1, 2. Kuo apaštalo Pauliaus pavyzdys naudingas vyresniesiems?

 APAŠTALAS Paulius tikėjimo brolius ir seses labai mylėjo ir daug dėl jų darė, užtat visiems buvo labai brangus (Apd 20:31). Kai Efezo bendruomenės vyresniesiems jis tarė atsisveikinimo žodį, šie suprato, kad apaštalą mato paskutinį kartą, ir „pradėjo graudžiai verkti“ (Apd 20:37). Šiandien vyresnieji taip pat aukojasi bendratikių labui ir įvairiopai jiems padeda (Fil 2:16, 17). Ką jie galėtų daryti, kad nešti sunkią pareigų naštą būtų lengviau?

² Iš Pauliaus vyresnieji gali daug ko pasimokyti (1 Kor 11:1). Tiesa, jis buvo toks pat paprastas, netobulas žmogus kaip mes ir ne visada sugebėdavo pasielgti taip, kaip reikėtų ar kaip norėtų (Rom 7:18–20). Be to, apaštalą slėgė daugelis sunkumų. Tačiau Paulius buvo ištvermingas ir neprarado entuziazmo. Jo pavyzdys vyresniesiems gali įkvėpti jėgų ir padėti išsaugoti džiaugsmą. Apie tai ir pakalbėkime.

3. Ką šiame straipsnyje aptarsime?

³ Šiame straipsnyje aptarsime, ko reikia, kad vyresnieji 1) nepristigtų laiko evangelizacijos darbui, 2) būtų rūpestingi ganytojai, 3) nenusimintų dėl savo trūkumų ir 4) išsaugotų tinkamą požiūrį į bendratikių klaidas. Matysime, kokį pavyzdį čia parodė Paulius ir kaip vyresnieji gali juo sekti.

4. Kodėl vyresniesiems gali būti nelengva rodyti pavyzdį evangelizacijos darbe?

⁴ Kodėl tai gali būti nelengva. Vyresnieji ne vien skelbia gerąją naujieną. Jie turi ir kitų pareigų. Daugelis paeiliui veda šiokiadienio sueigų programą, bendruomenės Biblijos studijas, ruošia kalbas ir užduotis. Be to, stengiasi mokyti patarnautojus ir drąsinti brolius ir seses (1 Pt 5:2). Kai kurie darbuojasi Karalystės salių statybose ir kituose teokratiniuose projektuose. Tačiau kaip ir visi bendratikiai, pirmiausia jie yra gerosios naujienos skelbėjai (Mt 28:19, 20).

5. Koks skelbėjas buvo Paulius?

⁵ Pauliaus pavyzdys. Koks buvo Pauliaus sėkmės raktas? Jis stengėsi „įžvelgti, kas svarbiau“ (Fil 1:10). Apaštalas niekada neišleido iš akių savo pagrindinės užduoties skelbti gerąją naujieną ir tai daryti skatino kitus. Ištisus dešimtmečius jis mokė žmones „viešai ir po namus“ (Apd 20:20). Ir šiam darbui išnaudodavo kiekvieną pasitaikiusią galimybę, neapsiribojo tam tikru dienos metu ar kuria nors savaitės diena. Štai kartą Atėnuose, laukdamas bendražygių, jis nuėjo į sinagogą ir susirinkusiems ėmė aiškinti Raštus. Kai kurie įsiklausė ir įtikėjo (Apd 17:16, 17, 34). Net įkalintas apaštalas dalijosi tiesa su sargybiniais ir visais, kas pas jį ateidavo (Fil 1:13, 14; Apd 28:16–24).

6. Kaip Paulius ugdė kitus?

⁶ Paulius stengėsi laiką išnaudoti prasmingai ir pasinaudodavo progomis ugdyti brolius, su kuriais darbuodavosi tarnyboje. Pavyzdžiui, į pirmąją misionierišką kelionę jis pasikvietė Joną Morkų, į antrąją – Timotiejų (Apd 12:25; 16:1–4). Be abejo, jis mokė tuos vyrus, kaip dera organizuoti bendruomenės veiklą ir dvasiškai stiprinti bendratikius, padėjo jiems tobulinti mokymo įgūdžius (1 Kor 4:17).

7. Kaip vyresnieji gali pritaikyti sau paraginimą, užrašytą Efeziečiams 6:14, 15?

⁷ Ko pasimokome. Vyresniesiems apaštalo pavyzdys turėtų įkvėpti entuziazmo skelbti gerąją naujieną ne tik einant per namus. (Perskaityk Efeziečiams 6:14, 15.) Progų paliudyti  pasitaiko parduotuvėje ar darbovietėje. Teokratinėse statybose verta pasidalyti tiesa su kaimynystėje gyvenančiais žmonėmis ar statybinių medžiagų tiekėjais. Be to, eidami į tarnybą su kitais, pavyzdžiui, su patarnautojais, vyresnieji gali juos lavinti.

