1, 2. a) Kada ypač prisimename savo brangius žmones? b) Ką Jėzus pasakė apaštalams vakarą prieš mirtį?

 NIEKADA neužmirštame mirusių artimųjų. Su ilgesiu juos prisimename, ypač tą dieną, kai jų netekome.

² Kasmet drauge su milijonais bendratikių ir kitų žmonių susiburiame prisiminti, kaip mūsų brangus Gelbėtojas Jėzus Kristus už mus pasiaukojo (1 Pt 1:8). Jis atidavė savo gyvybę, kad išpirktų mus iš nuodėmės ir mirties gniaužtų (Mt 20:28). Dar prieš tai, per paskutinę vakarienę, Jėzus prisakė savo sekėjams kasmet jo mirtį minėti. Apaštalams jis tarė: „Darykite tai mano atminimui“ (Lk 22:19).

3. Ką šiame straipsnyje aptarsime?

³ Kai kurie iš dalyvaujančių Jėzaus Kristaus mirties Minėjime puoselėja viltį gyventi danguje, o daugumai pažadėtas amžinas gyvenimas žemėje. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl į Minėjimą renkasi tiek vieni, tiek kiti. Taip pat pakalbėsime, kodėl tai mums dvasiškai naudinga. Pirma pažiūrėkime, kodėl Minėjime dalyvauja pateptieji krikščionys.

4. Kodėl per Minėjimą pateptieji krikščionys ragauja duonos ir vyno?

⁴ Pateptieji Minėjime dalyvauja todėl, kad jie yra Viešpaties vakarienės dalininkai. Kodėl jie ragauja Minėjimo duoną ir vyną? Prisiminkime, kas vyko paskutinį Jėzaus gyvenimo žemėje vakarą. Po Paschos Jėzus parodė mokiniams, kaip jie turės paminėti jo mirtį. Jis paėmė duonos paplotį, laužė jį ir davė vienuolikai savo ištikimų apaštalų, paskui siuntė jiems per rankas taurę vyno. Tada Jėzus pasakė, kad su jais sudaromos dvi sandoros – naujoji sandora ir sandora dėl Karalystės * (Lk 22:19, 20, 28–30). Apaštalams ir tam tikram skaičiui kitų pašauktųjų jos atvėrė perspektyvą tapti karaliais ir kunigais danguje (Apr 5:10; 14:1). Taigi per Minėjimą duonos ir vyno ragauja tik tie, su kuriais tos sandoros sudarytos – dvasia patepti krikščionys. *

5. Ką pateptieji krikščionys gerai suvokia?

⁵ Dėl ko dar pateptieji krikščionys taip laukia Minėjimo? Šis renginys – itin gera proga rimtai pamąstyti apie savo dangiškąjį pašaukimą. Jų laukia ypatinga garbė tapti nemirtingomis dvasinėmis esybėmis, tarnauti drauge su pašlovintuoju Jėzumi Kristumi ir kitais iš 144 000, o svarbiausia – būti šalia paties Dievo Jehovos (1 Kor 15:51–53; 1 Jn 3:2). Pateptieji krikščionys labai džiaugiasi suvokdami, kokia tai nepaprasta perspektyva (Tit 2:13). Tačiau kad ji taptų tikrove, jie privalo likti ištikimi Dievui iki pat mirties (2 Tim 4:7, 8). O ką galime pasakyti apie „kitas avis“ – Dievo tarnus, puoselėjančius viltį amžinai gyventi žemėje? (Jn 10:16) Kodėl ir jie dalyvauja Minėjime?

6. Kodėl Minėjime dalyvauja ne tik pateptieji krikščionys?

⁶ Kiti krikščionys duonos ir vyno neragauja, tačiau į Minėjimą yra kviečiami. 1938 metais jie buvo pirmąsyk paraginti dalyvauti šiame renginyje. Sargybos bokšto tų metų balandžio mėn. numeryje (anglų k. kovo numeryje) rašoma: „Bus visai teisinga ir tinkama Jonadabams [t. y. kitoms avims] atsilankyti į tokį susirinkimą ir pastebėti kas daroma [...]. Tai turi būti ir yra linksmybės laikas jiems.“ Pavyzdžiui, jaunųjų pakviesti svečiai atvyksta stebėti vestuvių ceremonijos ir pasidžiaugti poros laime. Panašiai ir į Minėjimą susirenka ne tik pateptieji, bet ir kiti krikščionys.

