1, 2. a) Kokius klausimus aptarsime? b) Kas rodo, kad Jehova trokšta mums padėti?

 JEHOVA padeda mums įveikti gyvenimo sunkumus ir tarnauti jam su džiaugsmu. Kaip jis tai daro? Ir kaip jo pagalba galime kuo geriau pasinaudoti? Šiuos klausimus ir aptarsime. Pirma pasvarstykime, kas rodo, kad jis tikrai nori mums padėti.

² Apaštalas Paulius rašė: „Jehova mano padėjėjas, aš nebijosiu. Ką gali padaryti man žmogus?“ (Hbr 13:6). Ką reiškia graikiškas žodis, čia išverstas „padėjėjas“? Biblijos žinynuose paaiškinta, kad juo įvardijamas asmuo, bėgantis gelbėti besišaukiantį pagalbos. Kaip taikliai nusakytas Jehovos troškimas mums padėti! Jis nedelsia vaduoti nelaimės ištikto savo tarno. Kadangi Dievas visada šalia, galime ištverti įvairiausius mėginimus ir neprarasti vidinio džiaugsmo.

3. Kaip Jehova mums padeda ištverti mėginimus ir išsaugoti džiaugsmą?

³ O kaip Jehova padeda mums ištverti mėginimus ir išsaugoti džiaugsmą? Tai suprasti galime gilindamiesi į Izaijo knygą. Kodėl būtent į šią knygą? Daugelis joje užrašytų pranašysčių Dievo tarnams labai reikšmingos ir šiais laikais. Be to, Izaijas  apie Jehovą kalba lengvai suprantamomis sąvokomis. Pavyzdžiui, apie Jehovos pagalbą galime daug suprasti iš 30 skyriaus. Izaijas vaizdžiai nusako, kaip Jehova padeda: 1) įdėmiai klausosi mūsų maldų ir į jas atsako, 2) veda mus teisingu keliu, 3) laimina dabar ir žada laiminti ateityje. Pasigilinkime į tai daugiau.

4. a) Kaip žmonės elgėsi Izaijo dienomis ir ko už tai susilaukė? b) Ką Jehova pažadėjo tiems, kas liko ištikimi? (Izaijo 30:18, 19)

⁴ Pirmojoje 30 skyriaus eilutėje žydai pavadinti užsispyrusiais vaikais, kurie „krauna nuodėmę ant nuodėmės“. Toliau rašoma: „Tai maištingi žmonės [...], nenorintys girdėti Jehovos įstatymo“ (Iz 30:1, 9). Dievas įspėjo izraelitus, kad už neklusnumą siųs jiems negandą (Iz 30:5, 17; Jer 25:8–11). Taip ir nutiko – tautą babiloniečiai išvedė į tremtį. Tačiau krašte buvo ir dievobaimingų žmonių. Jiems Izaijas turėjo perduoti viltingą žinią, kad vieną dieną Izraelis atgaus Dievo malonę. (Perskaityk Izaijo 30:18, 19.) Ši pranašystė išsipildė, kai Jehova parvedė žydus iš nelaisvės. Tačiau tai įvyko negreit. Žodžiai „Jehova kantriai laukia, nori būti maloningas“ reiškė, kad išvadavimas ateis tik po kurio laiko. Žydams tremtyje teko gyventi 70 metų ir tik tada jiems buvo leista grįžti į Jeruzalę (Iz 10:21; Jer 29:10). Taip ilgai lieję liūdesio ašaras svetimame krašte, grįžusieji tikriausiai verkė iš džiaugsmo.

5. Kuo mus patikina žodžiai iš Izaijo 30:19?

⁵ Širdį ramina šie Izaijo žodžiai: „Kai maldausi pagalbos, jis parodys tau malonę. Jis atsilieps, kai tik išgirs tavo šauksmą“ (Iz 30:19). Pranašas patikina, kad Dievas įdėmiai klausosi mūsų maldų ir nedelsia atsakyti. Jis trokšte trokšta ištiesti pagalbos ranką kiekvienam, kas tik prašo. Tai žinodami ištveriame sunkumus ir išliekame džiugūs.

6. Iš kur žinome, kad Jehova išklauso kiekvieno savo tarno maldą?

⁶ Ką dar apie maldą sužinome iš šios eilutės? Jehova klausosi kiekvieno iš mūsų. Kodėl taip sakome? Nors Izaijo 30 skyriuje Jehova kreipiasi į visą tautą, 19 eilutėje pavartotas vienaskaitos įvardis, tarsi būtų kalbama atskiram žmogui. Izaijas rašo: „Tu nebeverksi“, „jis parodys tau malonę“, „jis atsilieps, kai išgirs tavo šauksmą“. Dangiškasis Tėvas mums nesako: „Būk stiprus, kaip tavo brolis ar sesė.“ Jis atsižvelgia į kiekvieno savo tarno reikmes ir jo maldas išklauso (Ps 116:1; Iz 57:15).

