1. Kaip stipriname savo ryšį su dangiškuoju Tėvu?

 MALONU leisti laiką su brangiais žmonėmis. Sutuoktiniai mėgsta vakarais pabūti vienudu. Jaunimas irgi išnaudoja progas pasimatyti su bičiuliais. Ir visiems mums gera pabendrauti su tikėjimo broliais ir sesėmis. Tačiau labiausiai trokštame savo dangiškojo Tėvo artumo. Todėl kalbamės su juo maldoje, skaitome jo Žodį, mąstome apie jo užmojus ir nuostabias savybes. Tam laiko tikrai negaila (Ps 139:17).

2. Kas šiandien daugeliui nelengva?

² Tačiau šiandien gali būti nelengva rasti laiko draugystei su Jehova puoselėti. Turime tiek visokių reikalų, kad dvasinei veiklai dienotvarkėje, regis, nelieka vietos. Darbas, šeima, kitos pareigos atima daug jėgų ir gali atrodyti, jog nebėra kada melstis, studijuoti ar susikaupti apmąstymams.

3. Kas dar gali atimti pernelyg daug laiko?

³ Daug laiko gali suryti ir kiti užsiėmimai, pavyzdžiui laisvalaikio pomėgiai ir pramogos. Tiesa, atokvėpis visiems reikalingas, jis atgaivina, atšviežina  jėgas. Tačiau jeigu poilsiausime be saiko, tikriausiai nebebus kada rūpintis savo dvasiniais poreikiais. Tad turime elgtis protingai ir gerai naudoti laiką (Pat 25:27; 1 Tim 4:8).

4. Ką šiame straipsnyje aptarsime?

⁴ Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl labai svarbu nusistatyti tinkamus prioritetus. Taip pat pakalbėsime, ką galėtume daryti, kad Dievo Žodžio studijavimas mums duotų didžiausią naudą.

5. Kaip pamokymai, užrašyti Efeziečiams 5:15–17, padės jaunuoliui apsispręsti dėl gyvenimo siekių?

⁵ Rinkis geriausią gyvenimo kelią. Ne visiems jaunuoliams lengva nuspręsti, ko gyvenime sieks. Galbūt mokytojai ir kai kurie artimieji ragina tave stoti į aukštąją ir rinktis pelningą karjerą. Jei pasuktum tokia kryptimi, į mokslus ir darbą tektų investuoti visą laiką ir jėgas. Kita vertus, tėvai ir bendratikiai tikriausiai skatina atsidėti Jehovos tarnybai. Tad kaip galėtum tinkamai apsispręsti? Pavyzdžiui, pasigilink į tai, kas rašoma Efeziečiams 5:15–17 (perskaityk). Pasvarstyk, kokia yra Jehovos valia. Kas išties verta tavo pastangų, ypač dabar, kai „dienos yra sunkios“? Turėk omenyje, kad šiam Šėtono valdomam pasauliui netrukus ateis galas. Tad tikrai išmintingiausia būtų susitelkti į tai, kas džiugina Jehovos širdį.

6. Kodėl galima sakyti, kad Marija pasirinko kas geriau?

⁶ Prasmingai išnaudok laiką. Kartais reikia apsispręsti, kokiai veiklai skirsime pirmenybę. Prisiminkime pasakojimą apie Jėzaus apsilankymą pas Mariją ir Mortą. Apsidžiaugusi, kad jų namuose viešės toks garbingas svečias, Morta suskubo ruošti dosnias vaišes. O štai jos sesė Marija prisėdo prie Jėzaus kojų jo pasiklausyti. Aišku, Mortos svetingumas pagirtinas, tačiau Marija, Jėzaus žodžiais tariant, pasirinko kas geriau (Lk 10:38–42). Be abejo, tąkart Marijai į atmintį labiausiai įsirėžė ne tai, kas buvo padėta ant stalo, o ko mokė Jėzus. Kaip Marija brangino galimybę pasiklausyti Jėzaus, taip ir mes branginkime laiką, kurį paskyrėme bendrystei su Jehova.

7. Kodėl malda, studijos ir apmąstymai yra labai svarbu?

⁷ Nepamirškime, kad malda, studijos, apmąstymai mus suartina su Dievu. Melsdamiesi mes bendraujame su savo mylinčiu dangiškuoju Tėvu (Ps 5:7). Studijuodami Bibliją semiamės žinių apie jį ir išminties (Pat 2:1–5). Visa tai apmąstydami dar geriau suvokiame, kokios nuostabios yra Dievo savybės ir kokie didingi jo užmojai visos kūrinijos ir mūsų pačių labui. Tad ko reikia, kad bendrystei su Dievu skirtas  laikas mums duotų didžiausią dvasinę naudą?