7. Kas nušviečiama Minėjimo kalboje?

⁷ Kaip ir pateptieji, tie krikščionys daug mąsto apie jiems duotus pažadus. Jie įdėmiai klausosi Minėjimo  kalbos, nes joje nušviečiama, ką Kristus su 144 000 bendravaldžių nuveiks žmonijos labui per būsimąjį Tūkstantmetį. Karaliui Jėzui Kristui ir tiems dangiškiesiems valdovams vadovaujant žemėje bus atkurtas rojus ir klusnūs žmonės bus ištobulinti. Kiek džiaugsmo visiems krikščionims teikia Dievo pažadai, užrašyti tokiose eilutėse kaip Izaijo 35:5, 6; 65:21–23 ir Apreiškimo 21:3, 4! Jie padeda tikėjimo akimis regėti kerintį naujojo pasaulio vaizdą, stiprina ateities viltį ir skatina toliau ryžtingai tarnauti Jehovai (Mt 24:13; Gal 6:9).

8. Kokią dar progą mums suteikia Minėjimas?

⁸ Per Minėjimą taip pat turime puikią progą išreikšti savo meilę ir palaikymą pateptiesiems. Dievo Žodyje jau seniai buvo nusakyta, koks glaudus ryšys ateityje saistys pateptuosius su kitais krikščionimis. Kur konkrečiai? Aptarkime kelias eilutes.

9. Ką apie pateptųjų ir kitų krikščionių tarpusavio ryšį suprantame iš Zacharijo 8:23?

⁹ Perskaityk Zacharijo 8:23. Ši pranašystė gražiai nusako, kodėl pateptuosius su kitais krikščionimis sieja vienybė. „Žydu“ čia vadinami žemėje tebegyvenantys pateptieji (Rom 2:28, 29). O „dešimt žmonių iš visų tautų“ – kiti krikščionys. Pasakyta, kad pastarieji „įsitvers žydui į skverną“, tai yra drauge su pateptaisiais ištikimai garbins Dievą. Taigi žemiškąją viltį puoselėjantys krikščionys savo dalyvavimu Minėjime parodo, kad eina išvien su pateptaisiais.

10. Kaip išsipildė pranašystė, užrašyta Ezechielio 37:15–19, 24, 25?

¹⁰ Perskaityk Ezechielio 37:15–19, 24, 25. Šioje pranašystėje taip pat kalbama, kad pateptuosius ir kitus krikščionis vienys nepertraukiami saitai. Joje minimi du pagaliai. Pateptuosius vaizduoja Judo pagalys (iš šios giminės kilo Izraelio tautos karaliai), o kitus krikščionis – Efraimo pagalys. * Jehova pareiškė, kad abu tie pagaliai bus sudėti į „vieną pagalį“. Vadinasi, abi krikščionių grupės tarnaus vadovaujamos vieno Karaliaus, Jėzaus Kristaus. Pateptieji ir kiti krikščionys yra „viena kaimenė“, ganoma „vieno ganytojo“, tad ir į Minėjimą renkasi ne atskirai, o kartu (Jn 10:16).

11. Kas yra Mato 25:31–36, 40 minimos „avys“ ir kaip jos remia Kristaus brolius?

¹¹ Perskaityk Mato 25:31–36, 40. Šioje parabolėje „avimis“ vadinami dori žmonės, tarnaujantys Dievui paskutinėmis dienomis ir puoselėjantys viltį amžinai gyventi žemėje. Jie ištikimai remia Kristaus pateptuosius brolius ir kartu su jais dirba didžiulį darbą – skelbia gerąją naujieną visame pasaulyje ir padeda žmonėms tapti Kristaus mokiniais (Mt 24:14; 28:19, 20).

12, 13. Kaip dar galime remti Kristaus brolius?

 ¹² Kasmet visame pasaulyje kelias savaites vyksta kampanija, per kurią žmonės kviečiami į Minėjimą. Joje dalyvauja ne tik pateptieji Kristaus broliai, bet ir kiti krikščionys. (Žiūrėk rėmelį „ Prasmingai išnaudokime Minėjimo laikotarpį“.) Jie taip pat daug prisideda Minėjimą organizuojant, kad jis sklandžiai vyktų visose pasaulio bendruomenėse (jis rengiamas net ir tose, kur pateptųjų nėra). Galimybė padėti Kristaus broliams yra didelė garbė. Atminkime, kad visa, ką dėl jų darome, Jėzus priima tarsi geradarystę jam pačiam (Mt 25:37–40).

