Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

STUDIJŲ STRAIPSNIS NR. 43

„Išmintis garsiai šaukia“

„Išmintis garsiai šaukia“

„Išmintis garsiai šaukia gatvėje, jos balsas girdėti aikštėse“ (PAT 1:20).

GIESMĖ NR. 88 Veski teisinguoju taku

APŽVALGA a

1. Kaip daugelis reaguoja į išminties balsą? (Patarlių 1:20, 21)

 DAR neseniai miestų gatvėse džiaugsmingi Karalystės skelbėjai siūlydavo praeiviams mūsų literatūrą. Tikriausiai ir tu esi dalyvavęs tokioje tarnyboje. Gal net pagalvodavai apie žodžius iš Patarlių knygos – kad „išmintis garsiai šaukia gatvėje“, kviesdama žmones pasiklausyti jos pamokymų. (Perskaityk Patarlių 1:20, 21.) Tikros išminties galime semtis tyrinėdami Bibliją, taip pat skaitydami mūsų leidinius. Ta išmintis veda žmones į išgelbėjimo kelią, tad džiaugiamės, kai kas nors paima paskaityti mūsų siūlomą leidinį. Tačiau daugelis praeina pro šalį. Dievo Žodžio tiesos kai kuriems tiesiog nerūpi. Kiti iš mūsų tik pasijuokia. Jų nuomone, Biblija jau atgyvenusi. Dar kitiems nepatinka jos doroviniai pamokymai – esą jie per griežti. Bet Jehova ir toliau duoda galimybę visiems semtis jo išminties. Iš ko tai matome?

2. Kiek plačiai šiandien skamba išminties balsas, tačiau kaip dauguma yra linkę elgtis?

2 Biblija šiandien prieinama kone kiekvienam. Taip pat ir mūsų leidiniai. Pastarieji išeina daugiau kaip 1000 kalbų. Žmonės, kurie iš Dievo Žodžio ir juo pagrįstų leidinių semiasi išmintingų pamokymų ir stengiasi juos taikyti gyvenime, bus laimingi. Tačiau dauguma išminties balso klausyti nelinkę. Kai reikia dėl ko nors apsispręsti, jie pasitiki savo supratimu arba daro kaip visi. O tuos, kurie vadovaujasi Biblijos žodžiais, laiko neišmanėliais. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl žmonės taip elgiasi. Tačiau pirma pakalbėkime, koks kelias veda į tikrąją išmintį.

JEHOVOS PAŽINIMAS – KELIAS Į IŠMINTĮ

3. Kas, pasak Biblijos, yra „išminties pradžia“?

3 Biblijoje rašoma: „Jehovos baimė yra išminties pradžia, Švenčiausiojo pažinimas – kelias į supratimą“ (Pat 9:10). Taigi, išmintingas yra tas, kas bijo Jehovos ir stengiasi jį pažinti. Jis nori suvokti, kokia yra Dievo valia, todėl gilinasi į jo Žodį ir juo pagrįstus leidinius (Pat 2:5–7). Prireikus ką nors svarbaus nuspręsti, toks žmogus vadovaujasi Biblijos pamokymais ir principais.

4. Kodėl tikros išminties gali suteikti tik Jehova?

4 O kodėl tikros išminties ir supratimo gali suteikti tik Jehova? (Rom 16:27) Pirma, kas gi kitas, jei ne Kūrėjas geriausiai pažįsta savo kūrinius? (Ps 104:24) Antra, akivaizdžiai matome, kad visa, ką jis daro, yra išmintinga (Rom 11:33). Trečia, jo pamokymai mums išeina tik į gera (Pat 2:10–12). Taigi, kad įgytume išminties, turime šiuos dalykus pripažinti ir į juos atsižvelgti spręsdami visus iškylančius klausimus ir problemas.

