1. Kaip dera žiūrėti į galimybę melstis?

 KOKIĄ ypatingą dovaną turime – bendrauti su pačiu dangaus ir žemės Kūrėju! Į Jehovą galime kreiptis bet kuria kalba ir bet kada, be išankstinio prašymo. Kiekvieną savo tarną – ar jis gulėtų ligos patale, ar kalėtų vienutėje – Dievas išklauso. Šią nepelnytą dovaną reikia labai branginti.

2. Iš ko akivaizdu, kad Dovydas maldos dovaną brangino?

² Kokia nepaprasta dovana yra malda, gerai suprato karalius Dovydas. Vienoje psalmėje jis Jehovai giedojo: „Mano malda tebus it smilkalai, tavo akivaizdoje suruošti“ (Ps 141:1, 2). Kodėl karalius maldą prilygino smilkalams? Apeigoms naudojamus smilkalus kunigai turėdavo paruošti labai kruopščiai (Iš 30:34, 35). Taigi šie Dovydo žodžiai tikriausiai reiškia, kad prieš melsdamasis jis rimtai apgalvodavo, ką savo Kūrėjui pasakys. Jeigu ir mes taip darysime, mūsų maldos bus mielos Jehovai.

3. Kaip dera kreiptis į savo Kūrėją?

³ Su Jehova nedera kalbėtis familiariai. Turime būti labai pagarbūs. Prisimink, ką regėjimuose matė Izaijas, Ezechielis, Danielius ir Jonas. Tos vizijos buvo skirtingos, tačiau visose Jehova  apreiškė savo karališkąją šlovę. Štai Izaijas matė „Jehovą sėdintį aukštybėse didingame soste“ (Iz 6:1–3). O kokį kerintį vaizdą regėjo pranašas Ezechielis! Savo dangiškojo vežimo soste Jehova sėdėjo apgaubtas „lyg kokios ugnies“, „apsuptas spindesio, panašaus į vaivorykštės“ (Ez 1:26–28). Danieliaus regėjime Jehovos sostas irgi atrodė tarsi „ugnies liepsnos“, o jame sėdintį „Ilgaamžį“ puošė sniego baltumo apdaras (Dan 7:9, 10). Ir apaštalas Jonas matė, kad Dievo sostą juosia „panaši į smaragdą vaivorykštė“ (Apr 4:2–4). Tad kreiptis į mūsų šlovingąjį Kūrėją dera itin pagarbiai. O kokius dalykus savo maldose galėtume minėti?

4. Ko svarbu melsti, kaip skaitome Mato 6:9, 10?

⁴ Perskaityk Mato 6:9, 10. Sakydamas Kalno pamokslą Jėzus savo sekėjams nemažai kalbėjo ir apie maldą. Ištaręs „taigi melskitės taip“, Jėzus pirma paskatino prašyti to, kas svarbiausia Jehovai: kad jo vardas būtų laikomas šventu, kad ateitų jo Karalystė – valdžia, kuri sunaikins visus Dievo priešininkus, ir kad jis įgyvendintų žemėje visus savo pažadus. Jeigu to meldžiame, parodome, kad Dievo valia mums labai rūpi.

5. Ar tinka maldose minėti asmeninius poreikius?

⁵ Tolesni tos maldos žodžiai rodo, kad į Dievą dera kreiptis ir dėl asmeninių poreikių. Jehovą galima prašyti kasdienės duonos, kalčių atleidimo, apsaugos nuo pagundų ir nuo piktojo (Mt 6:11–13). Melsdami tokių dalykų išreiškiame pasitikėjimą Jehovos pagalba ir troškimą likti dori jo akivaizdoje.

6. Ką dar galėtume minėti savo maldose?

⁶ Jėzus nenorėjo pasakyti, kad mokiniai turi išmokti pavyzdinę maldą  ir ją žodis žodin kartoti. Melsdamasis Tėvui jis pats neretai kalbėdavo apie tai, kas buvo aktualu konkrečiu momentu (Mt 26:39, 42; Jn 17:1–26). Tad galime išsakyti Jehovai visa, kas rūpi. Pavyzdžiui, jeigu reikia dėl ko nors apsispręsti ar gauname nelengvą užduotį, prašykime įžvalgos ir išmanymo (Ps 119:33, 34; Pat 2:6). Tėvai turėtų melstis už vaikus, vaikai – už tėvus. Ir visi galime melstis už savo studijuotojus ir žmones, kuriems skelbiame gerąją naujieną.

