1. Ko reikia, kad pergyventume Jehovos dieną?

 BIBLIJOJE žodžiais „Jehovos diena“ vadinamas metas, kai Dievas vykdo nuosprendį priešams ir gelbsti savo tautą. Taip jau ne kartą yra buvę (Iz 13:1, 6; Ez 13:5; Sof 1:8). „Jehovos diena“ laukia ir ateityje. Ji prasidės, kai bus užpulta didžioji Babelė, ir baigsis Armagedono karu. Kad per tą dieną išliktume, ruoškimės jai jau dabar. Jėzus aiškiai įspėjo, kad „dideliam suspaudimui“ turime „būti pasirengę“ (Mt 24:21; Lk 12:40).

2. Ką dabar aptarsime?

² Pirmame laiške tesalonikiečiams Paulius paragino krikščionis ruoštis didžiajai Jehovos teismo dienai. Jis žinojo, kad ta diena bus dar negreit (2 Tes 2:1–3). Vis dėlto keliais vaizdžiais palyginimais parodė, kad būtina jai rengtis taip, lyg ateitų jau rytoj. Mums tai irgi svarbu turėti omenyje. Apaštalas nusakė, (1) kaip Jehovos diena ateis, (2) kas tos dienos nepergyvens ir (3) kaip jai ruoštis. Aptarkime viską paeiliui.

3. Ką reiškia, kad Jehovos diena ateis lyg vagis naktį? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

³ „Kaip ateina vagis naktį“ (1 Tes 5:2). Tai pirmasis iš palyginimų, kuriais Paulius nusakė Jehovos dienos  atėjimą. Norėdami užklupti savo auką netikėtai, vagys paprastai veikia tamsoje. Jehovos diena irgi prasidės staiga, daugumai žmonių netikėtai. Netgi Dievo tarnai tikriausiai stebėsis, kaip greitai įvykiai rutuliojasi. Tačiau kitaip nei nedorėliai, Jehovos dieną jie nepražus.

4. Kodėl Jehovos diena sugretinta su gimdymo skausmais?

⁴ „Kaip kad gimdymo skausmai suima nėščią moterį“ (1 Tes 5:3). Besilaukianti motina nežino, kada tiksliai ją suims sąrėmiai. Tačiau ji žino, kad sąrėmiai anksčiau ar vėliau prasidės. Ir jie tikriausiai užeis staiga ir bus skausmingi. Panašiai nežinome dienos ir valandos, kada prasidės Jehovos diena. Tačiau nė kiek neabejojame, kad ji ateis ir kad Dievo priešai neišvengs bausmės.

5. Kodėl didysis suspaudimas prilygintas aušrai?

⁵ Tarsi aušra. Toliau Paulius vėl kalba apie vagis (1 Tes 5:4). Bet čia jis, regis, turi omenyje metą prieš rytą – palygina Jehovos dieną su aušra. Kartais vagis taip įninka į savo juodą darbelį, kad net užmiršta apie laiką. Panašiai kaip ryto šviesa, didysis suspaudimas demaskuos žmones, rūstinančius Dievą tamsos darbais. Tad jam ruošdamiesi privalome atsikratyti visko, kas Jehovą piktina, ir brandinti „gerumo, teisumo ir tiesos“ vaisių (Ef 5:8–12). Toliau Paulius dviem palyginimais atskleidžia, kas Jehovos dienos nepergyvens.

6. Kokia prasme dauguma žmonių miega? (1 Tesalonikiečiams 5:6, 7)

⁶ „Kas miega.“ (Perskaityk 1 Tesalonikiečiams 5:6, 7.) Paulius rašo, kad Jehovos dienos nepergyvens tie, „kas miega“. Miegantis žmogus nejaučia laiko tėkmės ir visiškai nereaguoja į tai, kas dedasi aplink. Perkeltine prasme kalbant šiandien miega dauguma žmonių (Rom 11:8). Jie nepaiso akivaizdžių įrodymų, kad gyvename „paskutinėmis dienomis“ ir kad didysis suspaudimas prasidės greitai. Pasaulio įvykių sukrėsti, kai kurie trumpam prabunda ir netgi įsiklauso į žinią apie Karalystę. Tačiau paskui vėl panyra į snaudulį. Jeigu ir tiki, kad teismo diena ateis, jie sako, esą ji dar toli (2 Pt 3:3, 4). O mes suvokiame, kad Pauliaus paraginimas budėti sulig kiekviena diena darosi vis aktualesnis.

