1. Koks žmogus yra patikimas?

 PATIKIMAS žmogus kalba tiesą ir stengiasi tesėti savo pažadus (Ps 15:4). Kiti nė kiek juo neabejoja. Norime, kad broliai ir sesės neabejotų ir mumis. Kaip pelnyti jų pasitikėjimą?

2. Ko reikia, kad kiti mumis pasitikėtų?

² Pasitikėjimo negali reikalauti, jį reikia užsitarnauti. O tai ne taip jau ir paprasta. Panašiai kaip su pinigais: pelnyti – sunku, prarasti – lengva. Besąlygiškai kliautis galime tik Jehova. Jis niekada mūsų nenuvilia. „Visa, ką jis daro, – patikima“ (Ps 33:4). Ir jis nori, kad sektume jo pavyzdžiu (Ef 5:1). Šiame straipsnyje prisiminsime keletą senovėje gyvenusių Dievo tarnų. Matysime, kaip jie mokėsi iš savo dangiškojo Tėvo ir įrodė, kad yra patikimi. Taip pat aptarsime, kokios penkios savybės padeda įgyti kitų pasitikėjimą.

3, 4. Iš ko akivaizdu, kad pranašas Danielius buvo patikimas žmogus, ir apie ką turėtume pamąstyti?

³ Vienas patikimo žmogaus pavyzdys – pranašas Danielius. Jis dar jaunas drauge su kitais belaisviais buvo išvestas į Babiloniją. Ten visiems netrukus tapo aišku, kad šiuo jaunuoliu galima pasikliauti.  Danielius vienintelis gebėjo Babilono karaliui Nebukadnecarui išaiškinti Jehovos siųstus sapnus. Kartą jis turėjo valdovui pranešti, kad Jehova jį netrukus pažemins. Net žinodamas, kad tokia žinia šio nuožmaus žmogaus nenudžiugins, Danielius drąsiai jam apie tai kalbėjo (Dan 2:12; 4:20–22, 25). Praėjus daugeliui metų, jam teko išaiškinti, ką reiškia Babilono rūmuose ant sienos pasirodęs bauginantis užrašas (Dan 5:5, 25–29). Dar vėliau medų valdovas Darijus ir jo pareigūnai pastebėjo, kad Danielius turi „nepaprastą dvasią“. Jie aiškiai matė, kad šiam Jehovos tarnui neįmanoma prikišti „nė menkiausio aplaidumo ar nesąžiningumo“ (Dan 6:3, 4). Taigi, net pagonių didžiūnams buvo akivaizdu, kad Danielius yra patikimas vyras.

⁴ Danieliaus pavyzdys skatina mus susimąstyti, kokią reputaciją patys turime žmonių akyse. Ar jie mato, kad esame pareigingi? Atminkime, kad pelnydami gerą vardą teikiame garbę savo dangiškajam Tėvui Jehovai.

5. Kodėl Hananija buvo patikimas žmogus?

⁵ 455 m. p. m. e., kai Jeruzalės sienos buvo atstatytos, reikėjo patikimų  vyrų, galinčių deramai miestą prižiūrėti. Vienas iš valdytojo Nehemijo pasirinktų tautiečių buvo Tvirtovės vadas Hananija. Biblijoje rašoma, kad tai buvo „labai patikimas vyras, dievobaimingesnis už daugelį kitų“ (Neh 7:2). Hananija mylėjo Jehovą ir jo bijojo, todėl į jam skirtas pareigas žiūrėjo rimtai. Iš jo pavyzdžio gali pasimokyti visi Dievo tarnai.

6. Kaip Tichikas pasitarnavo apaštalui Pauliui?

⁶ O ką galime pasakyti apie Pauliaus bendražygį Tichiką? Kalėdamas namų arešto sąlygomis apaštalas Laiške efeziečiams paminėjo jį kaip „ištikimą Viešpaties tarną“ (Ef 6:21, 22). Ne veltui Paulius būtent Tichiką įgaliojo perduoti laiškus Efezo ir Kolosų bendruomenėms ir tenykščius padrąsinti bei paguosti. Šiandien daugelis tokių pat pareigingų brolių kaip Tichikas rūpinasi mūsų dvasinėmis reikmėmis (Kol 4:7–9).