7. Ką apie maldą kalbėjo tiek Izaijas, tiek Jėzus?

⁷ Kai maldoje Jehovai išsakome susirūpinimą dėl užklupusių sunkumų, galbūt pirmiausia jis suteikia jėgų juos ištverti. Jeigu išbandymai nesibaigia, tikriausiai reikės melsti  stiprybės ne vieną kartą. Štai kaip Izaijas mus ragina: „Ramybės jam neduokite“ (Iz 62:7). Ką tai reiškia? Kad turime prašyti Jehovą atkakliai ir nepaliaujamai. Panašią mintį Jėzus Kristus pabrėžė pasakojime apie žmogų, atėjusį nakčia pas draugą skolintis duonos. Anot to palyginimo, reikia nebijoti netgi įkyriai prašyti šventosios dvasios. „Prašykite, ir bus jums duota, ieškokite, ir rasite, belskite, ir bus atidaryta“, – rašoma Luko 11:8–10, 13. Taip pat galime melsti Dievą išminties, kad gebėtume deramai apsispręsti iškilus kokiam nors klausimui.

8. Kaip senovėje išsipildė žodžiai, užrašyti Izaijo 30:20, 21?

⁸ Perskaityk Izaijo 30:20, 21. Jeruzalė pusantrų metų kentė babiloniečių apgultį ir per tą laikotarpį žmonėms teko paragauti nemažai „vargo duonos ir priespaudos vandens“. O kas toliau? Šiose eilutėse užrašyta pranašystė leido jiems suprasti, kad ateityje Jehova savo tautą išvaduos, jei tik ji atgailaus ir pasitaisys. Tada, kaip skelbė Izaijas, „Didysis Mokytojas“ Jehova vėl juos ugdys, kad deramai jam tarnautų. Šie žodžiai išsipildė, kai izraelitai buvo paleisti iš Babilonijos. Jehova išties pasirodė esąs neprilygstamas Mokytojas. Jo vedama, tauta vėl tinkamai jam tarnavo. Jehova mus moko to paties ir šiandien.

9. Kokį Jehovos mokymo metodą Izaijas pamini pirmiausia?

⁹ Kaip Jehova mus moko, Izaijas padeda suprasti dviem įvaizdžiais. Pirmąjį jis nusako taip: „Tu matysi Didįjį Mokytoją savo akimis.“ Įsivaizduok: sėdi klasėje, o priešais tave – mokytojas, pats visatos Valdovas. Kokia garbė būti jo lavinamiems! Jehova mus moko per savo organizaciją. Esame labai dėkingi už jos aiškius nurodymus. Pavyzdžiui, patarimai, kurie mus pasiekia per sueigas ir didesnius teokratinius sambūrius, taip pat per leidinius, televizijos  laidas ir daugelį kitų priemonių, padeda ištverti sunkius laikus ir neprarasti džiaugsmo.

10. Ką reiškia, kad Jehovos žodį girdime „už nugaros“?

¹⁰ Izaijas pamini ir kitą Jehovos naudojamą mokymo metodą: „Tavo ausys išgirs balsą iš už nugaros.“ Pranašas sako, kad Jehova tarsi eina savo auklėtiniams iš paskos ir pataria, kur jiems sukti. Mes šiandien taip pat girdime jo nurodymus. Kodėl taip galime sakyti? Dievo žodžiai Biblijoje buvo užrašyti seniai praėjusiais laikais. Taigi, kai ją skaitome, girdime Jehovos balsą tartum „už nugaros“ (Iz 51:4).

11. Ko reikia, kad su džiaugsmu ir ištvermingai vykdytume Jehovos valią?

¹¹ Ko reikia, kad pamokymai, Jehovos teikiami per organizaciją ir Bibliją, mums išeitų į naudą? Atkreipk dėmesį, kokius du svarbius dalykus pamini Izaijas. „Štai teisingas kelias“, – sako pranašas ir priduria: „Juo eikite“ (Iz 30:21). Nepakanka žinoti, koks kelias teisingas. Turime juo ir žengti. Iš Jehovos Žodžio ir jo organizacijos paaiškinimų sužinome, ko jis iš mūsų tikisi. Taip pat mokomės žinias taikyti. Kad gebėtume ištvermingai ir su džiaugsmu vykdyti Jehovos valią, mums reikia ir vieno, ir kito. Tik tada Jehova mūsų pastangas laimins.