7. Ką ir kodėl Paulius prilygina girtuokliams?

⁷ „Kas pasigeria.“ Nusipelnančius Dievo bausmės Paulius dar prilygino girtuokliams. Nuo svaigalų apdujęs žmogus vangiai reaguoja į tai, kas vyksta aplink, ir pridaro kvailysčių. Panašiai ir nedorėliai nereaguoja į Dievo perspėjimus. Jie traukia keliu, vedančiu į pražūtį. O krikščionims prisakyta budėti ir išlaikyti sveiką nuovoką (1 Tes 5:6). Anot biblisto Ričardo Lenskio, sveika nuovoka čia vadinamas blaivus protavimas, leidžiantis viską tinkamai pasverti, įvertinti ir teisingai apsispręsti. Kodėl tai būtina? Kad neįsiveltume į šių laikų politinius ir socialinius reikalus. Jehovos dienai artėjant spaudimas palaikyti vieną ar kitą pusę vis stiprės. Tačiau nėra reikalo nerimauti. Dievo dvasia padės mums išlaikyti tvirtą krikščionišką poziciją ir iškylančius klausimus spręsti vadovaujantis aiškiais Biblijos principais (Lk 12:11, 12).

8. Kokios savybės padės mums likti dvasiškai budriems? (1 Tesalonikiečiams 5:8; taip pat žiūrėk iliustraciją.)

⁸ „Nešiokime [...] krūtinšarvį ir [...] šalmą.“ Apaštalas palygino mus su budriais, mūšiui pasirengusiais kariais. (Perskaityk 1 Tesalonikiečiams 5:8.) Karys turi būti pasiruošęs bet kurią akimirką stoti į mūšį. Taip ir su mumis. Jehovos dienai esame pasirengę, jeigu dėvime tikėjimo ir meilės krūtinšarvį ir išgelbėjimo vilties šalmą. Jie mus saugo.

9. Kaip mus apsaugo tikėjimas?

⁹ Krūtinšarvis saugojo kario širdį. Tikėjimas ir meilė saugo mūsų simbolinę širdį. Šios savybės skatina tarnauti Dievui ir sekti Jėzaus pėdomis. Tikėjimas laiduoja, kad už nuoširdų atsidavimą Jehova mums dosniai atlygins (Hbr 11:6). Todėl net kai patiriame išmėginimų, liekame ištikimi Jėzui, bendruomenės Galvai. Nemažai galime pasimokyti iš brolių ir sesių, kurių atsidavimo Dievui nepalaužia nei persekiojimai, nei ekonominiai sunkumai. Daugelis bendratikių gyvena kukliai, kad galėtų uoliai darbuotis  dėl Karalystės. Jų pavyzdys skatina ir mus saugotis materializmo spąstų. b

10. Kodėl mums svarbu mylėti Dievą ir artimą?

¹⁰ Budrumą ir sveiką nuovoką išsaugome pirmiausia todėl, kad mylime Dievą (Mt 22:37–39). Meilė Jehovai net sunkiausiomis aplinkybėmis įkvepia mums ištvermės skelbti gerąją naujieną (2 Tim 1:7, 8). Evangelizacijos darbą stengiamės dirbti kuo našiau – lankome žmones namuose, liudijame telefonu ir laiškais. Meilė artimui skatina mus neprarasti vilties, kad kai kurie pasikeis ir stos į tiesos kelią (Ez 18:27, 28).

11. Kodėl mums svarbu mylėti bendratikius? (1 Tesalonikiečiams 5:11)

¹¹ Taip pat svarbu mylėti bendratikius. Paulius rašė: „Drąsinkite vienas kitą ir vienas kitą ugdykite.“ (Perskaityk 1 Tesalonikiečiams 5:11.) Kareiviai mūšyje grumiasi surėmę pečius. Taip ir mes vienas kitą palaikome, drąsiname. Tiesa, pasitaiko, kad kovotojas įsismarkavęs netyčia užkliudo saviškį, bet jis tikrai nedarytų to sąmoningai. Tad ir mes saugomės įskaudinti brolį ar sesę, neatsakome įžeidimu už įžeidimą (1 Tes 5:13, 15). Mylėti bei gerbti turime ir savo bendruomenės vadovus (1 Tes 5:12). Kai Paulius rašė šį laišką, tenykštė bendruomenė buvo jaunutė, susikūrusi mažiau nei prieš metus. Jos vyresnieji tikriausiai buvo nepatyrę, darė klaidų. Vis dėlto jie nusipelnė pagarbos. Didžiajam suspaudimui artėjant ryšys su vyresniaisiais bus kaip niekad svarbus. Juk gali nutrūkti kontaktai su pagrindiniu biuru ar jo filialais. Užtat meilę ir pagarbą bendruomenės ganytojams ugdykimės jau dabar. Kad ir kas nutiktų,  kliaukimės sveika nuovoka ir nesusitelkime į jų trūkumus. Atminkime, kad tie dievobaimingi vyrai darbuojasi vadovaujami Jėzaus Kristaus, Jehovos įgalioto bendruomenės Galvos.