7. Ko gali pasimokyti iš bendruomenės vyresniųjų ir patarnautojų?

⁷ Mes labai branginame bendruomenių vyresniuosius ir patarnautojus. Kaip Danielius, Hananija ir Tichikas, savo pareigas jie atlieka išties atsakingai. Pavyzdžiui, eidami į šiokiadienio sueigą nė kiek neabejojame, kad kiekviena programos dalis yra kam nors paskirta. Broliai ir sesės užduotis stengiasi kruopščiai paruošti ir vyresnieji tai vertina. Savaitgalio sueigoje visada yra kam sakyti viešąją kalbą, todėl tu drąsiai į ją pakvieti savo studijuotoją. Taip pat žinai, kad bus užtektinai tarnyboje platinamų leidinių. Kaimenės ganytojai mūsų dvasingumu nuoširdžiai rūpinasi ir už tai esame Jehovai labai dėkingi. Aptarkime dar vieną sritį, kurioje svarbu būti patikimam.

8. Ko turime saugotis? (Patarlių 11:13)

⁸ Savo bendratikius mylime ir iš geriausių paskatų jais domimės. Tačiau nebūkime pernelyg smalsūs ir gerbkime jų privatumą. Pirmojo amžiaus bendruomenėje kai kurie įprato „apkalbinėti, kištis į kitų reikalus ir šnekėti tai, ko [...] nederėtų“ (1 Tim 5:13). Tikrai mums nevalia taip elgtis. Pavyzdžiui, jei sesė tau pasiguostų dėl sveikatos problemų ar kitokių sunkumų ir paprašytų kitiems nepasakoti, niekam apie tai neprasitark. * (Perskaityk Patarlių 11:13.) Toliau apžvelgsime dar keletą situacijų, kuriose labai svarbu laikytis konfidencialumo.

9. Ką reiškia būti patikimam šeimoje?

⁹ Tarp šeimos narių. Kiekvienas turi mokėti saugoti savo šeimos paslaptis. Tarkim, vienas iš sutuoktinių  turi kokį nors kuriozišką įprotį. Argi antroji pusė apie jį pasakotų kitiems ir taip sutuoktinį glumintų? Aišku kad ne! Juos vienija meilė, todėl abu saugojasi vienas kitą skaudinti (Ef 5:33). Paaugliai irgi nusipelno pagarbos. Tad tėvams nedera niekam pasakoti apie savo vaikų klaidas. Dėl to jie pasijaustų žeminami (Kol 3:21). O ir vaikams reikia mokytis valdyti liežuvį. Jie neturėtų išplepėti to, ko namiškiai nenori kitiems pasakoti (Įst 5:16). Jeigu visi šeimoje geba paslaptį saugoti, jų tarpusavio ryšys stiprėja.

10. Kaip elgiasi tikras draugas? (Patarlių 17:17)

¹⁰ Tarp draugų. Kartais norisi bičiuliui išsipasakoti jautriu klausimu. Išlieti savo giliausius jausmus gali būti išties nelengva, tad kaip baisiai pasijaustume, jeigu jis visa tai atskleistų kitiems. Tikras draugas geba saugoti paslaptį. Jam galime išsikalbėti nebijodami, kad tai išeis aikštėn. (Perskaityk Patarlių 17:17.)

11. a) Kaip vyresnieji ir jų žmonos parodo, kad yra patikimi? b) Ko pasimokome iš iliustracijoje pavaizduoto vyresniojo?

¹¹ Bendruomenėje. Vyresnieji bendratikiams yra tarsi „užuovėja, pastogė pasislėpti nuo liūties“ (Iz 32:2). Mes nė kiek neabejojame, kad šie broliai neviešins mūsų patikėtos konfidencialios informacijos. Ir patys jų nespaudžiame atskleisti to, kas turi likti paslaptyje. Esame dėkingi ir vyresniųjų žmonoms, kad nesistengia išgauti informacijos iš savo vyro. Dėl to joms tik lengviau – nereikia sukti galvos apie dalykus, kurie jų neliečia. Vieno vyresniojo žmona sako: „Aš dėkinga vyrui, kad  nepasakoja, kuriems bendratikiams teikia dvasinę pagalbą, nemini net jų vardų. Džiaugiuosi, kad neapsunkina manęs problemomis, kurių aš nepadėsiu išspręsti. Todėl galiu laisvai bendrauti su visais broliais ir sesėmis. Ir kai pasipasakoju vyrui apie savo jausmus bei problemas, žinau, kad tai liks tik tarp mudviejų.“ Aišku, visi norime, kad mumis pasitikėtų. Aptarkime, kokios savybės padeda pelnyti kitų pasitikėjimą.