5. Ar žmonės pasiekia ką nors gera kliaudamiesi vien savo išmanymu?

5 Daugelis tarnyboje pakalbintų žmonių sutinka, kad gamtoje viskas nepaprastai sudėtinga ir tvarkinga. Tačiau Kūrėjo jie nepripažįsta ir mėgina remtis evoliucijos teorija. Kiti sako Dievą tikintys, bet Biblijos normas laiko pasenusiomis ir elgiasi taip, kaip patiems atrodo tinkamiausia. Tačiau ar žmonių pasitikėjimas savo išmanymu duoda ką nors gera? Ar dėl to jie laimingesni? Ar yra vilčių, kad savo pastangomis žmonės išspręs pasaulio problemas? Toli gražu. Tikrovė akivaizdžiai patvirtina neginčijamą tiesą: „Jokia išmintis, joks įžvalgumas, joks patarimas neatsilaikys prieš Jehovą“ (Pat 21:30). Kaip tad svarbu išminties ir supratimo semtis iš Dievo mokymo! Deja, daugelis to nenori. Kodėl?

KODĖL ŽMONĖS IŠMINTINGŲ PAMOKYMŲ NEPRIIMA

6. Kas, remiantis Patarlių 1:22–25, nepaiso išminties žodžių?

6 Taigi, nors „išmintis garsiai šaukia gatvėje“, daugelis jos neklauso. Tolesnėse eilutėse paminėta, kas išminties žodžių nepaiso: „neišmanėliai“, „šaipūnai“ ir „kvailieji“. (Perskaityk Patarlių 1:22–25.) Apžvelkime, kodėl jie Dievo išmintį atmeta ir ko reikia, kad patys nenuklystume į jų takus.

7. Kaip elgiasi „neišmanėliai“?

7 „Neišmanėliai“ yra naivūs, juos nesunku apgauti (Pat 14:15). Tokių sutinkame ir tarnyboje. Pagalvok, pavyzdžiui, kiek milijonų žmonių tiki dvasininkų skleidžiamais melais ir tuščiais politinių lyderių pažadais. Tiesa, kai kurie vėliau pasibaisėja supratę, kad buvo suklaidinti. Tačiau Patarlių 1:22 paminėti „neišmanėliai“ patys nepageidauja žinoti tiesos. Jiems taip patinka (Jer 5:31). Jie atsiduoda savo įgeidžiams ir nenori nė girdėti Biblijos mokymų, juolab jiems paklusti. Daugelis mąsto kaip viena dievota kanadietė iš Kvebeko provincijos. Ją aplankiusiam liudytojui moteris pareiškė: „Na ir kas, kad kunigas meluoja? Tai jo kaltė, ne mūsų.“ Kaip liūdna, kad kai kurie nenori išeiti iš tamsos! (Pat 1:32; 27:12)

8. Kaip galime eiti link brandumo?

8 Biblijoje esame raginami: „Jūsų išmanymas tebūna kaip subrendusių žmonių“ (1 Kor 14:20). Išmanymo ir patirties semiamės taikydami Biblijos pamokymus. Taip pamažu įsitikiname, kad jie padeda protingai apsispręsti ir išvengti įvairių problemų. O kaip su tavimi? Ar darai dvasinę pažangą? Pavyzdžiui, jeigu jau kurį laiką studijuoji Bibliją ir lankai sueigas, bet dar nepasiaukojai Jehovai ir nepasikrikštijai, pamąstyk, kodėl. O jeigu jau pasikrikštijai, ar stengiesi lavinti evangelizacijos darbo įgūdžius? Ar priimdamas sprendimus vadovaujiesi Biblijos principais? Ar su kitais elgiesi taip, kaip dera krikščioniui? Jei matai, kad kai ką derėtų taisyti, negailėk laiko gilintis į Jehovos priesakus, nes jie ir „nepatyrusį padaro išmintingą“ (Ps 19:7).

9. Kaip elgiasi „šaipūnai“?

9 Tarp tų, kam Dievo išmintis svetima, paminėti ir „šaipūnai“. Evangelizacijos darbe su jais irgi tenka susidurti. Biblijoje rašoma, kad paskutinėmis dienomis tokių žmonių bus kaip niekad daug (2 Pt 3:3, 4). Jie atsiduoda „bedieviškiems geismams“ ir, panašiai kaip Loto žentai, nepaiso Dievo įspėjimų (Jud 7, 17, 18; Pr 19:14). O visus, kas stengiasi laikytis Biblijos principų, pajuokia ir menkina (Ps 123:4). Šaipūnais, be abejo, galima pavadinti ir tuos, kas nusisuko nuo Jehovos ir tapo mūsų organizacijos priešininkais.

