Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

STUDIJŲ STRAIPSNIS NR. 48

Išlaikyk sveiką nuovoką per išmėginimus

Išlaikyk sveiką nuovoką per išmėginimus

„Visomis aplinkybėmis išlaikyk sveiką nuovoką“ (2 TIM 4:5).

GIESMĖ NR. 123 Pakluskime teokratinei tvarkai

APŽVALGA a

1. Ką reiškia išsaugoti sveiką nuovoką? (2 Timotiejui 4:5)

 KAI bendruomenėje patiriame kokių nors sunkumų, mūsų ištikimybė Jehovai ir jo organizacijai gali būti išmėginta. Kad tuos sunkumus įveiktume, turime išlaikyti sveiką nuovoką ir tvirtą tikėjimą. (Perskaityk 2 Timotiejui 4:5.) O ką reiškia išsaugoti sveiką nuovoką? Nepasiduoti emocijoms, likti ramiems, mąstyti aiškiai ir stengtis viską vertinti Jehovos požiūriu.

2. Ką aptarsime šiame straipsnyje?

2 Aname straipsnyje aptarėme, kaip mus spaudžia Šėtono valdomas pasaulis. Tačiau išmėginimų mums gali kilti ir bendruomenėje, pavyzdžiui, (1) kai patiriame skriaudą ar įžeidimą, (2) kai mus sudrausmina ir (3) kai sunku prisitaikyti prie organizacinių pokyčių. Pakalbėkime, kaip tokiais atvejais galime išsaugoti sveiką nuovoką ir likti ištikimi Jehovai ir jo organizacijai.

KAI PATIRIAME SKRIAUDĄ AR ĮŽEIDIMĄ

3. Kaip jaučiamės, jei įskaudina bendratikis?

3 Ar yra taip buvę, kad tave įžeidė bendratikis, gal net atsakingas brolis? Tikriausiai jis nenorėjo tavęs įskaudinti (Rom 3:23; Jok 3:2). Vis tiek turbūt pasijautei labai blogai, gal net sunku buvo užmigti naktimis. Svarstei: „Jeigu jau bendratikiai taip elgiasi, tai argi čia Dievo organizacija?“ Šėtonas labai norėtų, kad taip galvotum (2 Kor 2:11). Jis žino, kad pasipiktinęs žmogus gali atsitolinti nuo Jehovos ir jo organizacijos. Tad jeigu brolis ar sesė mus įskaudina, kaip išsaugoti sveiką nuovoką ir nepasiduoti apmaudui?

4. Kaip Juozapas per mėginimus išsaugojo sveiką nuovoką ir ko iš to pasimokome? (Pradžios 50:19–21)

4 Nelaikyk kartėlio. Juozapas jau nuo paauglystės patyrė brolių priešiškumą. Kai kurie net norėjo jį nužudyti (Pr 37:4, 18–22). Galiausiai broliai pardavė Juozapą į vergiją ir dėl to jam apie 13 metų teko kęsti įvairius vargus. Jis galėjo suabejoti, ar Jehova tikrai jį myli. O gal sunkią valandą paliko? Tačiau jaunuolis kartėliui nepasidavė. Jis išsaugojo sveiką nuovoką ir išliko ramus. Net kai pasitaikė proga broliams atkeršyti, to nedarė. Dovanojo jiems ir elgėsi meilingai (Pr 45:4, 5). Juozapas neleido, kad nuoskauda aptemdytų aiškų protą. Jis susitelkė ne į save, o į Jehovos valią. (Perskaityk Pradžios 50:19–21.) Ko pasimokome? Jeigu patirtum skriaudą ar įžeidimą, neapmaudauk ant Jehovos ir nedaryk išvados, kad jis nuo tavęs nusisuko. Stenkis įžvelgti, kaip jis tau padeda mėginimą ištverti. Ir nenustok bendratikių mylėti, nes „meilė uždengia daugybę nuodėmių“ (1 Pt 4:8).