12. Kaip viltis saugo mūsų mąstyseną?

¹² Kaip šalmas saugojo kario galvą, taip išgelbėjimo viltis saugoja mūsų mąstyseną. Į ją susitelkę nesusiviliosime tuo, ką siūlo šis pasaulis (Fil 3:8). Viltis padeda išsaugoti dvasios ramybę ir tvirtybę, kaip kad liudija Afrikoje tarnaujančių Valeso ir Laurindos patirtis. Per tris savaites vienas iš sutuoktinių neteko mamos, kitas – tėčio. Dėl COVID-19 pandemijos ši pora negalėjo grįžti į namus aplankyti artimųjų. Valesas rašė: „Prikėlimo viltis skatina mane negalvoti apie tai, kaip jie praleido paskutines gyvenimo dienas. Verčiau įsivaizduoju juos pirmosiomis naujojo pasaulio dienomis. Tokios mintys malšina liūdesį ir netekties skausmą.“

13. Ko reikia, kad nepristigtume šventosios dvasios?

¹³ „Negesinkite dvasios“ (1 Tes 5:19). Šventąją dvasią Paulius prilygino ugniai. Ji uždega mus ryžtu laikytis teisingumo principų ir entuziastingai dirbti Jehovos paskirtą darbą (Rom 12:11). Kad šventosios dvasios nepristigtume, turime jos melsti, studijuoti Bibliją ir glaudžiai bendradarbiauti su Jehovos organizacija. Taip brandinsime savyje „dvasios vaisių“ (Gal 5:22, 23).

14. Ko turime saugotis? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁴ O ką reikštų Dievo dvasią „gesinti“? Atminkime, kad Jehova jos teikia tik tiems, kieno mąstysena ir elgesys doras. Jeigu leistumės į netyras mintis ar veiksmus, jis savo dvasios nebeduotų (1 Tes 4:7, 8). Be to, Paulius įspėja:  „Neniekinkite pranašavimų“ (1 Tes 5:20). Pranašavimais jis vadina Jehovos įkvėptus apreiškimus – apie artėjančią teismo dieną, apie mūsų laikų įvykių reikšmę ir kitus. Argi tų apreiškimų nepaniekintume, jeigu Armagedoną mintyse atidėliotume, esą jis dar toli? Tikras krikščionis nuolat turi omenyje būsimąjį teismą ir stengiasi kiekvieną dieną „šventai elgtis ir dievotai gyventi“ (2 Pt 3:11, 12).

15. Ko reikia, kad nesusiklaidintume melais ir demonų propaganda? (1 Tesalonikiečiams 5:21)

¹⁵ Netolimoje ateityje Dievo priešininkai ims kalbėti: „Taika ir saugumas!“ (1 Tes 5:3). Demonų paskleista propaganda paplis po visą žemę ir dauguma žmonių ja patikės (Apr 16:13, 14). O kaip mes? Tais melais nesusiklaidinsime, jeigu darysime, kaip rašo Paulius: „Visa ištirkite.“ (Perskaityk 1 Tesalonikiečiams 5:21.) Graikišką žodį, išverstą „ištirkite“, vartodavo kalbėdami apie tauriųjų metalų grynumo patikrinimą. Vadinasi, to, ką girdi ar skaito, Tesalonikos krikščionims nederėjo iškart priimti už gryną pinigą. Jie turėjo būti atsargūs. Tai būtina ir mums, ypač dabar, artėjant didžiajam suspaudimui. Neskubėkime naiviai patikėti viskuo, kas mums sakoma. Pasitelkime įžvalgumą ir patikrinkime, ar tie žodžiai dera su Biblija ir Jehovos organizacijos leidiniais. Tada ant demonų propagandos ar apgaulės kabliuko neužkibsime (Pat 14:15; 1 Tim 4:1).

16. Kokią viltį visi turime ir kam ji mus skatina?

¹⁶ Dievo tarnų bendruomenė tikrai išgyvens didžiojo suspaudimo laikotarpį. O kaip mes asmeniškai? Nežinome, kas gali nutikti rytoj (Jok 4:14). Tačiau net jei nutiktų taip, kad tos dienos nesulauktume, už ištikimybę mums bus atlyginta amžinu gyvenimu. Pateptieji bus paimti į dangų ir valdys drauge su Kristumi. Kiti krikščionys džiaugsis gerove žemės rojuje. Tad niekada neišleiskime iš akių tos nuostabios ateities ir ruoškimės Jehovos dienai!