1. Kodėl Jėzus prašė Jehovą, kad sergėtų jo sekėjus?

 VAKARĄ prieš mirtį Jėzus paprašė Tėvą kai ko ypatingo – kad sergėtų jo sekėjus (Jn 17:15, 20). Tiesa, Jehova savo tarnus visada globojo ir saugojo. Tačiau Jėzus žinojo, kad netrukus mokiniai patirs itin nuožmų Šėtono priešiškumą. Idant piktojo puolimą atlaikytų, jiems būtinai reikėjo Jehovos pagalbos.

2. Kodėl mums nėra ko gūžtis iš baimės? (Psalmyno 33:18–20)

² Šėtono valdomame pasaulyje krikščionys patiria didžiulį spaudimą. Mūsų ištikimybė Jehovai visaip mėginama. Ar turėtume gūžtis iš baimės? Tikrai ne. Dievas mato, kas vyksta, ir tiesia pagalbos ranką. Aptarkime du Biblijoje aprašytus pavyzdžius, rodančius, kad „Jehovos akys stebi tuos, kurie jo pagarbiai bijo“. (Perskaityk Psalmyno 33:18–20.)

3. Dėl ko galime pasijausti vieniši?

³ Nors turime daugelį tikėjimo draugų, kai kurie iš mūsų vis tiek kartais pasijaučiame vieniši. Įsivaizduok, kaip nelengva jaunuoliui, kai atsistojus priešais klasę reikia paaiškinti savo įsitikinimus. Arba kaip sunku paaugliui palikti bičiulius, kai jo šeima keliasi į naują bendruomenę. Kitus dažnai vargina slogi nuotaika, o išsikalbėti apie tai nesiryžta bijodami likti nesuprasti. Ir, atvirai sakant, kartais gal net  atrodo, kad kiti mūsų problemoms tiesiog abejingi. Jaučiamės vieniši, bejėgiai, sutrikę. Jehova mus gerai supranta ir nori padėti. Iš kur tai žinome?

4. Kodėl Elijui galėjo atrodyti, kad liko vienui vienas?

⁴ Prisiminkime Eliją. Sužinojęs, kad Jezabelė nori jį nužudyti, pranašas persigando ir leidosi bėgti (1 Kar 19:1–9). Nukeliavęs 40 dienų kelią, susirado olą ir pasiliko joje nakvoti. Kai Jehova į jį prakalbo, Elijas skundėsi: „Izraelio žmonės [...] išžudė kalaviju tavo pranašus, tik aš vienas likau“ (1 Kar 19:10). Krašte buvo ir daugiau tikrojo Dievo pranašų. Pasakojama, kad Abdijas nuo anos žudikės rankų išgelbėjo jų net šimtą (1 Kar 18:7, 13). Kodėl tad Elijas jautėsi vienas? Gal manė, kad ir su anais šimtu Jezabelė jau susidorojo? O gal dėl to, kad net po pergalės prieš Baalą ant Karmelio kalno tautiečiai neperėjo į Jehovos pusę? Tikriausiai pranašui atrodė, kad niekas nežino apie jam iškilusį pavojų arba kad niekam tai nerūpi. Apie tai detaliai nerašoma. Tačiau nė kiek neabejojame, kad Jehova Eliją atjautė ir žinojo, kaip jį sustiprinti.

5. Kaip Jehova patikino Eliją, kad šis nėra vienas?

⁵ O kaip jis Elijui padėjo? Pirmiausia paskatino išsikalbėti. „Ką čia veiki?“ – pasiteiravo (1 Kar 19:9, 13). Jehova atidžiai Eliją išklausė, paskui apreiškė savo didžią galią šitaip leisdamas pajausti savo artumą. Taip pat patikino, kad tautoje yra ne vienas tūkstantis dievobaimingų žmonių (1 Kar 19:11, 12, 18). Reikia manyti, Elijas pasijautė daug geriau. Be to, Jehova davė jam kelias svarbias užduotis – patepti Sirijos karaliumi Hazaelį, Izraelio karaliumi Jehuvą ir savo įpėdiniu Eliziejų  (1 Kar 19:15, 16). Kaip Elijas turėjo nudžiugti supratęs, kad Jehova juo pasitiki! Ir koks jis buvo dėkingas, gavęs į pagalbininkus Eliziejų! O kokios Jehovos paramos gali tikėtis tu, kai jautiesi vienišas?

6. Ką galėtum maldoje išsakyti, jeigu jautiesi vienišas? (Psalmyno 62:8)

⁶ Jehova ragina tave išsikalbėti maldoje (1 Tes 5:17). Dievas mato, ką jo tarnams tenka patirti, ir visų jų mielai klausosi (Pat 15:8). Ką galėtum maldoje minėti, jeigu, kaip ir Elijas, jautiesi vienišas? Kalbėk Jehovai apie tai. (Perskaityk Psalmyno 62:8.) Atvirai sakyk, kas kelia nerimą. Melsk vidinės stiprybės. Pavyzdžiui, jeigu baiminiesi liudyti mokykloje, prašyk drąsos, taip pat išminties, kad gebėtum savo įsitikinimus paaiškinti ramiai ir taktiškai (Lk 21:14, 15). O jei dažnai vargina slogi nuotaika, pasikalbėk apie tai su brandžiu krikščioniu. Prašyk Jehovą, kad padėtų tam bendratikiui tave įdėmiai išklausyti ir suprasti. Išliek savo širdį dangiškajam Tėvui ir stenkis įžvelgti, kaip jis į tavo maldą atsako. Taip pat priimk draugų pagalbą. Tada nesijausi toks vienišas.

