1. Kokiai pagundai ir kodėl Juozapas atsispyrė?

 JOKŪBO sūnui Juozapui reikėjo atlaikyti nemenką išbandymą. Jo šeimininko Potifaro žmona gundė: „Sugulk su manimi.“ Jaunuolis nesutiko. Ne kiekvienas žmogus šiandien suprastų, kodėl. Juk Potifaro namuose nebuvo. Be to, Juozapas buvo vergas ir atstumdamas tą moterį galėjo užsitraukti jos rūstybę. Tad kodėl ir tąkart, ir vėliau jis amoralų šeimininkės siūlymą atmetė? „Kaip [...] galėčiau taip nedorai pasielgti ir nusidėti Dievui?“ – tvirtai jai pareiškė (Pr 39:7–12).

2. Iš ko Juozapas suprato, kad ištvirkavimas yra nuodėmė?

² Iš kur Juozapas žinojo, kad sugulti su svetima moterimi tolygu „nedorai pasielgti ir nusidėti Dievui“? Juk tik praėjus porai šimtmečių Mozės įstatyme buvo pasakyta: „Nesvetimausi“ (Iš 20:14). Juozapas gerai pažinojo Jehovą ir suprato, kad toks amoralus elgesys jį labai užgautų. Į pirmąją santuoką Dievas suvedė tik vieną vyrą ir vieną moterį. Taip pat Juozapas žinojo, kaip Jehova dusyk apsaugojo jo prosenelės Saros gerą vardą, kai jai grėsė išniekinimas. Nuo panašios nelaimės jis išgelbėjo ir Izaoko žmoną Rebeką (Pr 2:24; 12:14–20; 20:2–7; 26:6–11). Apie visa tai mąstydamas jaunuolis suvokė, kas Dievo akyse teisinga, o kas ne. Jis labai mylėjo  savo Dievą ir gerbė jo nustatytas dorovės normas, todėl tvirtai jų laikėsi.

3. Ką dabar aptarsime?

³ Mes irgi branginame teisumą. Tačiau esame netobuli, tad per neatsargumą galime pasiduoti pasaulio poveikiui (Iz 5:20; Rom 12:2). Todėl pakalbėkime, kas yra teisumas ir kodėl teisingas elgesys išeina į gera. Paskui aptarsime tris dalykus, stiprinančius ryžtą laikytis Jehovos nustatytų normų.

4. Su kuo nedera tapatinti teisumo?

⁴ Kokį žmogų Dievas laiko teisiu? Tikrai ne tokį, kuris kitiems pernelyg reiklus ir linkęs juos teisti, o save laiko teisuoliu. Tokie bruožai Jehovai visiškai svetimi. Jėzus Kristus pasmerkė religinius vadovus už tai, kad ėmė patys nustatinėti teisumo normas (Mok 7:16; Lk 16:15). Tikrasis teisumas neturi nieko bendra su teisuoliškumu.

5. Kas yra teisumas? Pateik pavyzdžių.

⁵ Teisumas yra didžiulė vertybė. Trumpai sakant, būti teisiam reiškia gyventi ir elgtis taip, kaip patinka Jehovai. Biblijos originalo kalbų žodžiai, verčiami „teisumas“, reiškia nusistatymą laikytis pačių aukščiausių, Jehovos nustatytų normų. Antai Įstatyme prekiautojams buvo prisakyta naudoti „teisingus svarsčius“ (Įst 25:15). Krikščioniui irgi privalu verslo reikalus tvarkyti sąžiningai. Teisus žmogus bjaurisi visokia neteisybe ir išnaudojimu. Taip pat, kai reikia ką nors nuspręsti, jis labai gerai apsvarsto, kas būtų tinkama Jehovos požiūriu (Kol 1:10).