5. Kaip vienas vyresnysis išsaugojo sveiką nuovoką?

5 Pagalvok, ką patyrė vyresnysis vardu Mikėjas, gyvenantis Pietų Amerikoje. b Jis atmena, kaip buvo įsiskaudinęs dėl kai kurių atsakingų brolių elgesio. „Slėgė didžiulė įtampa, – sako jis. – Buvau toks sutrikęs, kad naktimis negalėjau miegoti, tik liejau ašaras. Jaučiausi bejėgis.“ Tačiau Mikėjas išsaugojo sveiką nuovoką ir stengėsi valdytis. Jis nuolat meldėsi, prašė Jehovą šventosios dvasios ir jėgų visa ištverti, taip pat ieškojo patarimų mūsų leidiniuose. Ko iš jo pasimokome? Jeigu patiri kokią skriaudą, stenkis išlikti ramus ir valdyti emocijas. Tikriausiai net nežinai, kodėl brolis arba sesė taip pasakė ar pasielgė. Išsikalbėk Jehovai ir prašyk, kad padėtų į viską žvelgti jo akimis. Neskubėk daryti išvados, kad bendratikis turėjo piktų kėslų, ir stenkis nuoskaudą pamiršti (Pat 19:11). Atmink, kad Jehova viską mato ir tave palaikys (2 Met 16:9; Mok 5:8).

KAI MUS SUDRAUSMINA

6. Kodėl svarbu suvokti, kad Jehova mus drausmina iš meilės? (Hebrajams 12:5, 6, 11)

6 Girdėti papeikimą nėra malonu. Tačiau jeigu pernelyg susitelksime į savo jausmus, ko gero, drausminimą imsime menkinti. Atrodys, kad jis nepagrįstas ar per daug griežtas. Tada nebesuvoksime esminio dalyko – kad Jehova mus taiso iš meilės. (Perskaityk Hebrajams 12:5, 6, 11.) Emocijų užvaldyti, duotume progą veikti Šėtonui. Jis nori, kad pamokymą atmestume ir atsitolintume nuo Jehovos ir krikščionių bendruomenės. Kaip tad gali išsaugoti sveiką nuovoką, jeigu tave sudrausmina?

Petras nuolankiai leidosi sudrausminamas, todėl galėjo daug nuveikti dėl Jehovos. (Žiūrėk 7 pastraipą.)

7. a) Kokias pareigas Jehova patikėjo Petrui, pasimokiusiam iš klaidų? (Žiūrėk iliustraciją.) b) Ko iš Petro tu pasimokai?

7 Įsiklausyk į papeikimą ir pasitaisyk. Jėzus ne kartą supeikė Petrą kitų apaštalų akivaizdoje (Mk 8:33; Lk 22:31–34). Petras tikriausiai labai susigėsdavo. Tačiau jis liko Jėzui ištikimas. Į jo žodžius įsiklausydavo ir iš savo klaidų mokėsi. Todėl Jehova Petrui patikėjo atsakingas pareigas bendruomenėje (Jn 21:15–17; Apd 10:24–33; 1 Pt 1:1). Ką iš Petro pavyzdžio galime suprasti? Kad ir sau, ir kitiems darome gera, jeigu leidžiamės sudrausminami. Nurykime gėdos piliulę ir, kur reikia, pasitaisykime. Tada Jehovos ir bendratikių labui galėsime nuveikti daugiau.

8, 9. Kaip sudrausminimas paveikė Bernardą ir kas padėjo jam savo požiūrį pataisyti?

8 Štai kaip buvo broliui Bernardui, gyvenančiam Mozambike. Jis neteko vyresniojo pareigų. Kaip iš pradžių jautėsi? „Dėl to sudrausminimo labai apmaudavau. Buvau baisiai nepatenkintas“, – prisipažįsta brolis. Bernardui nedavė ramybės mintis, ką apie jį dabar manys bendratikiai. „Keletą mėnesių niekaip nesugebėjau į situaciją pažvelgti blaiviai, – prisimena. – Mano pasitikėjimas Jehova ir jo organizacija ėmė svyruoti.“

9 Kas padėjo Bernardui savo požiūrį pataisyti? Jis pasakoja: „Kai tarnavau vyresniuoju, neretai kitiems cituodavau Hebrajams 12:7 ir skatinau teisingai žiūrėti į drausminimą. Tad dabar susimąsčiau, kam tas pamokymas iš tikro skirtas. Ogi visiems Jehovos tarnams, taigi ir man!“ Bernardas ėmėsi žingsnių stiprinti savo pasitikėjimą Jehova ir jo organizacija. Jis dar daugiau dėmesio skyrė Biblijos skaitymui ir apmąstymams. Nors vis dar nerimavo, kad broliai ir sesės gali žiūrėti į jį kreivai, eidavo su jais į tarnybą ir buvo aktyvus sueigose. Po kurio laiko jį vėl paskyrė vyresniuoju. Tad jeigu ir tu būtum sudrausmintas, stenkis per daug negalvoti apie patirtą gėdą. Įsiklausyk į pamokymą ir savo klaidą ištaisyk c (Pat 8:33; 22:4). Jeigu taip darysi, sulauksi iš Jehovos dosnaus atlygio.

