosi didžiulei aukai. Jis leido, kad jo Sūnus mirtų kankinama mirtimi. Štai ką pasakė pats Jėzus: „Dievas labai mylėjo pasaulį – net atidavė savo viengimį Sūnų, kad nė vienas, kuris jį tiki, nepražūtų ir galėtų gyventi amžinai“ (Jn 3:16). Paaukodamas Sūnų kaip išpirką už žmonių nuodėmes, Jehova atvėrė jiems kelią į amžiną gyvenimą (Mt 20:28). Apie tai rašė ir apaštalas Paulius: „Kadangi per žmogų radosi mirtis, per žmogų vyks ir mirusiųjų prisikėlimas. Kaip per Adomą visi miršta, taip Kristaus dėka visi bus atgaivinti“ (1 Kor 15:21, 22).

12. Kas įvykdys Jehovos pažadą apdovanoti žmones amžinu gyvenimu?

¹² Jėzus skatino savo sekėjus melsti, kad ateitų Karalystė ir kad žemėje būtų vykdoma Dievo valia (Mt 6:9, 10). Taigi tikrove turi tapti ir Dievo pažadas, kad žmonės gyvens amžinai. Įgyvendinti šį sumanymą Jehova paskyrė Jėzui Kristui, savo Karalystės Karaliui. Kristaus bendravaldžiai ir pagalbininkai bus 144000 dvasia pateptų krikščionių (Apr 5:9, 10).

13. Ką Jehova šiandien buria prie savęs ir ką daryti juos visus įpareigoja?

¹³ Šiandien Jehova buria prie savęs „milžinišką minią žmonių“ iš visų  tautų ir moko juos laikytis jo įstatymų (Apr 7:9, 10; Jok 2:8). Todėl Dievo tarnai myli visų tautų ir rasių bendratikius ir šiame karų draskomame pasaulyje išlieka vieningi. Vaizdžiai kalbant, jie perkalė kalavijus į noragus ir nedalyvauja jokiuose konfliktuose (Mch 4:3). Krikščionys ir kitus žmones moko tiesos apie Dievą ir jo sumanymus, kad kiekvienas įgytų „tikrojo gyvenimo“ viltį (1 Tim 6:19). Nors daugelis dėl tarnybos patiria namiškių priešiškumą, kai kurie net materialinių skriaudų, Jehova pasirūpina, kad jie nestokotų būtinų dalykų (Mt 6:25, 30–33; Lk 18:29, 30). Visa tai mums aiškiai rodo, kad Dievo Karalystė yra reali valdžia ir kad ji iki galo įgyvendins visus Dievo sumanymus.

14, 15. Kada Jehova ištesės pažadą sunaikinti mirtį amžiams?

¹⁴ Jėzus jau valdo iš dangaus ir yra pasirengęs įgyvendinti visus Jehovos pažadus (2 Kor 1:20). Nuo 1914-ųjų jis viešpatauja tarp savo priešų (Ps 110:1, 2). Netrukus drauge su savo bendravaldžiais jis įvykdys nedorėliams nuosprendį ir pasieks galutinę pergalę (Apr 6:2).

 ¹⁵ Per Jėzaus valdymo Tūkstantmetį mirusieji grįš į gyvenimą ir klusnūs žmonės bus ištobulinti. Po galutinio išbandymo „teisieji paveldės žemę ir gyvens joje amžinai“ (Ps 37:10, 11, 29). Tada „bus sunaikinta ir mirtis – paskutinis priešas“ (1 Kor 15:26).

16. Koks turėtų būti svarbiausias mūsų tarnybos Jehovai motyvas?

¹⁶ Taigi viltis gyventi amžinai nėra tik svajonė. Ji tvirtai remiasi Dievo Žodžiu. Tačiau ar tik dėl šios vilties stengiamės likti atsidavę Dievui ir jo Sūnui? Ne. Tikrasis mūsų ištikimybės motyvas yra meilė (2 Kor 5:14, 15). Ji skatina sekti Jehovos ir Jėzaus pavyzdžiu ir uoliai dalytis su visais gerąja žinia (Rom 10:13–15). Tad jeigu susitelksime ne į save ir stengsimės rūpintis kitais, tapsime tokiais žmonėmis, kokiems Jehova siūlo savo amžiną draugystę (Hbr 13:16).

17. Ką, remiantis Mato 7:13, 14, turime daryti, kad gautume gyvenimo dovaną?

¹⁷ Ar būsime tarp tų, kurie gaus gyvenimo dovaną? Jehova tokią galimybę mums atvėrė. Tik turime labai pasistengti išlikti siaurajame kelyje. (Perskaityk Mato 7:13, 14.) O koks bus gyvenimas naujame pasaulyje? Apie tai – kitame straipsnyje.