10. Kas Psalmyno 1:1 sakoma apie bendrystę su šaipūnais?

10 Ko reikia, kad ir mes netaptume šaipūnais? Turime vengti artimos bendrystės su tais, kas vis reiškia nepasitenkinimą. (Perskaityk Psalmyno 1:1.) Nedera klausytis ar skaityti atskalūnų išvedžiojimų. Jeigu būsime neatsargūs, galime perimti polinkį į kritikavimą ir imti abejoti Jehova ar ištikimo vergo vadovavimu. Kaip neįkliūti į tokius spąstus? Pasvarstyk: „Ar kaskart, kai gauname organizacijos nurodymų arba tam tikros Biblijos eilutės paaiškinamos naujaip, neimu murmėti? O gal vis pasakau ką nors neigiamo apie bendruomenės ganytojus?“ Jeigu pastebime savyje panašių polinkių, stenkimės kuo greičiau jų atsikratyti. Taip pradžiuginsime Jehovos širdį (Pat 3:34, 35).

11. Kaip į Jehovos nustatytas dorovės normas žiūri „kvailieji“?

11 Išmintis nerūpi ir „kvailiesiems“. Jie pavadinti kvailais, nes ignoruoja Dievo nustatytas dorovės normas ir elgiasi kaip patys išmano (Pat 12:15). Jie nepripažįsta ir paties Kūrėjo (Ps 53:1). Kai tarnyboje mėginame su jais pasikalbėti apie Biblijos normas, jie tik suirzta ir vadina jas nesąmone. Tačiau nieko geresnio pasiūlyti negali. Biblijoje rašoma: „Tikroji išmintis kvailiui nepasiekiama, jis neturi ką pasakyti“ (Pat 24:7). Ne veltui Jehova įspėja: „Šalinkis kvailio, nes išmanymo jo lūpose nerasi“ (Pat 14:7).

12. Kas mus apsaugo nuo kvailų poelgių?

12 Kitaip nei „kvailiesiems“, Dievo tarnams Biblijoje išdėstyti moraliniai principai kelia pasigėrėjimą. Juos labai branginame, nes aiškiai matome, kokie yra klusnumo vaisiai ir kokie – neklusnumo. Pažvelk, kas vyksta aplinkui. Atkreipk dėmesį, kiek bėdų žmonės prisidaro nepaisydami išmintingų Jehovos pamokymų. Argi klusnumas Dievui neapsaugo tavęs nuo kvailų poelgių? (Ps 32:8, 10)

13. Ar Jehova verčia žmones klausyti jo pamokymų?

13 Jehova pasirūpino, kad išminties iš jo Žodžio galėtų semtis visi žmonės. Tiesa, jis nė vieno neverčia jo pamokymų klausyti. Vis dėlto įspėja, kokios bus vienokio ar kitokio elgesio pasekmės. Kas jo perspėjimus ignoruoja, „mis savo darbų vaisiais“ – anksčiau ar vėliau kęs sielvartą, vargą ir galiausiai visai pražus (Pat 1:29–32). O Jehovos išmintį pripažįstantiems ir branginantiems žmonėms pažadėta: „Tas, kuris manęs klauso, gyvens saugiai. Tokiam nereikės bijoti nelaimės“ (Pat 1:33).

TIKROSIOS IŠMINTIES VERTĖ

Sueigoje būkime aktyvūs – tai padeda dvasiškai stiprėti. (Žiūrėk 15 pastraipą.)

14, 15. Kokį paskatinimą randame Patarlių 4:23?

14 Vadovautis išmintingais Jehovos pamokymais mums visada naudinga. O tie pamokymai, kaip jau kalbėjome, prieinami kiekvienam žmogui. Pavyzdžiui, nesenstančių praktiškų patarimų gausu Patarlių knygoje. Aptarkime keturis iš jų.

15 Saugok savo širdį. Patarlių 4:23 rašoma: „Užvis labiausiai saugok savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo šaltiniai.“ Medikai pripažįsta, kad širdies ligoms kelią užkirsti padeda visavertė mityba, pakankamas poilsis ir apskritai sveika gyvensena. Panašiai turime rūpintis ir savo simboline širdimi – kasdien stiprintis mintimis iš Dievo Žodžio, ruoštis ir aktyviai dalyvauti sueigose, reguliariai eiti į tarnybą. Ir, aišku, privalome saugotis bet kokių žalingų įpročių, nepadorių pramogų ir blogų draugijų. Šalinkimės visko, kas mūsų širdį gali susargdinti.