7. Ko pasimokai iš Maurisijaus?

⁷ Jehova patikėjo mums labai prasmingą darbą. Tad neabejok, kad jis mato ir vertina visa, ką stengiesi daryti bendruomenėje ir tarnyboje (Ps 110:3). O kaip dvasinė veikla padeda, jeigu jautiesi vienišas? Štai ką pasakoja jaunas brolis vardu Maurisijus. b Netrukus po to, kai jis pasikrikštijo, vienas bičiulis ėmė klysti iš tiesos kelio ir galiausiai jį visai paliko. „Matydamas, kaip jis tolsta nuo Dievo, ėmiau ir savimi abejoti, – prisimena Maurisijus. – Baiminausi, kad ir man nepavyks tesėti Jehovai duoto įžado ir likti jo šeimos nariu. Jaučiausi vienišas ir maniau, kad niekas manęs nesupranta.“ Kas Maurisijui padėjo? „Stengiausi būti dar veiklesnis tarnyboje, – sako jis. – Nebegalvojau tiek daug apie save. Darbuodamasis drauge su kitais jaučiausi daug laimingesnis ir nebe toks vienišas.“ Net jeigu negalime išeiti su bendratikiais į tarnybą viešai, daug jėgų įgauname kartu su jais rašydami laiškus ar liudydami telefonu. Kas dar padėjo  Maurisijui? Brolis priduria: „Taip pat stengiausi aktyviai dalyvauti sueigose, atsakingai ruošti ir atlikti užduotis. Jaučiau, kad Jehova ir bendratikiai tai vertina.“

8. Kaip mus gali paveikti sunkūs išmėginimai?

⁸ Kad krikščionims paskutinėmis dienomis teks patirti įvairių išmėginimų, Biblija perspėjo iš anksto (2 Tim 3:1). Tačiau kaip būna netikėta, kai negandos užgriūva mus asmeniškai! Kai kuriuos iš mūsų prislegia ekonominiai vargai, sunki liga, artimo žmogaus netektis. Kartais bėdos ištinka viena po kitos ar netgi kelios iš karto. Visa tai gali pakirsti vidines jėgas. Tačiau nepamirškime, kad Jehova mus įdėmiai stebi ir suteiks tvirtybės atlaikyti bet kokį išbandymą.

9. Nupasakok, kokios nelaimės užklupo Jobą.

⁹ Prisimink, kaip Jehova padėjo savo ištikimam tarnui Jobui, netikėtai užkluptam baisių nelaimių. Per vieną dieną Jobas prarado savo kaimenes, žuvo jo tarnai ir visi vaikai (Job 1:13–19). Netrukus šis sielvarto kamuojamas vyras ir pats susirgo skausminga, atgrasia liga (Job 2:7). Išmėginimai Jobą taip išvargino, kad jis dejavo: „Savo būtimi bjauriuosi, gyventi nebenoriu“ (Job 7:16).

10. Kaip Jehova padėjo Jobui ištverti mėginimus? (Žiūrėk viršelio iliustraciją.)

¹⁰ Jehova viską matė. Jis mylėjo Jobą, todėl visokeriopai palaikė. Dievas į jį prabilo ir priminė apie savo neprilygstamą išmintį, taip pat patikino, kad rūpinasi visais savo kūriniais, pavyzdžiui, daugybe nuostabių gyvūnų (Job 38:1, 2; 39:9, 13, 19, 27; 40:15; 41:1, 2). Be to, Jehova įkvėpė jaunuolį vardu Elihuvas pastiprinti Jobą ir paguosti. Šis Jobą užtikrino, kad Dievas savo tarnams už ištvermę visada atlygina. Sykiu jis draugiškai Jobą pataisė ir paskatino jį matyti ne vien savo bėdas, bet žvelgti plačiau – pamąstyti apie visatos Kūrėjo Jehovos didybę ir darbus (Job 37:14). Galiausiai Jehova pasakė, kad išklausys Jobo maldą už tris bičiulius, prikalbėjusius visokios netiesos (Job 42:8–10). O kaip Jehova palaiko mus, kai patiriame didelių išbandymų?

