1. Apibūdink, kokiomis aplinkybėmis Jėzus padarė pirmąjį stebuklą.

 MINTYSE persikelkime į 29 m. e. metus, kai Jėzus pasikrikštijo ir ėmėsi jam skirtos misijos. Jį drauge su motina Marija ir kai kuriais mokiniais pakvietė į vestuves Kanoje, kaimelyje netoli gimtojo Nazareto. Marija su jaunųjų šeimomis artimai bendravo ir, iš visko sprendžiant, drauge su kitais patarnavo pokylio svečiams. Tačiau nutinka dalykas, išties nemalonus jauniesiems ir jų šeimoms, – vestuvininkams pristinga vyno. b Matyt, žmonių buvo prigužėję daugiau nei tikėtasi. Marija tuoj pasisuka į sūnų ir sako: „Jie nebeturi vyno“ (Jn 2:1–3). Kaip Jėzus pasielgia? Jis patarnautojų paprašo pripilti šešis ąsočius vandens ir padaro kai ką neįtikėtina – tą vandenį paverčia puikiausiu vynu (Jn 2:9, 10).

2, 3. a) Kam Jėzus naudojo savo nepaprastas galias? b) Kuo mums naudinga pasigilinti į Jėzaus padarytus stebuklus?

² Vėliau Jėzus padarė daugiau stebuklų. c Savo nepaprastas galias jis naudojo padėti tūkstančiams žmonių. Štai vienąsyk pamaitino 5000 vyrų, kitąsyk 4000 – bendrai sudėjus, gal kokius 27000 žmonių,  jei priskaičiuotume moteris ir vaikus (Mt 14:15–21; 15:32–38). Be to, abu kartus išgydė daugelį ligonių (Mt 14:14; 15:30, 31). Įsivaizduok, kokie visi buvo sužavėti tokiais Jėzaus darbais!

³ Jėzaus padaryti stebuklai mums turi didžiulę reikšmę. Jie labai stiprina tikėjimą. Straipsnyje apie tai ir pakalbėsime. Tada aptarsime, kaip galime sekti Jėzaus nuolankumo ir atjautos pavyzdžiu.

4. Kodėl galime sakyti, kad Jėzaus stebuklai padeda mums pažinti Jehovą?

⁴ Jėzaus įstabūs darbai daug pasako ne tik apie jį patį, bet ir apie Jehovą. Juk būtent Jehova suteikė Jėzui galios tuos stebuklus daryti. Apaštalų darbų 10:38 rašoma: „Visi kalbėjo apie Jėzų iš Nazareto, – kaip Dievas patepė jį šventąja dvasia, suteikė jam galios, kaip jis vaikščiojo darydamas gera ir gydydamas visus, kuriuos vargino Velnias.“ Atminkime, kad Jėzus buvo tobulas Dievo atvaizdas, tad visi jo žodžiai ir darbai padeda mums pažinti jo dangiškojo Tėvo mąstyseną ir jausmus (Jn 14:9). Aptarkime tris dalykus, kuriuos galime įžvelgti iš Jėzaus padarytų stebuklų.

5. Kas Jėzų skatino daryti stebuklus? (Mato 20:30–34)

⁵ Pirmiausia, Jėzus ir jo Tėvas mus labai myli. Iš meilės žmonėms Jėzus naudojo savo stebuklingas galias jų kančioms palengvinti. Kartą du akli vyrai prašė jį pagalbos. (Perskaityk Mato 20:30–34.) Jėzus „gailesčio apimtas“ juos išgydė. Graikiškas veiksmažodis, išverstas žodžiais „gailesčio apimtas“, reiškia didelę širdingą atjautą. Tokio jausmo skatinamas Jėzus taip pat pamaitino alkaną minią ir gydė raupsuotuosius (Mt 15:32; Mk 1:41). Jehova, „didžios atjautos“ Dievas, ir Jėzus Kristus mus labai myli ir jiems skaudu matyti mūsų kančias (Lk 1:78; 1 Pt 5:7). Tik pagalvok, kaip jie abu trokšta išvaduoti žmoniją iš visų vargų!

6. Kokią galią Dievas suteikė Jėzui?

⁶ Antra, Jehova įgalino Jėzų išspręsti visas žmonijos problemas. Stebuklais Dievo Sūnus parodė gebantis pašalinti negeroves, kurių patys įveikti niekaip negalėtume. Pavyzdžiui, jis išvaduos žmoniją iš paveldėtos nuodėmės gniaužtų ir jos padarinių – ligų ir mirties (Mt 9:1–6; Rom 5:12, 18, 19). Jėzaus įstabūs darbai mus patikina, kad jis gali išgydyti „visokiausias [...] ligas ir negales“ ir netgi prikelti mirusius (Mt 4:23; Jn 11:43, 44). Jam pavaldžios gamtos stichijos (Mk 4:37–39). Ir prieš jį bejėgės piktosios dvasios (Lk 8:2). Kaip gera žinoti, kad Jehova suteikė savo Sūnui tokią didžią galią!