6. Kodėl visos Jehovos nustatytos normos teisingos? (Izaijo 55:8, 9)

⁶ Jehova yra teisus ir teisingas Dievas. Biblijoje net sakoma, kad jis – „teisumo tvirtovė“ (Jer 50:7). Jis yra visa ko Kūrėjas, todėl vienintelis gali nustatyti tikras teisumo normas. Dievas absoliučiai tobulas ir geriausiai žino, kas teisinga ir kas ne. O mūsų supratimas neretai būna iškreiptas dėl paveldėto nuodėmingumo (Pat 14:12; perskaityk Izaijo 55:8, 9). Tačiau kadangi esame sukurti kaip Dievo atvaizdas, gyventi pagal jo nustatytas normas gebame (Pr 1:27). Ir toks gyvenimas mums teikia didelį pasitenkinimą. Meilė dangiškajam Tėvui skatina sekti jo pavyzdžiu netgi tada, kai tai nelengva (Ef 5:1).

7. Kodėl mums reikia aiškių normų? Pailiustruok.

⁷ Paisyti Jehovos nustatytų teisingumo normų mums naudinga. Kodėl? Įsivaizduok, kas būtų, jeigu kiekvienas bankas savavališkai kaitaliotų valiutos kursą. Prasidėtų sumaištis. Ir jeigu medikai nesilaikytų visuotinai priimtų gydymo metodų, kiltų pavojus pacientų gyvybei. Tad aiškios normos yra tvarkos ir stabilumo garantas. Panašiai ir Dievo duoti įstatymai mus saugo nuo pavojų ir nesėkmių.

8. Kaip bus palaiminti visi teisūs žmonės?

 ⁸ Visus, kas brangina jo nustatytas normas, Jehova laimina. Jis yra pažadėjęs: „Teisieji paveldės žemę ir gyvens joje amžinai“ (Ps 37:29). Tik pagalvok, kokia ramybė ir darna įsivyraus, kai kiekvienas žmogus laikysis Jehovos įsakymų. Dievas linki ir tau sulaukti to meto. Tad teisumą turime didžiai vertinti. Ko reikia, kad mūsų ryžtas gyventi kaip patinka Jehovai vis stiprėtų? Aptarkime tris svarbius dalykus.

9. Ko reikia, kad nepristigtume ryžto laikytis teisumo normų?

⁹ Ugdykimės meilę Jehovai. Kad nepristigtume ryžto laikytis teisumo normų, turime mylėti tą, kuris jas nustatė. Kuo labiau Jehovą mylime, tuo labiau norime gyventi kaip jis moko. Juk ir Adomas su Ieva nebūtų sulaužę jiems duoto įsakymo, jeigu būtų nuoširdžiai Dievą mylėję (Pr 3:1–6, 16–19).

10. Kaip Abraomas stengėsi perprasti Jehovos mąstyseną?

¹⁰ Kad nepadarytume tos pačios klaidos kaip Adomas ir Ieva, turime stengtis vis geriau Jehovą pažinti ir perprasti jo mąstyseną. Tada mūsų meilė jam augs. Prisiminkime Abraomą. Jis iš tikro Dievą mylėjo. Kai kurie Jehovos sprendimai jam buvo sunkiai suvokiami, tačiau Abraomas užuot piktinęsis ar protestavęs stengėsi permanyti Jehovos mintis. Pavyzdžiui, sužinojęs, kad „visos žemės Teisėjas“ nusprendė sunaikinti Sodomą ir Gomorą, Abraomas iš pradžių baiminosi, kad sykiu su nedorais tų miestų gyventojais gali pražūti ir teisūs žmonės. Jis nuolankiai išsakė Jehovai savo būgštavimus ir Dievas kantriai paaiškino, kad taip tikrai nenutiks. Abraomas suprato: Jehova tiria kiekvieno žmogaus širdį ir niekada kartu su nedorėliu nepražudys doro žmogaus (Pr 18:20–32).