8. Ko reikia, kad galėtume susikaupti maldai ir apmąstymams?

⁸ Pasirink ramią vietą. Jėzus, prieš pradėdamas žemiškąją tarnystę, keturiasdešimt dienų praleido dykumoje (Lk 4:1, 2). Ten jis galėjo bendrauti vienumoje su savo Tėvu ir mąstyti apie jo skirtą misiją. Tai, be abejo, padėjo pasirengti būsimiems išmėginimams. Ko iš jo gali pasimokyti? Jeigu tavo šeima didelė ir namuose ne visada lengva rasti tykų kampelį studijoms, kodėl neišėjus į lauką? Taip daro sesė Žiuli iš Prancūzijos. Ji su vyru gyvena mažyčiame bute ir namuose retai būna viena. „Kasdien išeinu pasivaikščioti po parką, – sako sesė. – Ten pasineriu į apmąstymus ir nuoširdžiai išsikalbu Jehovai.“

9. Kas rodo, kad bendrystę su Jehova Jėzus labai brangino?

⁹ Jėzaus gyvenimas buvo kupinas veiklos. Paskui jį sekė minios žmonių, ir jis visų gailėdavosi, visais pasirūpindavo. Sykį „susirinko visas miestas“ ir Jėzus išgydė ligonius, daugelį išvadavo iš demonų gniaužtų. Bet ir tada jis rado laiko pabūti su Tėvu: anksti rytą, dar neprašvitus, nuėjo į nuošalią vietą melstis (Mk 1:32–35).

10, 11. Ką, remiantis Mato 26:40, 41, Jėzus pabrėžė mokiniams Getsemanės sode, tačiau kas nutiko?

¹⁰ Paskutinį savo gyvenimo žemėje vakarą Jėzus taip pat susirado ramią vietą apmąstymams ir maldai. Jis nuėjo su mokiniais į Getsemanės sodą (Mt 26:36). Tąsyk savo sekėjams jis pabrėžė, kaip svarbu išlikti budriems ir nuolatos melstis.

¹¹ Kai jie visi atėjo į Getsemanės sodą, jau buvo labai vėlu, gal net po vidurnakčio. Jėzus paprašė apaštalų budėti ir nuėjo melstis (Mt 26:37–39). Tačiau mokiniai užsnūdo. Radęs juos miegančius, Jėzus vėl paragino: „Budėkite ir melskitės.“ (Perskaityk Mato 26:40, 41.) Jis matė, kokie jie pavargę ir įtampos išsekinti, todėl atjaučiamai pasakė, kad „kūnas silpnas“. Paskui Jėzus dar du sykius atsitraukė pasimelsti. Tačiau  abu kartus, kai grįžo, mokiniai miegojo (Mt 26:42–45).

12. Ką galėtum daryti, jei susikaupti maldai trukdo įtampa ar nuovargis?

¹² Pasirink tinkamą laiką. Susikaupti maldai gali būti nelengva, kai slegia įtampa ar esi pavargęs. Ką galėtum daryti? Kai kurie maldai stengiasi skirti ankstesnį metą, nes vėlai vakare, pailsus po dienos darbų, susikoncentruoti būna sunku. Kitiems daug lemia ir tai, kokioje pozoje meldžiasi. O kaip, jei melstis trukdo nerimas ar nusivylimas? Pasakyk apie tai Jehovai. Mūsų gailestingasis Tėvas viską supranta (Ps 139:4).

13. Kas gali blaškyti mūsų dėmesį per studijas ir sueigas?

¹³ Žiūrėk, kad niekas tavęs neblaškytų. Ryšį su Jehova padeda stiprinti ne vien malda, bet ir asmeninės studijos, taip pat bendruomenės sueigos. Ko reikia norint iš jų pasisemti naudos? Stenkis atsiriboti nuo visko, kas trukdo susikaupti. Gal ramybę drumsčia telefonas – vis kas nors skambina, rašo žinutes? Specialistai sako, kad dėmesį sutelkti būna sunku, net jei telefonu nesinaudojame, o tik pasidedame šalia. Vieno psichologo teigimu, jis vis tiek blaško, neleidžia susikaupti. Prieš prasidedant suvažiavimo ar kongreso programai mus paragina savo elektroninius įrenginius perjungti į tokį režimą, kad netrukdytų kitiems dalyviams. Ar negalėtume padaryti to paties, kai norime pasimelsti ir pastudijuoti?

