1. Kaip vienas berniukas išreiškė tikėjimą prikėlimu?

 BERNIUKAS vardu Metju serga sunkia liga, jam teko ištverti ne vieną operaciją. Sykį būdamas septynerių jis drauge su šeima žiūrėjo mūsų televizijos JW Broadcasting^® 2016 metų lapkričio laidą. Joje yra muzikinis klipas apie tai, kaip ateityje pasitiksime prikeltus artimuosius. b Po peržiūros Metju priėjo prie tėvų, paėmė jiems už rankų ir pasakė: „Mama, tėti, matot, net jeigu numirčiau, ateityje prisikelsiu. Laukite manęs. Viskas bus gerai.“ Ar įsivaizduoji, kaip ta pora pasijautė matydama stiprų sūnaus tikėjimą prikėlimu?

2, 3. Kodėl naudinga vis pamąstyti apie prikėlimo pažadą?

² Mums labai naudinga vis pamąstyti apie prikėlimo pažadą (Jn 5:28, 29). Juk nežinia, kada galime susirgti mirtina liga ar netekti artimo žmogaus (Mok 9:11; Jok 4:13, 14). Prikėlimo viltis padeda tokius sukrėtimus išgyventi (1 Tes 4:13). Biblijoje rašoma, kad dangiškasis Tėvas mus gerai pažįsta ir labai myli (Lk 12:7). Kaipgi kitaip jis galėtų prikelti mus tokius, kokie buvome – su tomis pačiomis charakterio savybėmis ir viskuo, ką esame sukaupę savo prote bei atmintyje? Ir kokia stipri jo meilė, jeigu net iš mirties žada pargrąžinti, kad tik gautume galimybę gyventi amžinai!

³ Šiame straipsnyje pirmiausia pakalbėsime, kodėl prikėlimo pažadu galime visiškai pasitikėti. Paskui aptarsime  Biblijos pasakojimą, iš kurio paimtas straipsnio pavadinimas: „Tavo brolis prisikels“ (Jn 11:23). Galiausiai pažiūrėsime, ko reikia, kad prikėlimo viltis mums taptų dar realesnė.

4. Ko reikia, kad asmens pažadu tikėtume? Pailiustruok pavyzdžiu.

⁴ Ko reikia, kad galėtume pasitikėti žmogaus pažadu? Įsivaizduok, kad tavo namą gerokai apgriovė audra. Ateina draugas ir žada: „Padėsiu tau jį atstatyti.“ Jis kalba nuoširdžiai, tad nė kiek neabejoji jo noru pagelbėti. Be to, žinai, kad jis yra prityręs statybininkas ir turi reikiamus įrankius, tad tikrai yra pajėgus tai padaryti. Draugo žodžiu pasikliauji. Taigi, jei žmogus išties nori savo pažadą tesėti ir yra pajėgus tai padaryti, juo visiškai pasitikime. O ką galime pasakyti apie Dievo pažadą prikelti mirusius? Ar jis tikrai ir nori, ir gali jį tesėti?

5, 6. Kodėl esame tikri, kad Jehova trokšta prikelti mirusius?

⁵ Ar Jehova nori prikelti mirusius? Be abejo. Juk pranašauti apie būsimąjį prikėlimą jis įkvėpė ne vieną Biblijos rašytoją (Iz 26:19; Oz 13:14; Apr 20:11–13). Be to, Jehova visada ištesi savo pažadus (Joz 23:14). Prikelti mirusius jis ne tik nori, bet trokšte trokšta. Iš kur tai žinome?

⁶ Prisiminkime, ką senovėje kalbėjo Jobas. Šis dievobaimingas žmogus buvo įsitikinęs, kad Dievas ateityje jį išvaduos iš kapo. „Tu juk ilgėsiesi savo rankų kūrinio“, – sakė jis savo dangiškajam Tėvui (Job 14:14, 15). Jehova ilgisi visų savo garbintojų, užmigusių mirties miegu. Jis trokšta grąžinti juos į gyvenimą ir vėl matyti sveikus ir laimingus. Maža to, Dievas žada prikelti milijardus tų, kurie dar neturėjo galimybės jį pažinti ir tapti jo tarnais (Apd 24:15). Jehova suteiks jiems progą su juo susidraugauti ir gyventi žemėje amžinai (Jn 3:16). Aišku, kad prikėlimo pradžios jis labai laukia.