¹³ Dėl ko dar visi krikščionys – tiek pateptieji, tiek kiti – dalyvauja Minėjime?

14. Kaip Jehova ir Jėzus parodė mums meilę?

¹⁴ Esame dėkingi Jehovai ir Jėzui už jų meilę. Apie Jehovos nesavanaudišką meilę mums liudija daug kas, o ypač jo sprendimas siųsti savo brangų Sūnų, kad atiduotų už mus savo gyvybę (Jn 3:16). Jėzų pasiaukoti žmonijos labui irgi skatino meilė (Jn 15:13). Už tokią didžią dovaną neturime kuo Jehovai ir Jėzui atsilyginti. Tačiau galime parodyti jiems dėkingumą stengdamiesi kiekvieną dieną nugyventi dorai (Kol 3:15). Taigi, Minėjimas – itin gera proga pamąstyti apie Jehovos ir Jėzaus meilę ir išreikšti savo meilę jiems.

15. Kodėl pateptieji ir kiti krikščionys brangina išpirką?

¹⁵ Mes labai branginame išpirką (Mt 20:28). Dangiškąjį pašaukimą turintys krikščionys brangina išpirką, nes tik dėl jos įgijo tokią nuostabią viltį. Kadangi pateptieji tiki Kristaus aukos galia, Jehova pripažįsta juos teisiais ir įsūnija (Rom 5:1; 8:15–17, 23). Kiti krikščionys išpirką taip pat labai vertina. Dėl tikėjimo Kristaus pralieto kraujo galia jie įgyja gerą vardą Dievo akyse, eina šventą tarnystę ir turi viltį pergyventi „didįjį suspaudimą“ (Apr 7:13–15). Dalyvaudamos Jėzaus mirties Minėjime abi šios krikščionių grupės parodo dėkingumą už išpirką.

16. Dėl ko dar dalyvaujame Minėjime?

¹⁶ Minėjime dalyvaujame dar ir dėl to, kad klausome Jėzaus priesako, kurį jis davė vakarą prieš mirtį: „Darykite tai mano atminimui“ (1 Kor 11:23, 24).

17. Kaip Minėjimas padeda mums labiau suartėti su Jehova?

¹⁷ Labiau suartina su Jehova (Jok 4:8). Kaip jau kalbėjome, per Minėjimą turime galimybę daugiau pamąstyti apie Jehovos suteiktą viltį ir jo meilę (Jer 29:11; 1 Jn 4:8–10). Taip stiprėja mūsų pačių meilė Jehovai ir ryšys su juo (Rom 8:38, 39).

18. Ką daryti mus skatina Jėzaus pavyzdys?

 ¹⁸ Stiprina norą sekti Jėzaus pėdomis (1 Pt 2:21). Dienomis prieš Minėjimą skaitome Biblijos fragmentus, kuriuose pasakojama apie paskutinę Jėzaus tarnystės žemėje savaitę, jo mirtį ir prisikėlimą. Minėjimo kalboje pabrėžiama Jėzaus meilė mums (Ef 5:2; 1 Jn 3:16). Mąstydami apie jo pasiaukojamą tarnystę ir patys pajaučiame paskatą „gyventi, kaip jis gyveno“ (1 Jn 2:6).

19. Kaip galime išlikti Dievo meilėje?

¹⁹ Skatina branginti Dievo meilę (Jud 20, 21). Jehova tikrai mus mylės, jeigu jo klausysime, teiksime šlovę jo vardui ir džiuginsime jo širdį (Pat 27:11; Mt 6:9; 1 Jn 5:3). Tad stenkimės kiekvieną dieną nugyventi taip, kad Dievas matytų mūsų troškimą išlikti jo meilėje per amžius.

20. Kodėl visiems mums svarbu dalyvauti Minėjime?

²⁰ Taigi dalyvauti Minėjime svarbu kiekvienam krikščioniui. Tą dieną paminime savo Gelbėtojo Jėzaus Kristaus mirtį ir išreiškiame dėkingumą Jehovai – už tai, kad iš didžios meilės ryžosi dėl mūsų paaukoti savo Sūnų. Šįmet Minėjimas bus surengtas balandžio 15 d., penktadienį. Jehovą ir jo Sūnų labai mylime, todėl tą dieną visi susirinksime į Minėjimą.