1. Kokia nepaprasta galimybė atsivėrė ištremtiems žydams?

 ŽYDAI negali patikėti tuo, kas vyksta. Karalius Kyras paskelbia įsaką, leidžiantį jiems grįžti iš Babilonijos į gimtąjį kraštą. Tremtyje jie išbuvo keletą dešimtmečių, o dabar Persijos valdovas ragina juos keliauti į tėvų žemę ir atstatyti „Jehovos, Izraelio Dievo, Namus“ (Ezr 1:1, 3). Įsivaizduok, kiek visiems džiaugsmo! Netrukus Izraelio krašte ir vėl bus prakilniai garbinamas tikrasis Dievas Jehova!

2. Kokio darbo ėmėsi sugrįžę tremtiniai?

² Pirmieji tremtiniai į Judo kraštą parvyko 537 m. p. m. e. Netrukus jie ėmėsi atstatyti Jeruzalės šventyklą ir 536-aisiais jos pamatai jau buvo padėti.

3. Kas žydų pastangoms pasipriešino?

³ Tačiau netrukus žydams pradėjo trukdyti aplinkinių kraštų gyventojai. Jie „visaip mėgino pakirsti Judo žmonių drąsą ir ryžtą darbuotis“ (Ezr 4:4). Ir tai buvo tik išbandymų pradžia. 522 m. p. m. e. Persijos karaliumi tapo Artakserksas. b Priešininkai šiuo valdovo pasikeitimu pasinaudojo ir sumanė, kaip galėtų statybos darbus sustabdyti. Dėdamiesi įstatymo ir karaliaus interesų gynėjais jie Artakserksui prišnekėjo, kad žydai jo neklausys ir nuolatos maištaus  (Ps 94:20; Ezr 4:11–16). Valdovas tomis kalbomis patikėjo ir išleido įsaką šventyklos statybą nutraukti (Ezr 4:17–23). Žydai nuleido rankas ir darbai galiausiai sustojo (Ezr 4:24).

4. Ko Jehova ėmėsi, kai šventyklos statytojai patyrė priešiškumą? (Izaijo 55:11)

⁴ Krašte gyvenantys kitataučiai ir kai kurie persų didžiūnai darė viską, kad Jeruzalės šventykla niekada nebepakiltų iš griuvėsių. Tačiau Jehova norėjo, kad statybos darbas tęstųsi, o jo valiai pasipriešinti niekas negali. (Perskaityk Izaijo 55:11.) Jis pašaukė pranašauti drąsų vyrą Zachariją ir siuntė jam aštuonis stulbinamus regėjimus. Tie regėjimai turėjo įkvėpti tautiečiams ryžto toliau statyti šventyklą. Penktame iš jų Zacharijas matė žibintuvą ir du alyvmedžius.

5. Ką aptarsime šiame straipsnyje?

⁵ Kartais mes visi dėl ko nors nusimename. Pavyzdžiui, kai patiriame didelį priešiškumą, tenka taikytis prie pokyčių arba kai organizacijos ar atsakingų brolių nurodymai atrodo nepagrįsti. Tad mums bus naudinga pasigilinti į žibintuvo ir dviejų alyvmedžių regėjimą. Tai įkvėps jėgų toliau ištikimai tarnauti Jehovai.

6. Kokį poveikį žydams padarė regėjimas, aprašytas Zacharijo 4:1–3? (Žiūrėk viršelio iliustraciją.)

⁶ Perskaityk Zacharijo 4:1–3. Žibintuvo ir dviejų alyvmedžių regėjimas žydus labai padrąsino. Atkreipk dėmesį, kad žibintuvui niekada nestigo aliejaus. Iš dviejų alyvmedžių jis nuolatos tekėjo į dubenį, o iš jo – į kiekvieną iš septynių žibintuvo žibintų. Taigi jų šviesa negeso nė akimirkai. Zacharijas paklausė: „Ką tie dalykai reiškia?“ Jehovos siųstas angelas atsakė: „Ne kariuomene, ne galybe, o manąja dvasia! – sako Jehova, kareivijų Viešpats“ (Zch 4:4, 6). Alyvmedžių aliejus vaizduoja beribę Jehovos šventosios dvasios galybę. Persijos imperijos karinės pajėgos palyginus su Dievo dvasia buvo vieni niekai. Tad šventyklos statytojai turėjo suprasti, kad su Jehovos pagalba gali įveikti bet kokį priešiškumą ir projektą užbaigti iki galo. Jiems tik reikėjo Dievu pasikliauti ir grįžti prie statybos. Taip jie ir padarė. Nors draudimas tebegaliojo, jie vėl ėmėsi darbo.

