1. Kaip Jehova neretai atsako į savo tarno maldavimą?

 AR KADA pagalvojai, kad tavo pagalba nelaimėn patekusiam bendratikiui yra Jehovos atsakas į jo karštą maldavimą? Tokiu geru įrankiu Dievo rankose galime būti visi – vyresnieji, patarnautojai, pionieriai ir apskritai kiekvienas skelbėjas, jaunas ar senas, brolis ar sesė. Jei bendratikis dėl pandemijos, stichinės nelaimės ar persekiojimo šaukiasi Dievo pagalbos, tu gali tapti jam „didele paguoda“ (Kol 4:11). Kaip gera šitaip tarnauti Jehovai ir padėti tikėjimo draugams!

2. Kodėl kilus infekcijos protrūkiui gali būti nelengva pagelbėti kitiems?

² Padėti vienas kitam prasidėjus kokios nors ligos protrūkiui gali būti nelengva. Gal norime aplankyti draugus arba pavaišinti pietumis stokojantį bendratikį, tačiau dėl siaučiančios infekcijos tai neįmanoma. Mielai pagelbėtume kitiems, bet tenka slaugyti ar aprūpinti savo pačių namiškius. Mūsų norą padėti tikėjimo broliams ir sesėms Jehova labai vertina (Pat 3:27; 19:17). Tad ką dėl jų galėtume padaryti?

3. Ko pasimokome iš Dezi bendruomenės vyresniųjų? (Jeremijo 23:4)

³ Ką gali daryti vyresnieji. Jeigu esi bendruomenės ganytojas, stenkis kuo geriau pažinti savo aveles. (Perskaityk Jeremijo 23:4.) Sesė Dezi, minėta  ankstesniame straipsnyje, sako: „Mūsų tarnybos grupės vyresnieji eidavo su manimi ir kitais skelbėjais į tarnybą ir drauge su mumis leisdavo laiką.“ b Tie rūpestingi vyresnieji suteikė Dezi reikiamą pagalbą ir vėliau, kilus COVID-19 pandemijai, per kurią ji neteko kelių artimųjų.

4. Ko pasimokome iš vyresniųjų, padėjusių sesei Dezi?

⁴ Dezi tęsia: „Vyresnieji man buvo tikri draugai, todėl nesivaržydama išsikalbėdavau jiems, kaip jaučiuosi ir dėl ko nerimauju.“ Taigi, vyresnieji, ganykite Dievo aveles dar prieš tai, kai užklumpa nelaimė. Būkite jų draugai. Jeigu dėl ligos protrūkio negalite jų aplankyti asmeniškai, susisiekite kokiais nors kitais būdais. „Būdavo, kad keli vyresnieji paskambindavo ar parašydavo žinutę tą pačią dieną, – pasakojo Dezi. – Net gerai žinomos eilutės, kurias jie citavo, sujaudindavo mane iki sielos gelmių.“

5. Kaip vyresniesiems žinoti, kokios pagalbos bendratikiams reikia?

⁵ Bendratikių taktiškai pasiteirauk, ko jie stokoja (Pat 20:5). Gal maisto, vaistų ar dar ko nors? Gal darbdavys grasina atleisti iš darbo? Gal jie nebeišgali susimokėti už būstą? O kai kuriems gal reikia padėti kreipiantis į valdžios institucijas socialinės paramos? Sesę Dezi bendratikiai rėmė ne vien materialiai. Daugiausia jėgų per visus išbandymus jai teikė emocinė ir dvasinė ganytojų pagalba. Ji pasakoja: „Vyresnieji su manimi melsdavosi. Neatsimenu, ką konkrečiai jie sakydavo, bet atsimenu, kaip jaučiausi. Tarsi pats Jehova mane būtų guodęs: „Tu tikrai ne viena.“ (Palygink su Izaijo 41:10, 13.)

6. Kaip galime padėti vieni kitiems? (Žiūrėk iliustraciją.)

⁶ Ką gali daryti kiti. Rūpintis bendratikiais turime visi, ne vien vyresnieji (Gal 6:10). Jei kuris susergame, net menkiausias broliškos meilės gestas mums labai daug reiškia.  Pavyzdžiui, nuotaiką sergančiam pakelia vaiko atsiųstas atvirukas ar piešinys. Jaunuolis arba jaunuolė galėtų nupirkti maisto produktų ar sutvarkyti kokį nors svarbų reikalą. O gal ligoniui reikėtų pagaminti ir pristatyti pietus? Aišku, jeigu liga sparčiai plinta, palaikymas svarbus visiems bendruomenėje. Stenkimės ilgėliau pasikalbėti su broliais ir sesėmis po sueigos – tiesiogiai salėje arba vaizdo ryšiu. Vyresniesiems irgi reikia padrąsinimo, nes siaučiant infekcijai rūpesčių labai padaugėja. Kai kurie bendratikiai rašo jiems padėkos žinutes. Kaip gerai, jei stengiamės vienas kitą drąsinti ir ugdyti! (1 Tes 5:11)

7. Kiek žalos gali pridaryti stichinė nelaimė?

⁷ Stichinė nelaimė gali apversti žmogaus gyvenimą aukštyn kojomis. Daugelis lieka be turto, namų, netgi praranda artimuosius. Mūsų tikėjimo broliai ir sesės nuo tokių negandų neapsaugoti. Kaip galime jiems padėti?

