1. Ko viliasi visi Jehovos tarnai?

 JEHOVA yra pažadėjęs mums amžiną gyvenimą. Dvasia patepti krikščionys bus apdovanoti nemarybe danguje (1 Kor 15:50, 53). Kitų Dievo tarnų laukia amžinas gyvenimas žemėje (Apr 21:3, 4). Ir vieniems, ir kitiems ateities viltis labai brangi.

2. Kuo remiasi mūsų viltis?

² Viltis – tai „vylimasis, tikėjimas, kad įvyks, kas laukiama, gera“. Dalykai, kurių laukia ir viliasi visi Dievo tarnai, nėra tik graži svajonė. Jie pažadėti paties Jehovos (Rom 15:13). O Jehova ištesi visus savo pažadus (Sk 23:19). Žinome, kad mūsų Kūrėjas nori ir yra pajėgus įvykdyti kiekvieną savo ištartą žodį. Juo kliaujamės ne tuščiai.

3. Ką aptarsime šiame straipsnyje? (Psalmyno 27:14)

³ Dangiškasis Tėvas mus myli, todėl į jį dedame visas savo viltis. (Perskaityk Psalmyno 27:14.) Jeigu juo tvirtai kliaujamės, nepritrūksime jėgų ištverti mėginimus, neprarasime drąsos ir džiaugsmo. Šiame straipsnyje pakalbėsime, kaip savo viltį galime toliau branginti ir stiprinti. Pirma aptarkime, kodėl Biblijoje viltis palyginama su inkaru ir su šalmu.

4. Kuo viltis panaši į inkarą? (Hebrajams 6:19)

⁴ Laiške hebrajams apaštalas Paulius prilygino viltį inkarui. (Perskaityk Hebrajams 6:19.) Jis pats  daug keliavo jūra, tad puikiai žinojo, kad inkaras yra būtina laivo įrangos dalis. Per vieną iš tokių kelionių prasidėjo didžiulė audra ir Paulius matė, kaip jūreiviai nuleido į dugną keturis inkarus. Taip jiems pavyko laivą sulaikyti, kad šėlstančios bangos jo nenublokštų ant povandeninių uolų (Apd 27:29, 39–41). Kaip inkaras neduoda bangoms nunešti laivo, taip viltis neleidžia išbandymų audroms nublokšti mūsų nuo Jehovos. Jėzus įspėjo, kad būsime persekiojami (Jn 15:20). Tačiau žinome, kad jau netrukus stos nauji laikai ir visos audros nurims. Žvilgsnį esame sutelkę į Dievo pažadėtą atlygį ir tai mus labai palaiko.

5. Kas mirties akivaizdoje palaikė Jėzų?

⁵ Jėzus žinojo, kad jo laukia kančios ir mirtis. Tačiau jis niekada neprarado vidinės ramybės, nes vylėsi savo dangiškuoju Tėvu. Apie tai aiškiai liudija psalmės žodžiai, kuriuos apaštalas Petras persakė 33 m. e. m. Penkiasdešimtinių dieną: „Aš gyvensiu viltimi, nes tu manęs kape nepaliksi ir neleisi savo ištikimajam supūti. Tu [...] savo artumu pripildysi mane džiaugsmo“ (Apd 2:25–28; Ps 16:8–11). Jėzus nė kiek neabejojo, kad Jehova jį prikels ir paims atgal į dangų (Hbr 12:2, 3).

6. Ką apie viltį pasakė vienas brolis?

⁶ Kad išbandymo valandą viltis labai palaiko, liudija daugelio mūsų brolių ir sesių patirtis. Štai kokie išmėginimai teko Leonardui Činui, gyvenusiam Anglijoje. Per Pirmąjį pasaulinį karą už atsisakymą stoti į kariuomenę jį įkalino, du mėnesius pralaikė karceryje, paskui išsiuntė į sunkiųjų darbų kalėjimą. „Viltis buvo mūsų stiprybės laidas, – vėliau pasakojo brolis. – Jėzaus, apaštalų ir pranašų pavyzdys, taip pat Biblijoje užrašyti Dievo pažadai teikė mums viltį ir jėgų ištverti.“ Kaip ir Leonardui, viltis mums yra „tvirtas gyvybę gelbstintis inkaras“.