7, 8. a) Kuo mus patikina Jėzaus stebuklai? b) Kokio stebuklo tu lauki labiausiai?

⁷ Trečia, Jėzaus stebuklai mus patikina, kad visi Dievo pažadai valdant  jo Karalystei taps tikrove. Savo stebuklais Jėzus parodė, kiek nepaprastų darbų darys tapęs Dievo Karalystės Karaliumi. Tik pagalvok, kokia nuostabi ateitis laukia. Džiaugsimės tobula sveikata, nes Jėzus pašalins visas ligas ir negales (Iz 33:24; 35:5, 6; Apr 21:3, 4). Niekada nebeteks alkanauti ar kęsti stichinių nelaimių padarinius (Iz 25:6; Mk 4:41). O kaip džiūgausime, kai mūsų brangūs artimieji, „esantys kapuose“, grįš į gyvenimą! (Jn 5:28, 29) Kokių stebuklų tu lauki labiausiai?

⁸ Jėzaus stebuklai taip pat liudija apie jo nuolankumą ir atjautą. Šias savybes ir mums labai svarbu ugdytis. Tad pakalbėkime apie du Jėzaus stebuklus. Pirma grįžkime prie pasakojimo apie vestuves Kanoje.

9. Kaip Jėzus jauniesiems padėjo? (Jono 2:6–10)

⁹ Perskaityk Jono 2:6–10. Kai vestuvių pokylyje pristigo vyno, ar Jėzus privalėjo ką nors daryti? Ne. Jokia pranašystė jo neįpareigojo paversti vandens vynu. Tačiau įsivaizduok, kaip jaustumeis, jeigu tavo paties vestuvėse pritrūktų gėrimų. Jėzus gerai suprato jaunuosius ir jų tėvus, todėl ėmėsi jiems padėti. Taigi,  kaip jau buvo minėta, jis padarė stebuklą – apie 390 litrų vandens pavertė puikios kokybės vynu. Galimas dalykas, Jėzus norėjo, kad šeima gero vyno turėtų ir po vestuvių arba kad galėtų jį parduoti. Įsivaizduok, kaip jaunavedžiams palengvėjo!

10. Kokias reikšmingas detales galima įžvelgti Jono 2 skyriaus pasakojime? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁰ Atkreipk dėmesį į kai kurias to epizodo detales. Ar pastebėjai, kad Jėzus ne pats pripildė ąsočius vandens? Nenorėdamas patraukti dėmesio į save, jis paprašė, kad tai padarytų tarnai (6 ir 7 eilutės). Ir kai pavertė vandenį vynu, pats jo pokylio prievaizdui nenešė, o paprašė tarnų (8 eilutė). Jėzus tikrai nebūtų iškėlęs taurę ir puikavęsis svečių akivaizdoje: „Paragaukit, kokio gero vyno padariau!“

11. Ko pasimokome iš Jėzaus?

¹¹ Ko pasimokome iš pasakojimo, kaip Jėzus pavertė vandenį vynu? Nuolankumo. Jėzus nesigyrė padaręs tokį stebuklą. Ir jis apskritai niekada nesididžiavo savo pasiekimais. Kaip ir dera, šlovę jis nuolankiai atiduodavo dangiškajam Tėvui (Jn 5:19, 30; 8:28). Tad būkime nuolankūs kaip Jėzus ir nesigirkime nuveiktais darbais. Visą garbę teikime Dievui, kuriam tarnaujame (Jer 9:23, 24). Jehova to tikrai vertas. Juk argi ką nors pajėgtume be jo pagalbos? (1 Kor 1:26–31)

12. Pateik pavyzdį, kaip galime rodyti nuolankumą.

¹² Įsivaizduok tokią situaciją: vyresnysis skiria nemažai laiko padėti jaunam patarnautojui paruošti pirmą viešąją kalbą. Jaunuolis pritaiko jo patarimus ir visos bendruomenės džiaugsmui pasako puikią kalbą. Po sueigos kuris nors brolis ar sesė prieina prie to vyresniojo ir taria: „Kokią gerą kalbą Tomas pasakė!“ Kaip vyresniajam reaguoti? Gal pasigirti: „Tikrai, bet aš nemažai jam padėjau pasiruošti“? O gal derėtų taip: „Tikrai. Jis toks šaunuolis!“ Jeigu esame nuolankūs, gerus darbus darysime ne sau garbės siekdami. Džiaugsimės tuo, kad mūsų pastangas mato ir vertina Jehova. (Palygink su Mato 6:2–4; Hbr 13:16.) Dievui labai patinka, jeigu sekame Jėzaus nuolankumo pavyzdžiu (1 Pt 5:6).