11. Iš ko akivaizdu, kad Abraomas mylėjo Jehovą ir juo pasitikėjo?

¹¹ Tas pokalbis su Jehova padarė Abraomui stiprų poveikį. Tikriausiai jis dar labiau pamilo savo dangiškąjį Tėvą, pajautė jam dar didesnę pagarbą. Po daugelio metų Abraomo pasitikėjimas Jehova buvo rimtai išmėgintas – Dievas liepė jam paaukoti savo mylimąjį sūnų Izaoką. Įsivaizduok, kaip tėvui turėjo skaudėti širdį! Tačiau šįkart Abraomas nieko neklausinėjo Jehovos ir išsirengė į kelionę, ketindamas jo paliepimą įvykdyti. Jis, be abejo, daug mąstė apie Jehovą ir buvo tikras, kad Jehova niekada nepasielgtų neteisingai ar žiauriai. Anot apaštalo Pauliaus, Abraomas išsamprotavo, kad Dievas gali jo sūnų iš mirties prikelti (Hbr 11:17–19). Juk jis pats buvo pažadėjęs, kad iš Izaoko kils didelė tauta, o šis tuo metu vaikų dar neturėjo. Abraomas mylėjo Jehovą, todėl kliovėsi jo teisingumu. Jis buvo tvirto  tikėjimo žmogus ir nurodymui besąlygiškai pakluso (Pr 22:1–12).

12. Ko pasimokome iš Abraomo? (Psalmyno 73:28)

¹² Ko iš Abraomo pasimokome? Kaip ir jis, turime stengtis kuo geriau Jehovą pažinti. Taip mūsų meilė Dievui augs ir dar labiau norėsime prie jo glaustis. (Perskaityk Psalmyno 73:28.) Tada ir mūsų sąžinė gebės aiškiai skirti gera nuo blogo (Hbr 5:14). Jeigu kas nors viliotų nusidėti, tokias pagundas ryžtingai atmesime. Nedarysime nieko, kas įskaudintų dangiškąjį Tėvą ir sugadintų mūsų santykius su juo. Kaip dar galime parodyti, kad branginame teisumą?

13. Kaip Jehova žiūri į tuos, kas „ieško teisumo“? (Patarlių 15:9)

¹³ Stenkimės kiekvieną dieną nugyventi teisingai. Pagalvok, kaip sportininkas lavina raumenis. Jis kiekvieną dieną uoliai treniruojasi. Tad ir mums būtina laikytis teisumo normų diena iš dienos. Aišku, Jehova yra supratingas ir nesitiki iš mūsų daugiau nei pajėgiame (Ps 103:14). Tačiau jis išties džiaugiasi matydamas, kad žmogus „stengiasi elgtis teisingai“. (Perskaityk Patarlių 21:21.) Teisingai gyventi nėra lengva. Tačiau Jehova kantriai padės ir mūsų pažanga ilgainiui darysis vis akivaizdesnė (Ps 84:5, 7).

14. Kas yra „teisumo krūtinšarvis“ ir kodėl jis mums būtinas?

¹⁴ Elgtis teisiai nėra jokia našta (1 Jn 5:3). Priešingai, teisumas mus kasdien saugo. Prisimink, ką apaštalas Paulius įtraukė į dvasinės krikščionio ginkluotės sąrašą (Ef 6:14–18). Kas apsaugo Dievo tarno širdį? Būtent „teisumo krūtinšarvis“ – Jehovos teisingumo normos. Jos tarsi  šarvai saugo mūsų simbolinę širdį, mūsų vidinę esybę (Pat 4:23).

15. Ką reiškia visada dėvėti „teisumo krūtinšarvį“?

¹⁵ Taigi teisumo krūtinšarvio niekada nenusiimk! Kiekvieną savo sprendimą įvertink vadovaudamasis Dievo įstatymais. Pavyzdžiui, rinkdamasis pokalbio temą, muziką, pramogą ar knygą pasvarstyk, kokį poveikį tai padarys tavo širdžiai. Ar tavo pasirinkimas bus geras Jehovos požiūriu? Ar savo proto ir širdies neužterši amoralumo, smurto, godumo, savanaudiškumo dvasia arba kitais žalingais dalykais? (Fil 4:8) Jeigu tavo sprendimai dera su Jehovos nustatytomis normomis, tavo širdį jos apsaugos.

16, 17. Kaip mus padrąsina žodžiai iš Izaijo 48:18?