Tenkinkimės tuo, ką turime, ir nepervertinkime pinigų galios. (Žiūrėk 16 pastraipą.)

16. Kuo svarbus pamokymas iš Patarlių 23:4, 5?

16 Pasitenkink tuo, ką turi. Patarlių 23:4, 5 užrašytas toks pamokymas: „Neeikvok jėgų dėl turtų, būk protingas [...]. Nespėsi apsidairyti, kaip jų neliks, – jiems išdygs erelio sparnai ir jie išskris į padanges.“ Šiandien tiek turčiai, tiek vargšai tarsi pamišę dėl pinigų. Nors ir supranta, kad turto gali greitai netekti, dėl jo yra pasiryžę atsisakyti bet ko – gero vardo, draugų, net sveikatos (Pat 28:20; 1 Tim 6:9, 10). O išmintingi žmonės pinigų galios nepervertina. Jie nepasiduoda godumui, todėl yra patenkinti gyvenimu ir laimingi (Mok 7:12).

Kad nieko neįskaudintume, savo žodžius gerai apgalvokime. (Žiūrėk 17 pastraipą.)

17. Ko reikia, kad turėtume „išmintingo žmogaus liežuvį“? (Patarlių 12:18)

17 Prieš kalbėdamas pagalvok. Jei esame neatsargūs, galime savo liežuviu ką nors labai įskaudinti ar pridaryti kitokios žalos. Kitus apkalbinėdami ir iškeldami jų trūkumus tik susigadintume tarpusavio santykius (Pat 20:19). Tad prieš praverdami burną savo žodžius turime gerai pasverti. Atminkime, kad „neapgalvoti žodžiai – lyg kalavijo dūriai, o išmintingo žmogaus liežuvis gydo“ (Pat 12:18). Stenkimės pripildyti savo širdį ir protą minčių iš Biblijos (Lk 6:45). Gilinkimės į ją, mąstykime apie joje užrašytas tiesas, tada ir kitus gebėsime pagirdyti gaiviu to „išminties šaltinio“ vandeniu (Pat 18:4).

Tarnyboje seksis labiau, jei taikysime mums duodamus patarimus. (Žiūrėk 18 pastraipą.)

18. Kuo Patarlių 24:6 nusakytas principas naudingas tarnyboje?

18 Laikykis nurodymų. Biblijoje rašoma: „Kovoje reikia išmintingo vadovavimo, pergalę laiduoja patarėjų gausa“ (Pat 24:6). Pagalvok, kaip čia nusakytas principas padeda mums evangelizacijos darbe. Gerąją naujieną skelbiame ir žmones mokome ne kaip patiems atrodo tinkama, o kaip pataria mūsų organizacija. Įgūdžius laviname bendruomenės sueigose, klausydamiesi bendratikių atliekamų užduočių ir jų parengtų demonstracijų. Be to, turime įvairių organizacijos parengtų leidinių ir filmukų, padedančių žmonėms geriau suprasti Biblijos tiesas. Ar esi įgudęs šiomis priemonėmis naudotis?

19. Kodėl tau brangi Jehovos teikiama išmintis? (Patarlių 3:13–18)

19 Perskaityk Patarlių 3:13–18. Kokie esame dėkingi Jehovai, kad leidžia mums semtis išminties iš Biblijos! Ką be jos darytume? Šiame straipsnyje aptarėme kelis pamokymus iš Patarlių knygos. Aišku, jų gausu ne vien šioje, bet ir kitose Biblijos knygose. Skirtingai nei dauguma žmonių, mes Dievo išmintį didžiai vertiname. Ji – „gyvybės medis tiems, kurie ją pastveria“. Tad visada branginkime Jehovos teikiamą išmintį ir atminkime, kad „laimingais bus vadinami tie, kurie jos nepaleidžia“.

GIESMĖ NR. 36 Saugok savo širdį

a Jehovos išmintis toli pranoksta visas šio pasaulio sukauptas žinias ir išmanymą. Straipsnyje aptarsime, kas apie išmintį sakoma Patarlių knygoje. Matysime, kaip jos galime įgyti, kodėl kai kurie žmonės išminties balso nepaiso ir kodėl mums klausyti išminties žodžių naudinga.