11. Kokios Biblijos mintys guodžia mus per išbandymus?

¹¹ Kitaip nei Jobas, Jehovos žodžius šiandien girdime ne tiesiogiai, o iš Biblijos puslapių (Rom 15:4). Šioje knygoje pažadėta nuostabi ateitis, taip pat yra daug minčių, guodžiančių sunkiu metu. Pavyzdžiui, sakoma, kad niekas – net nuožmiausi mėginimai – „negalės atskirti mūsų nuo Dievo meilės“ (Rom 8:38, 39). Jehova yra „arti visų, kurie jo šaukiasi“ (Ps 145:18). Jeigu savo Kūrėju kliaujamės, mūsų nepalauš jokie sunkumai ir net kentėjimuose turėsime kuo džiaugtis (1 Kor 10:13; Jok 1:2, 12). Taip pat Dievo Žodis primena, kad išbandymai trunka trumpai, palyginus su būsimu amžinu gyvenimu (2 Kor 4:16–18). Galiausiai Jehova pažadėjo, kad atėjus metui pašalins visus vargų ir nelaimių  kaltininkus – ir patį Šėtoną, ir tuos, kas eina nedorybės keliais (Ps 37:10). O kokios Biblijos eilutės įkvepia drąsos tau?

12. Kaip galime semtis jėgų iš Dievo Žodžio?

¹² Dievas ragina mus skirti laiko Biblijos studijavimui, apmąstymams ir įgytas žinias taikyti gyvenime. Jeigu taip darome, mūsų tikėjimas ir ryšys su Kūrėju nuolat stiprės ir per išbandymus jėgų nepristigsime. „Neįprastai didelės galios“ teikia ir šventoji dvasia (2 Kor 4:7–10). Jehova jos duoda visiems, kas tik pasitiki ir vadovaujasi jo Žodžio mokymais.

13. Kaip ištikimo ir nuovokaus vergo ruošiamas dvasinis maistas padeda mums ištverti mėginimus?

¹³ Jehova paskyrė „ištikimą ir nuovokų vergą“ dvasiškai maitinti tikėjimo šeimyną (Mt 24:45). Daugybė jo parengtų straipsnių, vaizdo ir garso leidinių padeda mums ugdytis tikėjimą ir išlikti dvasiškai budriems. Tad stenkimės kuo geriau šiomis dovanomis pasinaudoti. Kokią didelę naudą duoda Jehovos tiekiamas dvasinis penas, patyrė viena mūsų bendratikė, gyvenanti Jungtinėse Valstijose. „Per 40 tarnybos Jehovai metų man teko įvairių tikėjimo išmėginimų“, – prisimena sesė. Jos senelis žuvo girto vairuotojo sukeltoje avarijoje, tėvai mirė nuo nepagydomos ligos, o pačiai dusyk teko gydytis nuo vėžio. Sesė su dėkingumu sako: „Jehova manimi nuolatos rūpinosi. Dvasinis maistas, kurį gaunu per ištikimą ir nuovokų vergą, padeda viską atlaikyti. Todėl, kaip ir Jobas, nepaliksiu Dievo, kol gyva būsiu.“ (Palygink su Jobo 27:5.)

14. Kokios pagalbos per sunkumus susilaukiame iš bendratikių? (1 Tesalonikiečiams 4:9)

¹⁴ Jehova skatina savo tarnus sunkiu metu vienas kitą su meile guosti ir stiprinti (2 Kor 1:3, 4; perskaityk 1 Tesalonikiečiams 4:9). Tad jeigu patirtume kokią negandą, tikėjimo draugai, kaip ir Elihuvas, atskubės į pagalbą (Apd 14:22). Sesė Diana labai dėkinga bendratikiams už palaikymą, kurio susilaukė sunkiai susirgus vyrui.  Ji prisimena: „Tie mėnesiai buvo itin nelengvi. Jehovos meilinga globa ir bendruomenės parama buvo tikras išsigelbėjimas. Daug reiškė bendratikių aplankymai, skambučiai, šilti apkabinimai. Kadangi pati nevairuoju, bendratikiai nuveždavo į sueigas ir, kai tik galėdavau, imdavo su savimi į tarnybą. Visa tai padėjo mums ištverti.“ Kaip gera ir saugu tokioje vieningoje dvasinėje šeimoje!

15. Kaip Jehova mumis rūpinasi per išbandymus?

¹⁵ Išbandymų patirsime visi. Tačiau tai nereiškia, kad esame palikti vieni. Jehova mus budriai saugo. Jis visada šalia – yra pasirengęs išklausyti pagalbos šauksmą ir palaikyti (Iz 43:2). Dangiškasis Tėvas visokeriopai mumis rūpinasi ir duoda jėgų mėginimams ištverti. Sunkiu metu stiprybės teikia daugybė jo dovanų: malda, Biblija, gausus dvasinis maistas ir mylinti brolija.

16. Ko reikia, kad Jehova mus ir toliau globotų?

¹⁶ Apie savo dangiškąjį Tėvą su didžiausiu dėkingumu sakome: „Širdis juo džiaugiasi, nes mes pasitikime jo šventu vardu“ (Ps 33:21). Vertinkime visas Jehovos dovanas, deramai jomis naudokimės. Nesitraukime nuo jo nė per žingsnį ir būsime saugūs. Jeigu klausysime Dievo ir vykdysime jo valią, jis globos mus visą amžinybę (1 Pt 3:12).