7, 8. Kodėl dar tikime Jehovos gebėjimu prikelti mirusius?

⁷ O ar Dievas yra pajėgus mirusius prikelti? Kaipgi kitaip! Juk jis – Visagalis (Apr 1:8). Prieš Jehovą neatsilaikys joks priešas, net mirtis (1 Kor 15:26). Žinome: jam įmanoma viskas ir tai teikia daug stiprybės bei paguodos, kaip liudija sesės Emos Arnold patirtis. Jos šeima Antrojo pasaulinio karo metais patyrė nuožmių tikėjimo išbandymų. Kai kurie artimieji prarado gyvybę koncentracijos stovyklose. Norėdama dėl tų netekčių paguosti savo dukrą, Ema jos paklausė: „Jeigu mirtis žmones pasiglemžtų amžiams, ji pasirodytų stipresnė už Dievą, argi ne?“ Jehovos niekas neįveiks! Visagalis gyvybę sukūrė, tad tikrai geba ją ir atkurti.

⁸ Dievo gebėjimu prikelti mirusius tikime ir dėl to, kad jis turi beribę atmintį. Jis net kiekvienai iš daugybės žvaigždžių yra davęs vardus (Iz 40:26). Tad tikrai prisimena ir mirusius žmones (Job 14:13; Lk 20:37, 38). Jehovos atmintyje iki smulkiausių detalių surašyta visa informacija apie jų  genetinį kodą, savybes ir gyvenimo patirtį.

9. Kodėl tu tiki Jehovos pažadu prikelti mirusius?

⁹ Jehovos pažadas prikelti mirusius ne tuščias. Jis ir nori, ir geba tai padaryti. O kokia yra dar viena priežastis tikėti prikėlimu? Ta, kad Jehova jau yra grąžinęs gyvybę, ir ne vienam žmogui. Bibliniais laikais keletui savo ištikimų tarnų, tarp jų ir Jėzui Kristui, jis suteikė galią prikelti mirusius. Atsiverskime Evangelijos pagal Joną 11 skyrių ir patyrinėkime pasakojimą apie vieną iš tų prikėlimų.

10. Kas nutinka Jėzui esant kitapus Jordano ir ką jis nusprendžia? (Jono 11:1–3)

¹⁰ Perskaityk Jono 11:1–3. Mintimis persikelkime į 32 m. e. metų pabaigą. Betanijos kaime gyvena artimi Jėzaus draugai – Lozorius ir dvi jo seserys, Marija ir Morta (Lk 10:38–42). Tačiau Lozorius suserga ir sesės labai sunerimsta, tad siunčia Jėzui žinią. Šis tuo metu yra kitapus Jordano, kokios dvi dienos kelio nuo Betanijos (Jn 10:40). Deja, kol pasiuntinys atvyksta, Lozorius miršta. Nors Jėzus apie tai žino, jis dar dvi dienas niekur neina ir tik tada leidžiasi į Betaniją. Į kaimą atkeliauja ketvirtą dieną po Lozoriaus mirties. Jis ketina padaryti stebuklą, kuris labai pradžiugins draugus ir pašlovins Dievą (Jn 11:4, 6, 11, 17).