7. Kas šventyklos statytojams suteikė palengvėjimą?

⁷ Šventyklos statytojams netrukus labai palengvėjo. 520 m. p. m. e. Persijos imperiją jau valdė Darijus I. Antraisiais savo karaliavimo metais jis išsiaiškino, kad šventyklos statyba buvo uždrausta nepagrįstai, todėl paskelbė įsaką, leidžiantį darbus tęsti (Ezr 6:1–3). Geresnės žinios izraelitai negalėjo nė tikėtis. Negana to, Darijus įsakė aplinkinių tautų žmonėms ne tik netrukdyti žydams, bet netgi paremti juos lėšomis ir statybinėmis medžiagomis (Ezr 6:7–12). Praėjus ketveriems su trupučiu metų, 515-aisiais, šventykla buvo atstatyta (Ezr 6:15).

8. Kas mums padeda drąsiai atlaikyti priešiškumą?

 ⁸ Šiandien daugeliui Jehovos tarnų irgi tenka ištverti priešiškumą. Pavyzdžiui, šalyse, kuriose mūsų veikla suvaržyta ar uždrausta, bendratikiai suiminėjami, vedžiojami „pas valdytojus ir karalius“ (Mt 10:17, 18). Jiems tenka liudyti apie Dievą labai sunkiomis sąlygomis. Tiesa, kartais valdžioje įvyksta permainų ir draudimų varžtai atsileidžia. Arba būna, kad vienas kitas sąžiningesnis teisėjas paskelbia mums palankų nuosprendį. Kituose kraštuose Jehovos liudytojai gali veikti daugmaž laisvai, tačiau ir jie patiria nemenkų išmėginimų. Kai kuriuos priešiški šeimos nariai spaudžia, kad liautųsi tarnauti Jehovai (Mt 10:32–36). Laimei, daugelis iš jų pamažu atlyžta, o kai kurie ilgainiui netgi patys tampa uoliais Jehovos liudytojais. Tad jeigu ir tau tenka patirti priešiškumą, būk drąsus, nepasiduok. Jehova savo galinga šventąja dvasia visada tau padės, tad nėra ko bijoti.

9. Kodėl statybos pradžioje kai kas iš senolių nusiminė?

⁹ Kai naujosios šventyklos pamatas buvo paklotas, ne vienas iš senolių, menančių Saliamono pastatytos šventyklos didybę, širdyje labai nusiminė ir apsiverkė (Ezr 3:12). Jiems atrodė, kad naujasis statinys bus daug menkesnis (Ag 2:2, 3). Zacharijo regėjimas turėjo padėti tą liūdesį išsklaidyti. Kodėl taip sakome?

10. Ką žydams leido suprasti angelo žodžiai, užrašyti Zacharijo 4:8–10?

¹⁰ Perskaityk Zacharijo 4:8–10. Ką angelas turėjo omenyje sakydamas, kad „galiausiai žmonės džiūgaus, matydami [žydų valdytojo] Zerubabelio rankoje svambalą“? Svambalą statybininkai naudodavo sienos vertikalumui įvertinti. Taigi angelas tokiais žodžiais visus patikino, kad atstatytieji Jehovos Namai atitiks jo reikalavimus. Nusiminti nebuvo ko. Net jeigu naujoji šventykla atrodys kukliau, Jehovai ne tai svarbiausia. Jei tik žydai  laikysis Dievo reikalavimų ir garbins jį kaip dera, tada šventykla jam bus miela. Ir patiems žmonėms tarnystė teiks daug džiaugsmo.

11. Dėl ko kai kuriems Jehovos tarnams būna nelengva?

¹¹ Mums irgi gali būti nelengva prisitaikyti prie tam tikrų pokyčių. Pavyzdžiui, kai kuriems bendratikiams, ilgus metus praleidusiems specialiojoje visalaikėje tarnyboje, organizacijos sprendimu ją teko nutraukti dėl amžiaus ar kitų priežasčių. Natūralu, kad iš pradžių dėl to nusimename. Būna sunku apsiprasti su tokiomis permainomis. Gal savo ankstesnės tarnybos labai ilgimės ir jaučiamės nebesą naudingi Jehovai (Pat 24:10). Kaip tad Zacharijo regėjimas padėtų mums toliau tarnauti Jehovai su džiaugsmu?

12. Kodėl verta pasigilinti į Zacharijo regėjimą, jei permainos slegia?

¹² Permainos neslėgs, jei stengsimės į viską žiūrėti taip kaip Jehova. Šiais laikais Dievas daro daug nuostabių dalykų ir su juo bendradarbiauti mums garbė (1 Kor 3:9). Pareigos gali pasikeisti, tačiau dėl to Jehova nenustos mūsų mylėjęs. Tad jeigu tavo tarnystės sritis pasikeičia, nekamuok savęs spėliojimais, kodėl. Nesakyk, kad „seniau buvo geriau“ (Mok 7:10). Prašyk Jehovą padėti įžvelgti, kuo tie pokyčiai naudingi ir ką prasmingo dabar galėtum nuveikti. Zacharijo regėjimas teįkvepia tau entuziazmo ištikimai tarnauti Dievui bet kokiomis aplinkybėmis.