7. Kada viltis ir pasitikėjimas Dievu stiprėja? (Romiečiams 5:3–5; Jokūbo 1:12)

⁷ Viltį sulaukti Jehovos pažadų išsipildymo įgijome dar tada, kai sužinojome gerąją naujieną iš Biblijos. Šėtonas norėtų mus palaužti visokiais išbandymais. Tačiau Jehova padeda atsilaikyti. Kaskart, kai pajaučiame, kaip jis mus globoja ir įgalina mėginimus ištverti, mūsų viltis tampa dar ryškesnė. (Perskaityk Romiečiams 5:3–5; Jokūbo 1:12.)

8. Kodėl viltį galima prilyginti šalmui? (1 Tesalonikiečiams 5:8)

⁸ Viltis Biblijoje prilyginta ir šalmui. (Perskaityk 1 Tesalonikiečiams 5:8.) Jeigu priešas pataiko kariui į galvą, toks sužalojimas dažniausiai būna mirtinas. Panašiai Šėtonas pagundų ir klaidingų idėjų strėlėmis taikosi į mūsų protą, tikėdamasis mus dvasiškai pražudyti. Kaip šalmas saugo kario galvą, taip viltis – krikščionio mąstyseną. Viltis įkvepia mus likti ištikimus Jehovai.

9. Ko siekia žmonės, netikintys Dievo pažadais?

 ⁹ Amžino gyvenimo viltis motyvuoja elgtis išmintingai, įžvalgiai. Ji saugo protą, kad mūsų neužvaldytų kūniška mąstysena. Todėl šią dovaną turime branginti. Prisiminkime, kas nutiko pirmojo amžiaus Korinto krikščionių bendruomenėje. Kai kurie tenykščiai nustojo tikėti Dievo pažadu prikelti mirusius (1 Kor 15:12). Apaštalas Paulius juos dėl to perspėjo, nes praradę tikėjimą prikėlimu žmonės pradeda gyventi vien šia diena (1 Kor 15:32). Ar ne taip yra ir mūsų laikais? Daugelis visai netiki Dievu ir jo pažadais. Jiems terūpi kuo smagiau nugyventi savo trumpą amžių. O mes, krikščionys, kliaujamės Jehova. Dėvime „išgelbėjimo vilties šalmą“, todėl nesusiviliojame savanaudiškais siekiais, atitolinančiais nuo Dievo (1 Kor 15:33, 34).

10. Nuo kokios dar netinkamos galvosenos viltis apsaugo?

¹⁰ Nuo kokios dar netinkamos galvosenos viltis apsaugo? Nuo nusivertinimo. Kai kurie sako: „Aš amžino gyvenimo nenusipelnau. Niekada nesugebėsiu laikytis Dievo nustatytų normų.“ Atmink, kad kadaise tokią mintį Jobui mėgino įpiršti Elifazas. Jis kalbėjo: „Kas tas mirtingasis, kad būtų tyras?“ Tada pridūrė, esą Dievas „net savo šventaisiais [...] nepasitiki, net dangūs jo akyse netyri“ (Job 15:14, 15). Koks baisus melas! Jo sumanytojas yra ne kas kitas, o Šėtonas. Jis stengiasi įstumti Dievo tarną į savęs menkinimo pinkles ir atimti iš jo ateities viltį. Tad tikėk ne piktojo melagystėmis, o Dievo pažadais. Jehova labai nori apdovanoti tave amžinu gyvenimu ir tikrai padės šio atlygio siekti (1 Tim 2:3, 4).

11. Kodėl turime būti kantrūs?

¹¹ Išsaugoti viltį ir laukti jos išsipildymo ne visada lengva. Jeigu mums atrodo, kad Dievas delsia, galime pasidaryti nekantrūs. Turėkime omenyje: Jehova amžinas, tad laiko tėkmę vertina kitaip nei mes (2 Pt 3:8, 9). Savo užmojus jis įgyvendina pačiu geriausiu būdu, tačiau nebūtinai tada, kai mes to tikimės. Kas padės ir toliau dėti viltis į Dievą ir kantriai laukti jo pažadų išsipildymo? (Jok 5:7, 8)

12. Kaip viltis siejasi su tikėjimu? (Hebrajams 11:1, 6)

¹² Biblijoje viltis tiesiogiai siejama su tikėjimu, kad Dievas yra ir kad „uoliai jo ieškantiems atlygina“. (Perskaityk Hebrajams 11:1, 6.) Kuo stipresnis bus mūsų tikėjimas Jehova, tuo labiau kliausimės ir jo pažadais. Taigi, kad išsaugotume viltį gyvą, turime palaikyti su Dievu glaudų ryšį. Apžvelkime, kaip tai daryti.