8. Ką gali daryti vyresnieji ir kiekvienos šeimos galva?

⁸ Ką gali daryti vyresnieji. Vyresnieji, skatinkite bendratikius ekstremaliai situacijai pasirengti iš anksto. Informuokite juos, kaip galima apsisaugoti ir susisiekti su jumis. Ankstesniame straipsnyje minėta Margaret sako: „Mūsų vyresnieji aptardami bendruomenės reikmes perspėjo, kad gaisrų sezonas dar nesibaigė. Jie pasakė, kad valdžiai liepus evakuotis arba kilus pavojui kuo greičiau paliktume namus.“ Tai buvo pačiu laiku, nes maždaug po penkių savaičių kilo dideli gaisrai. Per dvasinio ugdymo vakarą šeimos galvai vertėtų su saviškiais aptarti, ką kiekvienas darys. Jeigu ir jūs, ir jūsų vaikai esate pasirengę, nelaimei užklupus bus lengviau išlikti ramiems.

9. Kaip vyresnieji gali pasirengti nelaimei ir ką turėtų daryti jai ištikus?

⁹ Jeigu esi grupės prižiūrėtojas, pasitikrink, ar turi visų grupės narių kontaktinius duomenis. Šį sąrašą nuolatos atnaujink. O ištikus nelaimei susisiek su kiekvienu skelbėju ir sužinok, ar jam reikia kokios pagalbos. Tą informaciją perduok vyresniųjų tarybos koordinatoriui ir šis susisieks su rajono prižiūrėtoju. Bendromis pastangomis galime daug nuveikti. Minėtos sesės Margaret rajono prižiūrėtojas po gaisrų nesudėjo akių pusantros paros – koordinavo vyresniųjų pastangas teikti pagalbą maždaug 450 evakuotų brolių ir sesių (2 Kor 11:27). Taip visiems buvo parūpinta vieta prisiglausti.

10. Kodėl nukentėjusiems svarbi ganytojų parama? (Jono 21:15)

¹⁰ Vyresnieji taip pat įpareigoti teikti broliams ir sesėms dvasinę bei emocinę paramą (1 Pt 5:2). Ištikus nelaimei jiems pirmiausia svarbu įsitikinti, kad bendratikiai saugūs, turi drabužių, maisto ir pastogę. Tačiau paskui nukentėjusius tikriausiai dar ilgai reikės palaikyti dvasiškai ir emociškai. (Perskaityk Jono 21:15.) Haroldui, tarnaujančiam vieno filialo komitete,  teko sutikti daugelį brolių ir sesių, nukentėjusių nuo stichinės nelaimės. „Jiems atsigauti reikia nemažai laiko, – sako jis. – Materialiniai nuostoliai yra palyginti niekis. Bet jei pražūva brangios šeimos relikvijos arba, dar blogiau, praradai artimą žmogų arba pačiam teko žvelgti mirčiai į akis, randai lieka ilgam. Tokie prisiminimai sukelia daug skausmo. Tai ne tikėjimo stoka, o normali reakcija.“

11. Kokios pagalbos reikia nukentėjusioms šeimoms?

¹¹ „Verkite su verkiančiais“, – skatino apaštalas Paulius (Rom 12:15). Bendratikius, kurie nukentėjo nuo stichinės nelaimės, galbūt reikia patikinti, kad Jehova ir tikėjimo bičiuliai juos myli. Vyresnieji, skatinkite juos ir toliau laikytis dvasinės veiklos įpročių – neapleisti maldos, studijų, sueigų, tarnybos. Paraginkite bendratikius padėti savo vaikams susitelkti į tai, ko negali sunaikinti jokia stichija. O jūs, tėvai, priminkite atžaloms, kad Jehova visada bus jų Draugas ir jais rūpinsis. Ir patikinkite, kad tikėjimo broliai ir sesės visada pasirengę ateiti į pagalbą (1 Pt 2:17).

12. Kaip visi galime padėti nelaimės ištiktiems? (Žiūrėk iliustraciją.)

¹² Ką gali daryti kiti. Jeigu netoliese įvyko stichinė nelaimė, pasiteirauk vyresniųjų, kaip galėtum padėti. Gal pasiūlytum būstą namų netekusiems bendratikiams arba į pagalbą atvykusiems statybininkams? Arba pasirūpintum maisto ar kitų būtinų dalykų pristatymu? O ką gali daryti, jeigu nelaimė įvyko kitame krašte? Melskis už nukentėjusius (2 Kor 1:8–11). Prie humanitarinės pagalbos pagal savo išgales prisidėk piniginėmis aukomis pasauliniam darbui (2 Kor 8:2–5). Jeigu norėtum vykti į nelaimės vietą, pasakyk apie tai vyresniesiems. Tikėtina, tave pakvies ir apmokys, kad pagalbą gebėtum teikti kuo efektyviau.