7. Kodėl maldose turime Dievą aukštinti?

⁷ Žinoma, maldose reikėtų išsakyti ne vien prašymus. Nepamirškime ir gyriaus žodžių. Jehova kaip niekas kitas nusipelno šlovinimo. Jis „geras, atlaidus“, „atjautus ir gailestingas, [...] lėtas pykti, kupinas ištikimosios meilės ir tiesos“ (Ps 86:5, 15). Dievą už jo nuostabias savybes ir darbus tikrai dera aukštinti.

8. Už ką galime Jehovai dėkoti? (Psalmyno 104:12–15, 24)

⁸ Maldose būtina Dievui ir dėkoti. Juk jis mumis dosniai rūpinasi. Džiaugiamės spalvingomis gėlėmis, įvairove gardaus maisto, brangiais draugais ir kita kuo. Mūsų dangiškasis Tėvas daro viską, kad būtume laimingi. (Perskaityk Psalmyno 104:12–15, 24.) Svarbiausia, dėkokime Jehovai už gausybę dvasinio peno ir už nuostabios ateities pažadus.

9. Ką galėtum daryti, kad nepamirštum Jehovai dėkoti? (1 Tesalonikiečiams 5:17, 18)

⁹ O kaip neužmiršti Jehovai padėkoti? Pavyzdžiui, galėtum užsirašyti, ko jį meldei. Retkarčiais tą sąrašą vis peržvelk ir prisimink, kaip Dievas tavo prašymus įvykdė. Tada jam padėkok. (Perskaityk 1 Tesalonikiečiams  5:17, 18.) Pagalvok: kai kas nors tau nuoširdžiai taria „ačiū“, tikriausiai pasijunti vertinamas ir laimingas. Panašiai ir Jehova džiaugiasi, jei reiškiame jam dėkingumą už išklausytas maldas (Kol 3:15). O už ką Jehova nusipelno pačios didžiausios padėkos?

10. Už ką Dievas nusipelno padėkos, kaip rodo žodžiai iš 1 Petro 2:21?

¹⁰ Perskaityk 1 Petro 2:21. Nuolat dėkokime Jehovai, kad atsiuntė į žemę savo mylimiausią Sūnų. Juk skaitydami apie Jėzaus gyvenimą ir mokymus perprantame, koks yra mūsų dangiškasis Tėvas ir kokius žmones jis myli. Be to, tikėjimas Kristaus aukos galia mus veda į santarvę ir draugystę su Jehova (Rom 5:1).

11. Kodėl meldžiamės Jėzaus vardu?

¹¹ Taip pat per savo Sūnų Jehova suteikė mums galimybę kreiptis į jį malda. Kai meldžiamės Jėzaus vardu, Jehova mus išklauso ir į maldas atsako. Pats Jėzus mokinius patikino: „Ko tik prašysite mano vardu, tai padarysiu, kad per Sūnų būtų pašlovintas Tėvas“ (Jn 14:13, 14).

12. Už ką dar mes dėkojame Jehovai?

¹² Dėl Jėzaus suteiktos išpirkos Jehova mums atleidžia nuodėmes. Biblijoje sakoma, kad Jėzus yra „vyriausiasis kunigas, kuris sėdi danguje šalia Aukščiausiojo, jo sosto dešinėje“ (Hbr 8:1). Ir apaštalas Jonas rašė, kad jeigu kuris nusidėtume, Jėzus Kristus mus užtartų (1 Jn 2:1, išn.). Kokia paguoda, kad turime Jehovos paskirtą Vyriausiąjį Kunigą, kuris „geba atjausti mus dėl mūsų silpnumo“ ir „už mus maldauja“! (Rom 8:34; Hbr 4:15) Mes netobuli, tad jeigu Jėzus nebūtų paaukojęs gyvybės, negalėtume Jehovai melstis. Išties, mūsų širdys kupinos dėkingumo Jehovai už pačią didžiausią dovaną – kad atsiuntė į žemę savo mylimąjį Sūnų.