13. Ką Jėzus padarė Naine? (Luko 7:11–15)

¹³ Perskaityk Luko 7:11–15. O dabar prisiminkime kitą ypatingą Jėzaus tarnystės epizodą. Tąkart jis keliavo į Galilėjos miestą Nainą, įsikūrusį netoli Šunemo. Pastarajame maždaug prieš 900 metų pranašas Eliziejus prikėlė vienos moters sūnų (2 Kar 4:32–37). Jau būdamas netoli vartų Jėzus pamato iš miesto išeinančią procesiją. Laidojamas vienturtis našlės sūnus. Tačiau gedi ne tik mama, su ja eina didžiulė miestiečių minia. Jėzus sustabdo  laidotuvininkus ir didžiai motinos laimei padaro kai ką neįtikėtina – jos vaiką prikelia! Tai pirmasis iš trijų evangelijose minimų Jėzaus padarytų prikėlimo stebuklų.

14. Ką apie Jėzų liudija įvykis Naine? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁴ Iš kai kurių to pasakojimo detalių galime šį tą įžvelgti. Kai tik Jėzus gedinčią našlę pamatė, „jam labai jos pagailo“ (13 eilutė). Išvydus sielvarto prislėgtą motiną, netekusią vienturčio sūnaus, jam taip suspaudė širdį, kad nutarė tai moteriai padėti. Galime įsivaizduoti, su kokia atjauta jai tarė: „Neverk.“ Tada didžio gailesčio skatinamas grąžino jos sūnui gyvybę ir „atidavė jį motinai“ (14 ir 15 eilutės).

15. Ko pasimokome iš pasakojimo apie našlės sūnaus prikėlimą?

¹⁵ Ko pasimokome iš pasakojimo apie našlės sūnaus prikėlimą? Kad netekusiems artimo turime būti atjautūs. Žinoma, mirusio žmogaus neprikelsime. Tačiau kaip ir Jėzus galime gedinčiam rodyti nuoširdžią užuojautą – tarti paguodos žodį arba padaryti kokį gerą darbą, kad ir visai nedidelį d (Pat 17:17; 2 Kor 1:3, 4; 1 Pt 3:8). Toks dėmesys sielvarto prislėgtam labai daug reiškia.

16. Ko pasimokome iš pastraipoje paminėtos sesės? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁶ Štai vienas tokios atjautos pavyzdys. Kartą per bendruomenės sueigą sesė giedodama giesmę pastebėjo ašarojančią bendratikę, kuri neseniai neteko dukrelės. Giesmė buvo kaip tik apie prikėlimą. Sesė tuojau prie jos priėjo, apkabino ir toliau jiedvi giedojo drauge. Mama prisimena: „Aš  buvau kupina meilės broliams bei seserims.“ Ji labai džiaugiasi, kad nepraleido sueigos. „Būtent čia, Karalystės salėje, mes gauname pagalbą“, – sako ji. Jehova tikrai pastebi ir labai vertina visa, ką darome iš atjautos gedinčiam bendratikiui, „kurio dvasia palūžusi“ (Ps 34:18).

17. Ką aptarėme šiame straipsnyje?

¹⁷ Gilindamiesi į Jėzaus padarytų stebuklų aprašymus pasisemiame daug vertinga. Iš jų matome, kad Jehova ir Jėzus mus labai myli, kad Jėzus turi galią išspręsti žmonijos problemas ir kad netrukus, žemėje įsiviešpatavus jo valdomai Karalystei, bus ištesėti visi nuostabūs Dievo pažadai. Skaitydami, ką darė Jėzus, mokomės sekti jo pavyzdžiu. Tad argi nevertėtų per asmenines studijas arba per šeimos vakarus pasigilinti į kitų Jėzaus stebuklų aprašymus? Apmąstyk juos ir savo įžvalgomis pasidalyk su kitais. Įsivaizduok, kokie turiningi, ugdantys bus tie pokalbiai! (Rom 1:11, 12)

18. Apie ką kalbėsime kitame straipsnyje?

¹⁸ Žemiškajai tarnystei einant į pabaigą Jėzus padarė trečiąjį iš Evangelijose atpasakotų prikėlimo stebuklų – grąžino gyvybę savo bičiuliui. Kaip matysime, šis prikėlimas išties ypatingas. Ko iš to įvykio pasimokome? Ir kaip galime sustiprinti savo tikėjimą prikėlimu? Šiuos klausimus aptarsime kitame straipsnyje.