KAI SUNKU PRISITAIKYTI PRIE ORGANIZACINIŲ POKYČIŲ

10. Koks pokytis kai kuriems Izraelio vyrams galėjo tapti nemenku išbandymu?

10 Prisitaikyti prie organizacinių pokyčių gali būti nelengva. Kai kas dėl to netgi atitolsta nuo Jehovos. Pavyzdžiui, pagalvok, kaip kai kurie izraelitai galėjo reaguoti į tam tikrus Mozės Įstatymo potvarkius. Prieš įsigaliojant šiam Įstatymui kunigo pareigas eidavo šeimų galvos. Jie statė aukurus ir namiškių vardu aukojo Jehovai aukas (Pr 8:20, 21; 12:7; 26:25; 35:1, 6, 7; Job 1:5). Tačiau Mozei paskelbus Įstatymą, tokios garbės jie neteko. Atnašauti aukas buvo pavesta kunigams iš Aarono giminės. Joks kitas vyras nebegalėjo atlikti kunigo pareigų, nes tai būtų mirtimi baustinas nusikaltimas (Kun 17:3–6, 8, 9). d Gal kaip tik šis pokytis ir paskatino Korachą, Dataną, Abiramą ir 250 kitų vadų sukilti prieš Mozę ir Aaroną? (Sk 16:1–3) Nežinome. Šiaip ar taip, Korachas su savo bendrais nusigręžė nuo Jehovos. Tad jeigu organizaciniai pokyčiai tau taptų išbandymu, ką turėtum daryti?

Kehatai noriai ėmėsi naujų užduočių – tarnavo giesmininkais, vartų sargais, saugyklų prižiūrėtojais. (Žiūrėk 11 pastraipą.)

11. Ko pasimokome iš Kehato giminės levitų?

11 Palaikyk visus organizacinius pokyčius. Kai izraelitai keliavo dykuma, kehatams buvo paskirta ypatinga pareiga. Kaskart keliantis į kitą vietą jie tautos priešakyje nešdavo Sandoros Skrynią (Sk 3:29, 31; 10:33; Joz 3:2–4). Kokia garbė! Tačiau kai izraelitai apsigyveno Pažadėtojoje žemėje, viskas pasikeitė. Skrynios nebereikėjo niekur nešti. Taigi Saliamono valdymo laikais kai kurie kehatai tarnavo giesmininkais, kiti vartų sargais, dar kiti saugyklų prižiūrėtojais (1 Met 6:31–33; 26:1, 24). Biblijoje nėra nė užuominos, kad jie būtų skundęsi ar reikalavę garbingesnių pareigų. Ko iš to pasimokome? Kad privalu palaikyti visus Jehovos organizacijoje vykstančius pokyčius, net jei dėl jų keičiasi mūsų pačių pareigos. Su džiaugsmu atlik kiekvieną tau paskirtą užduotį. Atmink, kad ne pareigos lemia tavo vertę. Jehovai svarbiausia yra tavo klusnumas (1 Sam 15:22).

12. Kaip Zaina jautėsi, kai teko nutraukti Betelio tarnybą?

12 Sesė Zaina, gyvenanti Viduriniuose Rytuose, daugiau kaip 23 metus darbavosi Betelyje. Šią tarnybą ji labai brangino. Tačiau tada ją paskyrė specialiąja pioniere. Sesė sako: „Tai buvo tikras šokas. Jaučiausi niekam nereikalinga ir vis svarsčiau, ką padariau ne taip.“ Deja, kai kurie bendratikiai ją dar labiau gniuždė sakydami: „Jei viskas būtų buvę gerai, tavęs nebūtų atleidę iš Betelio.“ Kurį laiką Zaina jautėsi prislėgta ir kasnakt verkė. Tačiau ji nepalūžo. „Niekada neleidau sau abejoti organizacijos sprendimais ir Jehovos meile“, – prisimena sesė.