13. Kokių sunkumų bendratikiai patiria ten, kur mūsų veikla uždrausta?

¹³ Kraštuose, kur mūsų veikla uždrausta, bendratikiai yra persekiojami. Negana to, kad kenčia tokius pat ekonominius sunkumus, ligas ir netenka artimųjų, vyresnieji dėl draudimo negali jų laisvai lankyti ir drąsinti. Ankstesniame straipsnyje minėtas Andrejus irgi tarnauja vyresniuoju. Jo grupėje viena sesė stokojo lėšų pragyvenimui. Dar blogiau, ji pateko į avariją ir buvo sužalota. Prireikė kelių operacijų, todėl negalėjo dirbti. Nelengvomis suvaržymų ir pandemijos sąlygomis bendratikiai stengėsi kiek įmanydami sesei padėti. Jehova irgi matė, kaip sesei nelengva.

14. Iš ko matomas vyresniųjų pasitikėjimas Jehova?

¹⁴ Ką gali daryti vyresnieji. Andrejus meldėsi ir darė, kas įmanoma. Kaip Jehova į tai reagavo? Jis paskatino ir kitus suteikti sesei pagalbą. Kai kurie nuveždavo ją pas gydytojus. Kiti sušelpdavo pinigais. Bendratikiai nepaliko sesės bėdoje ir Jehova jų pastangas palaimino (Hbr 13:16). Vyresnieji, jeigu organizacijos veikla jūsų šalyje uždrausta, rūpinkitės bendratikiais ne vieni, prašykite ir kitų pagalbos (Jer 36:5, 6). Svarbiausia, kliaukitės Jehova. Jis padės jums pasirūpinti broliais ir sesėmis.

15. Kaip galime saugoti tarpusavio vienybę persekiojimų metu?

¹⁵ Ką gali daryti kiti. Jeigu šalyje mūsų veikla uždrausta, galbūt teks susitikti mažesnėmis grupėmis. Tad kaip svarbu saugoti tarpusavio santarvę! Kovokime su Šėtonu, o ne vienas su kitu. Nekreipkime dėmesio į bendratikių klaidas, nedelskime spręsti kilusius nesutarimus (Pat 19:11; Ef 4:26). Imkimės iniciatyvos padėti kitiems (Tit 3:14). Pagalba minėtai sesei dar labiau suartino grupės narius, jie tapo tarsi viena šeima (Ps 133:1).

16. Kaip, remiantis Kolosiečiams 4:3, 18, galime padėti persekiojamiems bendratikiams?

¹⁶ Kraštuose, kuriuose mūsų veikla  suvaržyta, tarnauja dešimtys tūkstančių brolių ir sesių. Kai kurie dėl tikėjimo įkalinti. Melskimės už juos, jų šeimas ir už tuos, kas rizikuodami laisve stengiasi pasirūpinti jų dvasinėmis ir fizinėmis reikmėmis, taip pat gina juos teismuose. c (Perskaityk Kolosiečiams 4:3, 18.) Niekada nenuvertinkime maldos galios! (2 Tes 3:1, 2; 1 Tim 2:1, 2)

17. Kaip galite pasiruošti persekiojimams?

¹⁷ Drauge su šeima jau dabar ruoškitės persekiojimams (Apd 14:22). Negalvokite apie tai, kas bloga gali nutikti. Geriau stiprinkite draugystę su Jehova ir padėkite tai daryti savo vaikams. Jei apima nerimas, išsakykite tai Dievui (Ps 62:7, 8). Kalbėkitės su vaikais apie Jehovos darbus ir savybes, liudijančius, kad juo išties verta pasikliauti. d Išankstinis pasiruošimas ir jūsų pasitikėjimas Jehova įkvėps vaikams drąsos bei ramybės.

18. Kokios ateities laukiame?

¹⁸ Dievo ramybė saugo mūsų širdį ir protą (Fil 4:6, 7). Ji palaiko siaučiant ligoms, stichinėms nelaimėms ir persekiojimams. Jehova padeda per rūpestingus ganytojus ir mus pačius skatina pagelbėti vienas kitam. Jo teikiama ramybė įgalina pasirengti dar sunkesniems išbandymams ir būsimajam „dideliam suspaudimui“ (Mt 24:21). Kai jis prasidės, mums reikės ir patiems neprarasti vidinės ramybės, ir kitiems padėti ją išsaugoti. Tačiau paskui nebebus jokių nerimą keliančių negandų. Džiaugsimės tuo, ką Jehova yra pažadėjęs, – amžina taika ir ramybe (Iz 26:3, 4).