13. Kas mus suartina su Jehova?

¹³ Melskis Jehovai ir skaityk jo Žodį. Nors Dievo nematome, galime būti su juo artimi. Jehova klausosi mūsų, kai išsakome mintis ir jausmus maldose (Jer 29:11, 12). Ir pats mums  kalba per Bibliją. Iš jos sužinome, kaip Dievas rūpinosi ištikimais savo tarnais praeityje, ir tai stiprina mūsų pasitikėjimą jo viltingais pažadais. Šią mintį Laiške romiečiams pabrėžė ir apaštalas Paulius. Jis sakė: „Visa, kas kadaise parašyta, mums pamokyti parašyta, kad dėl savo ištvermės ir Raštų teikiamos paguodos turėtume viltį“ (Rom 15:4).

14. Kodėl verta apmąstyti, kaip Jehova padėjo kitiems?

¹⁴ Mąstyk apie tai, kaip Jehova padėjo kitiems. Prisimink, kaip Dievas pasirūpino Abraomu ir Sara. Jie buvo jau per seni susilaukti vaikų, tačiau Jehova pasakė, kad Sara pagimdys sūnų. Ar Abraomas tuo abejojo? (Pr 18:10) Biblijoje rašoma: „Vilties nebuvo, o Abraomas vis tiek turėjo viltį ir tikėjo tapsiąs daugelio tautų tėvu“ (Rom 4:18). Abraomas vylėsi Jehovos pažadu ir už tvirtą tikėjimą jam buvo atlyginta (Rom 4:19–21). Tokie pasakojimai skatina mus pasitikėti Dievo pažadais net tada, kai padėtis atrodo beviltiška.

15. Kodėl verta apmąstyti, kaip Dievas mums padeda?

¹⁵ Nepamiršk, kaip Jehova padėjo tau. Tik pagalvok, kiek daug Dievas dėl tavęs daro. Pavyzdžiui, kaip Jėzus ir buvo patikinęs, dangiškasis Tėvas rūpinasi tavo materialinėmis reikmėmis (Mt 6:32, 33). Taip pat patenkina tavo prašymus suteikti šventosios dvasios (Lk 11:13). Akivaizdžiai matai, kad Jehova tuos pažadus  tesi. Ir ne tik tuos. Jis yra pažadėjęs atleisti tau prasikaltimus, guosti tave sunkiu metu ir nuolat dvasiškai sotinti (Mt 6:14; 24:45; 2 Kor 1:3). Jeigu įžvelgiame, kaip Dievas mums iki šiol padėjo, kliausimės jo parama ir ateityje.

16. Kodėl viltis mums tokia brangi?

¹⁶ Dievas yra pažadėjęs žmonėms nuostabią ateitį ir savo pažadą tikrai ištesės. Viltis sulaukti to nepaprasto meto mums yra tarsi inkaras, padedantis atlaikyti išbandymų audras, ištverti persekiojimus ir nepalūžti net mirties akivaizdoje. Taip pat ji yra tarsi šalmas – saugo protą nuo neteisingos ar negatyvios mąstysenos. Viltis yra Dievo meilės dovana ir mus su juo suartina. Ji mums labai brangi.

17. Kodėl viltis teikia džiaugsmą?

¹⁷ „Džiaukitės, kad turite viltį“, – rašė apaštalas Paulius (Rom 12:12). Jis džiaugėsi, kad už ištikimybę bus apdovanotas amžinu gyvenimu danguje. Mes irgi viliamės Jehovos pažadais ir visa širdimi pritariame psalmininko žodžiams: „Laimingas [...], kas deda viltis į Jehovą, savo Dievą. [...] Jis lieka ištikimas amžiais“ (Ps 146:5, 6).