14. Ką, remiantis Filipiečiams 4:6, 7, galime daryti, jei susikaupti sunku?

¹⁴ Prašyk Jehovos, kad padėtų susikaupti. Jeigu per studijas ar sueigoje mintys pradeda klajoti, melsk Jehovą pagalbos. Tiesa, dėl įvairių rūpesčių gali būti nelengva susitelkti į dvasinius dalykus, tačiau tai labai svarbu. Prašyk Dievą ramybės,  kad ji saugotų tavo „širdį ir protą“. (Perskaityk Filipiečiams 4:6, 7.)

15. Kokį poveikį bendrystė su Jehova daro tavo sprendimams?

¹⁵ Negailėk laiko maldai, studijoms ir apmąstymams. Ką gera tai duos? Pirma, gebėsi išmintingai spręsti kylančius klausimus. Biblijoje sakoma: „Kas draugauja su išmintingu, taps išmintingas“ (Pat 13:20). Už Jehovą išmintingesnio nėra, tad savo bendrystę su juo nuolat stiprink. Tada išvengsi klaidų ir savo elgesiu Dievą džiuginsi.

16. Kodėl artima bendrystė su Jehova padeda mums tapti geresniais mokytojais?

¹⁶ Antra, tapsi geresniu mokytoju. Visi norime, kad mūsų studijuotojai taptų artimi su Jehova. Kuo daugiau patys su juo bendrausime ir kuo labiau jį pamilsime, tuo geriau mokėsime skiepyti tokią meilę studijuotojo širdyje. Prisiminkime, su kokia šiluma apie savo Tėvą kalbėdavo Jėzus. Tokie širdingi žodžiai padėjo ir jo sekėjams ugdytis meilę Jehovai (Jn 17:25, 26).

17. Kokią reikšmę malda ir studijos turi mūsų tikėjimui?

¹⁷ Trečia, stiprės tavo tikėjimas. Kaskart, kai maldoje prašai Dievą išminties, paguodos ir paramos ir jis į tavo maldą atsako, tavo tikėjimas stiprėja (1 Jn 5:15). Jį stiprina ir asmeninės studijos. Juk „tikėjimas ateina iš to, ką žmogus girdi“ (Rom 10:17). Tiesa, vien kaupti žinias nepakanka. Ko dar reikia?

18. Kodėl apmąstymai labai svarbūs? Pateik pavyzdį.

¹⁸ Tai, ką iš Dievo Žodžio sužinome, turime apmąstyti. Čia galime pasimokyti iš 77 psalmės rašytojo. Jam atrodė, kad Jehova jį ir kitus izraelitus atstūmė. Net naktimis tokios mintys neduodavo ramybės (2–8 eilutės). Jis, aišku, žinojo, kiek gera savo tautai Jehova jau buvo padaręs, ir vis tiek būgštavo: „Nejau užmiršo Dievas savąjį gailestingumą, supykęs atsisakė pagailėti?“ (9 eilutė). Tačiau psalmininkas nepaliovė mąstyti apie Jehovos darbus, apie jo parodytą atjautą ir gailestingumą (11 eilutė). Jis išliejo  Jehovai širdį: „Mąstysiu apie visa, ką esi nuveikęs, tavuosius darbus apgalvosiu“ (12 eilutė). Ir ką gera tai davė? Jis suprato, kad Jehova savo tautos nepaliks (15 eilutė). Taip ir tavo tikėjimas stiprės, jei vis prisiminsi, kokią malonę Dievas jau yra parodęs visiems savo tarnams ir tau asmeniškai.

19. Dėl ko dar mums svarbu bendrauti su Jehova?

¹⁹ O visų svarbiausia, augs tavo meilė Jehovai. Meilė yra pati stipriausia paskata Dievo klausyti, dėl jo aukotis ir ištverti sunkius išbandymus (Mt 22:37–39; 1 Kor 13:4, 7; 1 Jn 5:3). Nėra nieko brangiau už draugystę su Jehova (Ps 63:1–8).

20. Kaip tu esi nusiteikęs išnaudoti savo laiką?

²⁰ Taigi atminkime, kad malda, studijos ir apmąstymai mus suartina su Jehova. Kaip ir Jėzus, vis skirkime laiko pabūti, taip sakant, vienudu su Dievu. Jeigu per studijas ar sueigą susikaupti sunku, prašykime jo pagalbos. Stenkimės, kiek galėdami, savo laiką naudoti Jehovos šlovei ir jis atlygins mums amžinu gyvenimu naujajame pasaulyje (Mk 4:24).