12. Kodėl galime teigti, kad meilė yra pasitikėjimo pamatas?

¹² Meilė yra tarpusavio pasitikėjimo pamatas. Jėzus pasakė, kad svarbiau už viską yra mylėti Jehovą ir savo artimą (Mt 22:37–39). Kadangi mylime Jehovą, stengiamės būti patikimi kaip ir jis. Taip pat mylime savo brolius ir seseris. Nenorime jų įskaudinti, įstumti į nejaukią padėtį, juolab kaip nors pakenkti, todėl jų patikėtų paslapčių niekam neatskleidžiame (Jn 15:12).

13. Kodėl nuolankus žmogus yra patikimas?

¹³ Nuolankumu irgi pelnome pasitikėjimą. Nuolankus žmogus nesiekia pasirodyti daug žinantis ir viską kitiems papasakoti pirmas (Fil 2:3). Jis nesistengia atrodyti labai svarbus ir nesigiria gavęs informacijos, kurios niekam negali sakyti. Nuolankus krikščionis ištikimai laikosi to, kas rašoma Biblijoje bei mūsų leidiniuose, ir nepropaguoja asmeninio požiūrio.

14. Kaip įžvalgumas pelno mums patikimo žmogaus reputaciją?

¹⁴ Įžvalgumas padeda krikščioniui suprasti, kada „laikas tylėti“, o kada „laikas kalbėti“ (Mok 3:7). Teisingai sakoma: „Tyla – gera byla.“ Kitaip tariant, kartais geriau nieko nesakyti. Panašiai rašoma ir Patarlių 11:12: „Protingas žmogus patyli.“ Čia verta pasimokyti iš vieno vyresniojo, kurį dažnai prašo padėti kitoms bendruomenėms spręsti sunkias problemas. „Jis niekada nepasakoja, kas tose bendruomenėse vyksta“, – sako kitas vyresnysis. Vyresniųjų taryba tuo broliu visiškai pasitiki, nes žino, kad konfidencialių dalykų jis niekam neatskleis.

15. Pateik pavyzdį, kaip sąžiningumas padeda įgyti kitų pasitikėjimą.

¹⁵ Sąžiningumu irgi laimime pasitikėjimą. Sąžiningu žmogumi lengva pasikliauti, nes jis visada sako tiesą (Ef 4:25; Hbr 13:18). Tarkim, tu norėtum, kad kas nors išklausytų tavo paruoštą užduotį ir duotų pasiūlymų, kaip galėtum ją pagerinti. Į kokį bendratikį kreiptumeis? Gal į tą, kuris vien tik pagirs? Ne. Juk tikiesi konstruktyvaus, tiesaus patarimo. Taip Biblijoje ir sakoma: „Geriau atviras pabarimas negu slepiama meilė. Draugo kirčiai byloja apie ištikimybę“ (Pat 27:5, 6). Nuoširdi  bičiulio kritika gal ir nepradžiugins, bet ji padės tobulėti.

16. Kaip žodžiai iš Patarlių 10:19 pabrėžia susivaldymo svarbą?

¹⁶ Susivaldymas – irgi svarbi patikimo žmogaus savybė. Ji padeda susiturėti ir neatskleisti kito paslapties. (Perskaityk Patarlių 10:19.) Susivaldymo ypač reikia, jeigu naudojamės socialiniais tinklais. Per neatsargumą galime paviešinti konfidencialią informaciją daugeliui žmonių. Paskleidę žinią elektroninėmis priemonėmis, nebegalime jos sulaikyti ir nežinome, kaip ji bus panaudota ar kokią padarys žalą. Taip pat svarbu būti apdairiems, kai priešininkai mėgina klasta išgauti iš mūsų informaciją apie bendratikius. Policininkai neretai griebiasi tokių gudrybių kraštuose, kuriuose mūsų veikla uždrausta arba apribota. Vadovaukimės tuo, kas rašoma Psalmyno 39:1: „Laikysiu savo lūpas pažabojęs, kol nedorų žmonių yra aplink mane.“ Turime būti patikimi visada – tiek šeimoje, tiek bendruomenėje, tiek artimiausių draugų rate, tiek visur kitur. O kad būtume patikimi, mums reikia susivaldymo.

17. Kaip galime stiprinti tarpusavio pasitikėjimą?

¹⁷ Kokie esame dėkingi Jehovai, kad pakvietė į bendruomenę, kurią vienija meile ir pasitikėjimu grįsti santykiai. Čia svarbus kiekvieno iš mūsų įnašas. Tarpusavio pasitikėjimą stipriname ugdydamiesi meilę, nuolankumą, sąžiningumą, įžvalgumą ir susivaldymą. Aišku, tam reikia nemažai laiko, tačiau stengtis tikrai verta. Tad ir toliau sekime savo Dievo Jehovos pavyzdžiu ir būkime patikimi.