8. Ką vyresniajam kartais tenka padaryti?

⁸ Vyresnieji neturėtų dėl bendruomenės ar teokratinio rajono reikalų apleisti evangelizacijos darbo ar rūpinimosi savo namiškiais. Galbūt ir tu viską apsvarstęs kartais matai, kad kurios nors užduoties imtis negali, nes tai pareikalaus per daug laiko ir jo nebeliks svarbesniems dalykams – rengti savaitinį šeimos dvasinio ugdymo vakarą, skelbti gerąją naujieną ir šios tarnybos mokyti savo vaikus. Jeigu užduoties tenka atsisakyti, nesijausk kaltas. Jehova supranta, kad tu rimtai žiūri į visas savo pareigas.

9. Kodėl svarbu rasti laiko ganomajai veiklai?

⁹ Kodėl tai gali būti nelengva. Paskutinėmis senojo pasaulio dienomis Jehovos tarnai patiria visokių išmėginimų. Aišku, vyresnieji tų sunkumų pašalinti negali. Tačiau Dievas ganytojus yra įpareigojęs jo kaimenės avis drąsinti, remti ir guosti. O klystančius bendratikius būtina netgi įspėti, kad suka bloga kryptimi (1 Tes 5:14). Vyresnieji turi daugybę reikalų, tad kaip jie gali rasti laiko teikti kitiems dvasinę pagalbą?

10. Ką apie Paulių mums atskleidžia jo žodžiai, užrašyti 1 Tesalonikiečiams 2:7?

¹⁰ Pauliaus pavyzdys. Paulius žiūrėjo, už ką galėtų brolius pagirti ir kaip pakelti jiems dvasią. Vyresniesiems jis yra puikus švelnumo ir atjautos pavyzdys. (Perskaityk 1 Tesalonikiečiams 2:7.) Apaštalas bendratikius vis patikindavo savo ir Jehovos meile (2 Kor 2:4; Ef 2:4, 5). Jis laikė juos draugais ir nepraleisdavo progų su jais pasibūti. Paulius bendratikiais pasitikėjo ir nebijojo jiems atskleisti savo paties būgštavimų ar trūkumų (2 Kor 7:5; 1 Tim 1:15). Tačiau jis susitelkė ne į savo problemas, o kaip galėtų padėti kitiems.

11. Kaip Paulius bendratikius pataisydavo?

¹¹ Net jeigu brolius ir seses tekdavo pataisyti, Paulius tai darydavo atsargiai. Jis pamokydavo juos iš meilės,  norėdamas apsaugoti nuo pavojų. Apaštalas stengėsi parinkti tokius žodžius, kad jo pamokymą suprastų ir mieliau priimtų. O kai tekdavo tarti griežtoką įspėjimą, jis paskui dar ir pasidomėdavo, ar bendratikiai tinkamai į jį reagavo. Štai vienas jo laiškas korintiečiams buvo gana tiesmukas. Vėliau iš savo pasiuntinio Tito Paulius sužinojo, kad tenykščiai į jo pamokymą įsiklausė ir pasitaisė. Kaip apaštalas nudžiugo! (2 Kor 7:6, 7)

12. Kaip vyresnieji gali stiprinti tikėjimo draugus?

¹² Ko pasimokome. Vyresnieji, sekdami Pauliaus pavyzdžiu negailėkite broliams ir sesėms laiko. Galėtumėte į sueigą atvykti anksčiau ir su bendratikiais maloniai pabendrauti, juos padrąsinti (Rom 1:12; Ef 5:16). Kaip ir Paulius, dalykitės su kitais tikėjimą stiprinančiomis mintimis iš Biblijos, patikinkite juos savo pačių ir Dievo meile. Palaikykite kontaktą ir stenkitės vis pagirti. O jeigu reikia kurį nors bendratikį pataisyti, remkitės Dievo Žodžiu. Kalbėkite su juo atvirai, tačiau sykiu ir švelniai, atjaučiai (Gal 6:1).

13. Kaip daugelis jaučiasi dėl savo trūkumų?

¹³ Kodėl tai gali būti nelengva. Vyresnieji nėra tobuli žmonės ir daro klaidų, kaip ir visi (Rom 3:23). Kai kurie asmeninius trūkumus pernelyg sureikšmina ir dėl jų labai nusimena. Kiti juos ignoruoja ir nemano turį ką nors keisti. Kaip tad išsaugoti teisingą požiūrį?

14. Ką, remiantis Filipiečiams 4:13, apaštalas Paulius pripažino?

¹⁴ Pauliaus pavyzdys. Apaštalas Paulius nuolankiai pripažino, kad savo trūkumų be Jehovos pagalbos neįveiks. Prisiminkime: seniau jis buvo aršus, kietakaktis žmogus ir persekiojo krikščionis, bet vėliau suprato, kad yra visiškai pasiklydęs (1 Tim 1:12–16). Su Jehovos pagalba jis iš esmės pasikeitė ir tapo mylinčiu, rūpestingu ganytoju. Tiesa, apaštalas suvokė tebeturįs trūkumų, tačiau jis kliovėsi Jehovos atlaidumu ir pernelyg nesikrimto (Rom 7:21–25). Paulius tobulumo iš savęs nesitikėjo. Tiesiog stengėsi ugdytis krikščionišką asmenybę  ir neabejojo, kad Jehova padės atlikti tarnystę iki galo (1 Kor 9:27; perskaityk Filipiečiams 4:13).