¹⁶ Bet kartais gal baiminiesi, kad nesugebėsi laikytis Jehovos teisingumo normų metų metais? Tada prisimink žodžius iš Izaijo 48:18 (perskaityk). Dievas žada, kad klusnaus žmogaus „teisumas banguos kaip jūra“. Įsivaizduok, stovi jūros krante ir stebi, kaip bangos viena paskui kitą ritasi į krantą. Nejau imsi nerimauti, kad vieną dieną bangavimas tiesiog paliaus? Aišku, ne. Jūra banguoja jau tūkstančius metų ir taip bus visada.

¹⁷ Ko reikia, kad tavo teisumas irgi būtų tarsi jūros bangos? Kai tenka dėl ko nors apsispręsti, pasvarstyk, ko iš tavęs tikisi Jehova. Tada taip ir daryk. Galbūt reikės įveikti ne vieną didelę kliūtį, bet tavo dangiškasis Tėvas padės tau išlikti tvirtam ir kiekvieną dieną nugyventi jo šlovei (Iz 40:29–31).

18. Kodėl nedera kitų teisti?

¹⁸ Teismą palikime Jehovos rankose. Turime saugotis, kad netaptume savo akyse pernelyg teisūs ir neimtume kitų smerkti. Užuot žiūrėję į žmones iš aukšto ir vertinę juos pagal savo pačių normas, atminkime, kad „visos žemės Teisėjas“ yra Jehova (Pr 18:25). Jis mūsų neįgaliojo teisti. Jėzus aiškiai pasakė: „Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami“ (Mt 7:1). b

19. Iš ko akivaizdu, kad Juozapas atidavė teismą į Jehovos rankas?

¹⁹ Prisiminkime Juozapą. Jis niekada nesmerkė kitų žmonių, netgi tų, nuo kurių smarkiai nukentėjo. Antai broliai pardavė Juozapą į vergiją, o tėvui pasakė, kad jo nebėra gyvo. Po daugelio metų Juozapas ir vėl susitiko su šeima. Tuo metu jis buvo labai aukštas Egipto pareigūnas ir galėjo brolius nubausti. Jie dėl praeities darbų nuoširdžiai gailėjosi, tačiau vis tiek bijojo, kad Juozapas keršys. Bet šis juos nuramino: „Nebijokite, argi aš Dievas?“ (Pr 37:18–20, 27, 28, 31–35; 50:15–21). Juozapas nuolankiai  paliko teismą Jehovos rankose.

20, 21. Ko dar turime saugotis?

²⁰ Sekime Juozapo pavyzdžiu. Atminkime, kad brolių ir sesių elgesio motyvų nežinome. Širdžių skaityti negalime, tik „Jehova ištiria paskatas“ (Pat 16:2). Jis myli visokios kilmės ir kultūros žmones. Ir mus, savo tarnus, ragina: „Plačiai atverkite savo širdis“ (2 Kor 6:13). Užuot savo dvasinės šeimos narius teisę, visus juos turime mylėti.

²¹ Nevalia teisti ir kito tikėjimo žmonių (1 Tim 2:3, 4). Net apie žmogų, kurį gerai pažįsti, pavyzdžiui apie savo giminaitį, nedera galvoti: „Šitas tai jau niekada nepriims tiesos.“ Juk taip daryti būtų tas pats, kas pūstis prieš kitą. Šiandien Dievas „visur skelbia, kad visi žmonės turi atgailauti“ (Apd 17:30). Nepamirškime: Jehovai nėmaž nepatinka tie, kas save iškelia.

22. Kodėl tau brangus teisumas?

²² Tad ir toliau visa širdimi brangink teisumą. Taip išsaugosi džiaugsmą, pelnysi gerą vardą ir savo pavyzdžiu įkvėpsi daugelį stengtis labiau suartėti su Dievu. Neabejok, kad Jehova mato ir vertina tavo pastangas ieškoti teisumo (Mt 5:6). Niekada nenustok to daręs. Pasaulis brenda vis giliau į neteisybės liūną. O tu tvirtai laikykis teisumo, nes „Jehova myli teisiuosius“ (Ps 146:8).