13. Iš ko matoma stipri Jėzaus meilė apaštalams?

¹³ Vakarą prieš mirtį Jėzus ilgai meldėsi už savo mokinius. „Prašau, kad sergėtum juos nuo piktojo“, – kalbėjo jis dangiškajam Tėvui (Jn 17:15). Jėzus taip apaštalus mylėjo, kad jų gerove rūpinosi net artėjant didžiausiam gyvenimo išbandymui.

14. Iš ko akivaizdu, kad mylime tikėjimo brolius ir seseris?

¹⁴ Kaip ir Jėzus, mes rūpinamės ne vien savimi. Meldžiamės ir už bendratikius. Iš to Jehova mato, kad klausome Jėzaus priesako mylėti vienas kitą (Jn 13:34). Mūsų maldos už tikėjimo brolius ir seses tikrai neliks be atsako. Dievo Žodyje parašyta, kad „teisiojo maldavimas turi didelę galią“ (Jok 5:16).

15. Kodėl turime melstis už bendratikius?

¹⁵ Daugeliui mūsų bendratikių tenka itin nelengvų išmėginimų.  Broliškos meilės skatinami, melskime, kad Jehova padėtų jiems ištverti ligas, stichines nelaimes, karus, persekiojimą, kitus sunkumus. Nepamirškime minėti ir tų, kurie dėl stokojančių brolių ir sesių daug aukojasi. Jei žinai, kad kurį nors bendratikį vargina didelis išmėginimas, prašyk Jehovą padėti jam viską kantriai iškęsti.

16. Kodėl turime melstis už vadovaujančius brolius?

¹⁶ Mūsų maldas labai vertina ir vadovaujantys broliai. Štai apaštalas Paulius rašė: „Melskitės ir už mane, kad prireikus kalbėti rasčiau tinkamų žodžių ir drąsiai visiems apreikščiau gerosios naujienos slėpinį“ (Ef 6:19). Šiandien atsakingi broliai irgi negailėdami jėgų darbuojasi bendruomenės labui. Juos labai mylime, tad prašykime Jehovą jų pastangas laiminti.

17, 18. Ką turime atminti, jei mūsų paprašo pasimelsti kitų vardu?

¹⁷ Kartais mums reikia melstis kitų vardu. Pavyzdžiui, sesė gali paprašyti tarnybos partnerės, kad pasimelstų per Biblijos studijas. Jeigu ši studijuotojos gerai nepažįsta, o maldoje norėtų paminėti jai aktualius dalykus, galbūt pasisiūlys sakyti maldą pabaigoje.

¹⁸ Broliams skiriama užduotis melstis per bendruomenės ar tarnybos grupės sueigas. Svarbu atminti, kokia yra sambūrio paskirtis. Maldose netinka duoti bendratikiams pamokymų ar pateikti kokių nors pranešimų. Daugumoje sueigų giesmei ir maldai skiriama iš viso penkios minutės, tad nedera kalbėti „to paties per tą patį“ ar maldos užtęsti, ypač sueigos pradžioje (Mt 6:7).

19. Ko reikia, kad būtume pasirengę Jehovos teismo dienai?

¹⁹ Artinantis Dievo teismo dienai turime melstis dar dažniau. Apie tai Jėzus pasakė: „Nemiegokite ir visą laiką karštai melskitės, kad išsigelbėtumėte iš visko, kas turi įvykti“ (Lk 21:36). Jeigu nuolat melsimės ir išliksime budrūs, Jehovos diena neužklups mūsų netikėtai.

20. Ko reikia, kad mūsų maldos būtų mielos Jehovai?

²⁰ Taigi, ką šiame straipsnyje aptarėme? Kad maldos dovaną turime labai branginti. Pirmiausia maldose prašykime, kad įvyktų Jehovos valia. Ir dėkokime jam už Sūnaus auką, Karalystę, nepamirškime minėti bendratikių. Taip pat melskime Dievą patenkinti mūsų fizines bei dvasines reikmes. Maldos žodžius gerai apgalvokime. Tada jie bus tarsi kvapūs smilkalai, malonūs dangiškajam Tėvui Jehovai (Pat 15:8).