15. Kaip vyresnieji turėtų žiūrėti į savo trūkumus?

¹⁵ Ko pasimokome. Vyresnieji, kaip ir visi netobuli žmonės, kartais suklysta. Tačiau Jehova tikisi, kad jie savo trūkumų neignoruos ir stengsis ugdytis krikščionišką asmenybę (Ef 4:23, 24). Tad kiekvienam vyresniajam svarbu tyrinėti save Dievo Žodžio veidrodyje ir, ką reikia, taisyti. Tada Dievas jį laimins ir padės atlikti savo pareigas (Jok 1:25).

16. Kas nutiktų, jeigu vyresnysis pernelyg sureikšmintų kitų trūkumus?

¹⁶ Kodėl tai gali būti nelengva. Vyresnieji bendraudami su broliais ir sesėmis pastebi ir jų klaidas. Jie turi būti atsargūs, kad nesusierzintų, neimtų elgtis šiurkščiai ar bendratikius smerkti. Paulius įspėjo, kad tuo gali pasinaudoti Šėtonas (2 Kor 2:10, 11).

17. Kaip Paulius žiūrėjo į brolius ir seses?

¹⁷ Pauliaus pavyzdys. Apaštalas brolius ir seseris mylėjo ir brangino. Nors matė jų klaidas ir netgi pats dėl kitų netinkamo elgesio patirdavo nuoskaudų, Paulius niekada bendratikiais nenusivylė. Jis džiaugėsi jų geromis savybėmis ir neabejojo, kad visi tarnauja Dievui iš kilnių paskatų. O tiems, kuriems dvasinė kova ėjosi sunkiai, apaštalas stengėsi padėti.

18. Kaip Paulius padėjo Evodijai ir Sintichei? (Filipiečiams 4:1–3)

¹⁸ Prisiminkime, koks susirūpinęs apaštalas buvo dėl dviejų sesių iš Filipų bendruomenės – Evodijos ir Sintichės. (Perskaityk Filipiečiams 4:1–3.) Regis, tarp šių moterų kilo rimtas nesutarimas. Tačiau Paulius sesių nepeikė. Jis vertino Evodijos ir Sintichės ilgametę tarnystę ir buvo tikras, kad Jehova jas myli. Broliškų jausmų skatinamas tiesiog paragino abi būti „vienos minties“. Apaštalas savo bendratikius brangino ir stengėsi palaikyti su jais kuo šiltesnius santykius.

19. a) Kaip vyresniesiems dera žiūrėti į brolius ir seses? b) Ko tave pamoko situacija, pavaizduota 30 puslapio nuotraukoje?

¹⁹ Ko pasimokome. Vyresnieji, susitelkite į gerąsias brolių ir sesių savybes. Nors visi esame netobuli, kiekvienas turime ir labai gražių savybių (Fil 2:3). Tiesa, kartais galbūt matote,  kad bendratikiui reikia savo mąstyseną taisyti. Tačiau stenkitės jo neapgalvotų žodžių ar poelgių per daug nesureikšminti. Atminkite, kad jis myli Dievą, ištvermingai jam tarnauja ir yra pasiryžęs toliau eiti siauruoju keliu. Atjautūs, supratingi vyresnieji padeda palaikyti bendruomenėje šiltą, draugišką atmosferą.

20. Kokia priemonė padeda rasti straipsnių apie Paulių?

²⁰ Vyresnieji, tad ir toliau stenkitės mokytis iš apaštalo Pauliaus. Nemažai apie jo gyvenimą ir tarnystę rašoma mūsų leidiniuose. Naudodamiesi rodykle Watch Tower Publications Index (yra anglų, rusų ir kitomis kalbomis) galite rasti gerų straipsnių apie tai, kaip Paulius rodė sektiną pavyzdį vyresniesiems. Juos tyrinėdami pamąstykite, kas padėjo Pauliui išsaugoti džiaugsmą tarnyboje ir darbuotis našiai.

21. Kuo vyresnieji gali neabejoti?

²¹ Atminkite, kad Jehova nereikalauja iš jūsų tobulumo. Svarbiausia, kad būtumėte jam ištikimi (1 Kor 4:2). Dievas labai vertino Pauliaus uolų triūsą ir atsidavimą, tad galite neabejoti, kad jis vertina ir jūsų pastangas. Jehova niekada „nepamirš jūsų darbų ir meilės, kurią jo vardui parodėte ir teberodote tarnaudami šventiesiems“ (Hbr 6:10).