13. Kas padėjo Zainai išsaugoti teisingą nuostatą?

13 Kas padėjo Zainai išsaugoti gerą nuostatą? Ji ėmėsi ieškoti mūsų leidiniuose patarimų, kaip tokius išbandymus atlaikyti. Ypač pravertė straipsnis „Tu gali įveikti nusiminimą!“, publikuotas 2001 m. vasario 1 d. Sargybos bokšto numeryje. Jame paaiškinta, kad ir Biblijos rašytojas Morkus galėjo jaustis panašiai, nes ir jo pareigos ne kartą keitėsi. Zaina prisimena: „Morkaus pavyzdys man buvo tikras vaistas.“ Taip pat sesė stengėsi palaikyti glaudžius ryšius su draugais. Ji nesišalino bendratikių, nepasinėrė į savigailą. Zaina supranta, kad Jehovos dvasia veikia per organizaciją ir kad vadovaujantiems broliams jos gerovė rūpi. Tačiau sykiu ji suvokia, kad tie broliai stengiasi priimti tokius sprendimus, kurie padėtų atlikti Jehovos skirtą darbą dar našiau.

14. Kas buvo nelengva Vladui ir kas jam padėjo?

14 Vladui, 73 metų amžiaus vyresniajam iš Slovėnijos, buvo nelengva, kai jo bendruomenė susijungė su kita ir jų Karalystės salė buvo uždaryta. Brolis sako: „Negalėjau suprasti, kodėl uždarė tokią gražią Karalystės salę. Širdį labai sopėjo, juolab kad visai neseniai tą salę renovavome. Esu dailidė ir pats pagaminau kai kuriuos baldus. Be to, sujungus bendruomenes reikėjo prisitaikyti prie visokių naujovių, o mums, pagyvenusiems, tai labai nelengva.“ Kas Vladui padėjo? Jis pasakoja: „Supratau, kad pokyčiai Jehovos organizacijoje visada išeina į gera. Ir jie ruošia mus dar didesnėms būsimoms permainoms.“ Gal ir tau kilo sunkumų, kai jūsų bendruomenė susijungė su kita arba gavai naujas pareigas? Būk tikras, kad Jehova tavo jausmus supranta. Prie vykstančių pokyčių stenkis prisiderinti. Lik ištikimas Jehovai ir jo organizacijai. Už tai tikrai bus dosniai atlyginta (Ps 18:25).

VISOMIS APLINKYBĖMIS IŠLAIKYK SVEIKĄ NUOVOKĄ

15. Kaip galime išsaugoti sveiką nuovoką, kai patiriame sunkumų bendruomenėje?

15 Senam pasauliui einant į pabaigą sunkumų patiriame net bendruomenėje. Mūsų ištikimybė Jehovai gali būti išbandyta. Tad išlaikyk sveiką nuovoką. Jeigu kas nors tave įskaudintų, neapmaudauk. Jei būtum sudrausmintas, į pamokymą įsiklausyk ir pasitaisyk. O kai Jehovos organizacijoje vyksta pokyčiai, liečiantys tave asmeniškai, stenkis prisitaikyti ir paklusk nurodymams.

16. Ko reikia, kad neprarastum pasitikėjimo Jehova ir jo organizacija?

16 Kad neprarastum pasitikėjimo Jehova ir jo organizacija, turi išsaugoti sveiką nuovoką – išlikti ramus, mąstyti aiškiai ir stengtis viską vertinti Jehovos požiūriu. Gilinkis į Bibliją ir mąstyk apie joje minimus Dievo tarnus, kurie atlaikė panašius išbandymus. Melsk Jehovą pagalbos. Ir niekada neatsitolink nuo bendratikių. Tada Šėtonui niekaip nepavyks atskirti tavęs nuo Jehovos ir jo organizacijos (Jok 4:7).

GIESMĖ NR. 126 Būsim budrūs, stiprūs, ryžtingi

a Mūsų ištikimybė Jehovai ir jo organizacijai gali būti išmėginta, ypač kai bendruomenėje patiriame kokių nors sunkumų. Kai kuriuos iš jų dabar ir aptarsime. Matysime, kas mums padės išsaugoti pasitikėjimą Jehova ir jo organizacija.

b Kai kurie vardai straipsnyje pakeisti.

c Daugiau gerų pasiūlymų rasi straipsnyje „Ar esi tarnavęs bendruomenei? Gal vėl galėtum?“ (Sargybos bokšto 2009 m. rugpjūčio 15 d. numeris, p. 30).

d Pagal Įstatymą, norėdamas pasipjauti gyvulį maistui, izraelitas turėdavo atgabenti jį prie šventyklos. Tai nebuvo privaloma tik tiems, kurie gyveno per daug toli (Įst 12:21).