12. Kaip Jehova ištesėjo pažadą, užrašytą Izaijo 30:23–26?

¹² Perskaityk Izaijo 30:23–26. Kaip šie žodžiai išsipildė žydams, grįžusiems iš Babilonijos? Jie buvo dosniai laiminami tiek materialinėmis, tiek dvasinėmis gėrybėmis. Jehova pasirūpino, kad tauta nestokotų nei maisto, nei dvasinio peno. Kaip rašoma 26 eilutėje, dvasinė šviesa nuo Dievo sušvito itin skaisčiai (Iz 60:2). Anuo metu tauta džiaugėsi tokia dvasine gerove, kokios iki tol nėra buvę, ir Jehovai vėl kilo priderama šlovė. Dėl to žydai buvo kupini jėgų ir širdies džiaugsmo (Iz 65:14).

13. Kaip aptartos Izaijo pranašystės pildosi mūsų dienomis?

 ¹³ Ar minėtos pranašystės reikšmingos mums? Žinoma. Juk nuo 1919 metų milijonai žmonių išsivaduoja iš didžiosios Babelės gniaužtų. Jie stoja į kelią, vedantį geresnės ateities link. Izraelitai grįžo į Pažadėtąją žemę ir ilgainiui ji tapo graži it Edeno sodas (Iz 51:3; 66:8). Šiandien žmonės kviečiami į dar patrauklesnę vietą – dvasinį rojų. Kas tai yra?

14. Kas yra dvasinis rojus ir kas jame šiandien gyvena? (Žiūrėk sąvokos paaiškinimą.)

¹⁴ Nuo 1919 metų dvasiniame rojuje gyvena pateptieji krikščionys. b Ilgainiui prie jų prisidėjo ir „kitos avys“ – žemiškojo gyvenimo viltį turintys Dievo tarnai. Jie taip pat džiaugiasi Jehovos teikiama dvasine gerove (Jn 10:16; Iz 25:6; 65:13).

15. Kur yra dvasinis rojus?

¹⁵ O kur dvasinis rojus yra? Kur tik gyvena Dievo tarnai, ten ir klesti dvasinis rojus, kitaip tariant, visoje žemėje. Kad ir kur būtume, garbiname vienintelį tikrąjį Dievą Jehovą, todėl visi esame dvasiniame rojuje.

16. Kaip galime gėrėtis savo dvasinio rojaus grožiu?

¹⁶ Kad ir toliau liktume dvasiniame rojuje, turime mylėti tikėjimo brolius ir seses. Iš ko mūsų meilė matoma? Iš to, kad stengiamės vertinti dvasinio rojaus gyventojų gerąsias savybes ir nesureikšminti jų trūkumų (Jn 17:20, 21). Pagalvok: į parką eini pasigėrėti jo grožiu, o ne kreivų medžių ieškoti. Kaip parke daug skirtingų medžių, taip dvasiniame rojuje – įvairių žmonių (Iz 44:4; 61:3). Tad nesusitelkime į savo  ar bendratikių klaidas, o džiaukimės mūsų pasauline brolija.

17. Kaip kiekvienas galime prisidėti prie brolijos vienybės?

¹⁷ O kaip kiekvienas galime prisidėti prie mūsų brolijos vienybės? Stengdamiesi būti taikdariai (Mt 5:9; Rom 12:18). Palaikydami tarpusavio santarvę padedame puošti dvasinį rojų. Atminkime, kad kiekvieną to rojaus gyventoją prie savęs patraukė pats Jehova (Jn 6:44). Kaip jis džiaugiasi, jeigu brangūs jo tarnai visomis išgalėmis saugoja tarpusavio santaiką ir vienybę! (Iz 26:3; Ag 2:7)

18. Apie ką turėtume vis mąstyti ir kodėl?

¹⁸ Kaip galime pasinaudoti visomis Jehovos dovanomis? Studijuokime jo Žodį ir mūsų leidinius. Viską gerai apmąstykime. Tai padės ugdytis krikščioniškas savybes, skatinančias mylėti bendratikius ir rodyti jiems pagarbą (Rom 12:10). Dėkinga širdimi apmąstydami, kaip Jehova mus šiandien laimina, su juo dar labiau suartėjame. O kai apgalvojame, kiek gera laukia ateityje, stiprėja mūsų troškimas tarnauti jam amžinai. Visa tai padeda išsaugoti vidinį džiaugsmą.

19. a) Kokį patikinimą randame Izaijo 30:18? b) Kas padės mums būti ištvermingiems ir išsaugoti vidinį džiaugsmą?

¹⁹ Jau netrukus Jehova pakils ginti savo tarnų ir įvykdys nuosprendį šiam pasauliui (Iz 30:18). Jis yra „teisingumo Dievas“ ir neleis Šėtonui viešpatauti nė akimirkos ilgiau nei teisingumas reikalauja (Iz 25:9). Kaip ir Jehova, mes kantriai tos dienos laukiame. Tad ir toliau stiprinkime ryšį su savo Dievu. Bendraukime su juo maldoje, studijuokime, taikykime jo Žodžio principus gyvenime ir mąstykime apie visa, kuo jis mus laimina. Jei taip darysime, Jehova padės ištverti sunkumus ir tarnauti jam su džiaugsmu.