11. Ką iš šio pasakojimo sužinome apie draugystę?

¹¹ Iš šio pasakojimo sužinome kai ką vertingo apie draugystę. Pagalvok: Marija ir Morta neprašė Jėzaus keliauti į Betaniją. Jos tik pranešė, kad jo brangus draugas serga (Jn 11:3). Ir kai Lozorius mirė, Jėzus galėjo prikelti jį per atstumą. Tačiau nutarė eiti į Betaniją ir palaikyti gedinčias Mariją ir Mortą. Gal ir tu turi draugą, kuris atskuba į pagalbą nė neprašomas? Ištikus nelaimei juo gali visiškai pasikliauti (Pat 17:17). Tad sekime Jėzaus pavyzdžiu ir būkime tokie pat ištikimi savo bičiuliams. Dabar grįžkime prie Biblijos pasakojimo ir pažiūrėkime, kas vyko toliau.

12. Ką Jėzus sako Mortai ir kodėl jo žodžiai nėra tušti? (Jono 11:23–26)

¹² Perskaityk Jono 11:23–26. Morta sužino, kad Jėzus jau netoli Betanijos, ir išskuba jo pasitikti. „Viešpatie, jei būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs“, – sako ji Jėzui (Jn 11:21). Tiesa, Jėzus būtų galėjęs Lozorių pagydyti. Tačiau jis nusprendė padaryti kai ką dar įspūdingesnio ir Mortai atsako: „Tavo brolis prisikels.“ Tada ją patikina tokiais žodžiais: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas.“ Taip,  dangiškasis Tėvas įgalino Jėzų prikelti mirusius. Ta galia jis pasinaudojo jau anksčiau, kai mirė sinagogos vadovo Jayro duktė, taip pat kai buvo laidojamas vienturtis našlės sūnus. Jėzus prikėlė juos netrukus po mirties, tikriausiai dar tą pačią dieną (Lk 7:11–15; 8:49–55). Bet ar jis pajėgus prikelti prieš keturias dienas mirusį žmogų, kurio kūnas jau pradėjo irti?

13. Kaip, remiantis Jono 11:32–35, Jėzus reaguoja matydamas Mariją ir kitus verkiančius? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹³ Perskaityk Jono 11:32–35. Įsivaizduok, kas vyksta toliau. Pasitikti Jėzaus atskuba kita Lozoriaus sesuo, Marija. Kaip ir Morta, ji sako: „Viešpatie, jei būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs.“ Jėzus mato, kaip Marija ir visi kiti sielvartauja, ir labai susijaudina. Jis giliai atsidūsta, susigraudina ir pravirksta. Jėzus supranta, kiek skausmo sukelia artimo netektis, ir trokšte trokšta gedinčius paguosti.

14. Ką Jėzaus jausmai atskleidžia apie Jehovą?

¹⁴ Jėzaus jausmai atskleidžia, kad ir jo Tėvas yra labai atjautus. Kodėl taip sakome? Kaip kalbėjome ankstesniame straipsnyje, Jėzaus mąstysena ir jausmai tobulai atspindi Jehovos asmenybę (Jn 12:45). Jis taip susigraudino matydamas gedinčius bičiulius, kad net pravirko. Taigi ir Jehovai skaudu matyti mūsų liūdesį bei ašaras (Ps 56:8). Argi nesinori glaustis prie tokio atjautaus, supratingo Dievo?

15. Kas įvyko prie Lozoriaus kapo? (Jono 11:41–44; taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁵ Perskaityk Jono 11:41–44. Jėzus ateina prie Lozoriaus kapo ir paprašo nuritinti nuo jo akmenį. Morta tai girdėdama sutrinka ir perspėja, kad Lozoriaus kūnas tikriausiai jau dvokia. Jėzus jai taria: „Argi nesakiau tau:  jei tikėsi, išvysi Dievo šlovę?“ (Jn 11:39, 40). Tada jis pakelia akis aukštyn ir visiems girdint kreipiasi į savo dangiškąjį Tėvą. Už tai, kas netrukus įvyks, jis nori pašlovinti Jehovą. Tada Jėzus sušunka: „Lozoriau, išeik!“ Ir įvyksta tai, kas daugeliui atrodė neįmanoma, – Lozorius išeina iš kapo. c