13. Kodėl kai kurie žydai galėjo abejoti šventyklos atstatymo sėkme?

¹³ Šventyklos statyba buvo uždrausta. Tačiau Dievo paskirti vyrai – vyriausiasis kunigas Jozuė ir valdytojas Zerubabelis – vis tiek ėmėsi organizuoti Dievo Namų atstatymą (Ezr 5:1, 2). Galbūt kai kuriems žydams tai atrodė prastas sumanymas. Juk nuo priešininkų, nusistačiusių tą užmojį  sužlugdyti, nieko nepaslėpsi. Taigi tiek Jozuei, tiek Zerubabeliui reikėjo patikinimo, kad Jehova juos palaikys. Ir tą patikinimą jie gavo.

14. Kokį patikinimą nuo Dievo perdavė angelas, kaip rašoma Zacharijo 4:12, 14?

¹⁴ Perskaityk Zacharijo 4:12, 14. Angelas apreiškė ištikimajam Dievo pranašui, kad du alyvmedžiai vaizduoja „du pateptuosius“. O tie pateptieji buvo Jozuė ir Zerubabelis. Jie abudu tarsi stovėjo „greta visos žemės Viešpaties“. Kokia garbinga padėtis! Jehova jais pasitikėjo, tad ir tautiečiams nebuvo ko dvejoti. Žmonės turėjo pasikliauti visais tų vadovų sprendimais, nes jie veikė paties Dievo vardu.

15. Iš ko matosi, kad vertiname Bibliją?

¹⁵ Viena, kaip Jehova vadovauja savo tautai šiandien, yra jo Žodis, Biblija. Ta šventa knyga mus moko, kaip dera Dievą garbinti. Iš ko matosi, kad Bibliją vertiname? Iš to, kad kruopščiai ją studijuojame. Pasvarstyk, ar skaitydamas Dievo Žodį arba kurį nors mūsų leidinį skiri laiko informacijai apmąstyti. Ar stengiesi suvokti ir „sunkiai suprantamus dalykus“? O gal atsainiai perbėgi tekstą akimis ir tiek? (2 Pt 3:16) Jeigu negailėsi laiko į Jehovos mokymus gilintis, bus lengviau paklusti jo nurodymams ir iki galo atlikti evangelizuotojo tarnystę (1 Tim 4:15, 16).

16. Kodėl turime klausyti netgi tų „ištikimo ir nuovokaus vergo“ nurodymų, kurie atrodo nepraktiški?

¹⁶ Be to, šiandien mums vadovauja Jehovos paskirtas „ištikimas ir nuovokus vergas“ (Mt 24:45). Kai gauname iš jo kokį nurodymą, mums gal sunku suvokti, kodėl jis būtent toks. Pavyzdžiui, kam reikia ruoštis stichinei nelaimei, jeigu ji mūsų krašte mažai tikėtina? Arba gal atrodo, kad „vergas“ pernelyg nuogąstauja dėl pandemijos keliamų pavojų? Ką turėtume daryti, jeigu, mūsų nuomone, jo nurodymai neracionalūs? Prisiminkime, kaip Dievas izraelitus laimino už klusnumą Jozuės ir Zerubabelio dienomis,  taip pat visais kitais laikais. Nors kai kurie Dievo paliepimai galėjo atrodyti nepraktiški, klusniai jų laikydamiesi žmonės išvengė žūties (Ts 7:7; 8:10).

17. Kokį poveikį izraelitams padarė mūsų aptartas regėjimas?

¹⁷ Penktas Zacharijui siųstas regėjimas įkvėpė žydams entuziazmo tęsti šventyklos statybą ir uolumo deramai garbinti Jehovą. Siųsdamas tokį regėjimą Dievas savo tarnus patikino, kad juos ir toliau mylės, palaikys ir mokys. Savo galinga šventąja dvasia Jehova padėjo tautai džiaugsmingai darbuotis ir atlikti paskirtą užduotį (Ezr 6:16).

18. Kuo Zacharijo regėjimas reikšmingas mums visiems?

¹⁸ Žibintuvo ir dviejų alyvmedžių regėjimas reikšmingas mums visiems. Gilinkimės į jį. Tada turėsime jėgų atlaikyti priešiškumą, neprarasime džiaugsmo keičiantis gyvenimo aplinkybėms ir nepristigsime pasitikėjimo Dievo nurodymais, net jeigu jie mums atrodo nepraktiški. Ko tad galėtum imtis iškilus kokiems nors sunkumams? Pirma, gerai pamąstyk, apie ką liudija šis Zacharijo regėjimas, – kad Jehova savo tarnais rūpinasi. Antra, toliau kliaukis Dievo teikiama stiprybe ir būk jam atsidavęs visa širdimi (Mt 22:37). Už ištikimybę Jehova apdovanos tave didele garbe tarnauti jam amžinai (Kol 1:10, 11).