16. Kodėl Jono 11 skyriuje aprašyti įvykiai stiprina mūsų tikėjimą prikėlimu?

¹⁶ Įvykiai, aprašyti Jono 11 skyriuje, stiprina mūsų tikėjimą prikėlimu. Prisimink, kad Jėzus Mortai pažadėjo: „Tavo brolis prisikels“ (Jn 11:23). Kaip ir jo Tėvas, Jėzus nori ir gali tą pažadą tesėti. Jo ašaros aiškiai byloja, kad jis trokšta pašalinti mirtį ir jos keliamą skausmą. Lozoriaus prikėlimas yra nenuneigiamas įrodymas, kad jis turi galią prikelti mirusius. Taip pat pamąstyk apie šiuos Jėzaus žodžius Mortai: „Argi nesakiau tau: jei tikėsi, išvysi Dievo šlovę?“ (Jn 11:40). Galime neabejoti: prikėlimo pažadas neliks neištesėtas. Tačiau kaip savo tikėjimą prikėlimo viltimi galime stiprinti?

17. Kodėl mums verta gilintis į Biblijoje aprašytus prikėlimo atvejus?

¹⁷ Tyrinėk Biblijoje aprašytus prikėlimus. Biblijoje minimi aštuoni atvejai, kai žmonės buvo prikelti gyventi žemėje. d Kodėl tau kiekvieno iš jų nepatyrinėjus? Skaitydamas tuos pasakojimus turėk omenyje, kad juose rašoma apie realius žmones – vyrus, moteris ir vaikus. Pasvarstyk, ko iš tų įvykių gali pasimokyti ir ką jie pasako apie Dievo troškimą bei galią grąžinti mirusiuosius į gyvenimą. Savo tikėjimą ypač sustiprinsi mąstydamas  apie paties Jėzaus prikėlimo aplinkybes. Tas įvykis yra tvirtas mūsų vilties pagrindas, juk jo liudininkais tapo šimtai žmonių (1 Kor 15:3–6, 20–22).

18. Kuo vertingos mūsų giesmės ir dainos apie prikėlimą? (Taip pat žiūrėk išnašą.)

¹⁸ Mokykis „dvasinių giesmių“ apie prikėlimą e (Ef 5:19). Mūsų giesmės ir dainos labai stiprina prikėlimo viltį. Klausykimės jų ir stenkimės patys išmokti. Dėkimės jų žodžius į protą ir širdį, kartu su šeima aptarkime per dvasinio ugdymo vakarus. Jeigu kiltų mirtinas pavojus ar netektume artimojo, Jehovos dvasia primins mums tas giesmes ir jos suteiks paguodos bei jėgų.

19. Kaip vaizduotė padeda stiprinti tikėjimą prikėlimu? (Žiūrėk rėmelį „ Ko norėtum jų paklausti?“)

¹⁹ Pasitelk vaizduotę. Puiki Jehovos dovana yra vaizduotė, leidžianti mums mintimis nusikelti į ateitį. Viena sesė sako: „Aš taip dažnai įsivaizduoju save naujajame pasaulyje, kad net užuodžiu ten žydinčių rožių kvapą.“ Pagalvok, kaip bus nuostabu susitikti su senovėje gyvenusiais tvirto tikėjimo žmonėmis. Su kuriuo iš jų norėtum pasikalbėti? Ko ketini paklausti? Ir kokia laimė bus vėl išvysti artimuosius, grįžtančius iš nebūties! Įsivaizduok, kaip pasitinki savo brangų žmogų, kaip jį apkabini ir tari pirmą žodį, kaip jums abiem ima lietis džiaugsmo ašaros.

20. Ką visi turime daryti?

²⁰ Kokie dėkingi esame Jehovai už prikėlimo viltį! Žinome, kad ta viltis ne tuščia. Jehova ir nori, ir turi galią prikelti mirusius. Tad ir toliau stiprinkime savo tikėjimą būsimuoju prikėlimu. Taip dar labiau suartėsime su savo dangiškuoju Tėvu. Juk jis kiekvieną iš mūsų, galima sakyti, šiltai patikina: „Tavo artimieji prisikels“.