1. Ką Jehova ragina savo garbintojus daryti? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

 Į KĄ kreipiamės, kai reikia paguodos ir patarimo? Atsakymas aiškus – meldžiamės Jehovai. Jis pats ragina mus tai daryti. „Nuolatos melskitės“, – sako (1 Tes 5:17). Kad ir kokie klausimai ar reikalai gyvenime iškiltų, visad galime laisvai išsikalbėti apie tai maldoje ir prašyti Jehovą pagalbos (Pat 3:5, 6). Dievas mielai leidžia kreiptis į jį kada tik norime.

2. Ką aptarsime šiame straipsnyje?

² Malda yra brangi Jehovos dovana. Tačiau turime tiek visokių rūpesčių, kad kartais net neužtenka laiko pasimelsti. O gal pastebėjome, kad mūsų maldos pasidarė sausokos, monotoniškos? Dėkui Dievui, jo Žodyje randame pamokymų, kaip savo ryšį su juo vis labiau sustiprinti. Šiame straipsnyje apžvelgsime, ko derėtų pasisemti iš Jėzaus pavyzdžio, taip pat penkis dalykus, kurie mūsų maldas gali praturtinti.

3. Ką Jėzus gerai žinojo?

³ Jehova labai nori, kad su juo bendrautume. Jėzus tai gerai žinojo. Dar būdamas danguje jis matė, kaip jo Tėvas atsako į savo ištikimų tarnų  nuolankias maldas, pavyzdžiui, Onos, Dovydo ir Elijo (1 Sam 1:10, 11, 20; 1 Kar 19:4–6; Ps 32:5). Todėl savo sekėjus jis ragino melstis kuo dažniau ir patikino, kad jie bus išklausyti (Mt 7:7–11).

4. Ko pasimokome iš to, kaip Jėzus brangino maldą?

⁴ Paties Jėzaus maldos buvo geras pavyzdys mokiniams. Jis melsdavosi dažnai ir tai darė per visą savo tarnybos laiką. Jėzui reikėdavo iš anksto numatyti, kokiu laiku melsis, nes turėjo daug darbo ir buvo nuolat apsuptas žmonių (Mk 6:31, 45, 46). Kad galėtų su savo Tėvu pabendrauti, jis kartais keldavosi labai anksti (Mk 1:35). Sykį, prieš apsispręsdamas itin reikšmingu klausimu, jis meldėsi ištisą naktį (Lk 6:12, 13). O vakarą prieš mirtį į Jehovą kreipėsi ne kartą, žinodamas, kad prieš akis – pati svarbiausia ir sunkiausia užduotis (Mt 26:39, 42, 44).

5. Kaip galime sekti Jėzaus pavyzdžiu?

⁵ Taigi, kad ir kiek mažai laisvo laiko turėtume, maldai jo būtina surasti. Pavyzdžiui, kaip ir Jėzus, galėtume keltis anksčiau arba eiti miegoti vėliau. Tada Jehova matys, kad trokštame su juo bendrauti. Sesė vardu Lina prisimena, kaip apsidžiaugė sužinojusi, kad gali malda kreiptis į dangiškąjį Tėvą. Ji sako: „Kai supratau, kad su Jehova galiu kalbėtis kada tik noriu, jis man tapo artimiausiu draugu. Stengiuosi, kad mano maldos būtų prasmingos.“ Be abejo, daugelis jaučiamės panašiai. Tad aptarkime penkis dalykus, kuriuos išties dera maldose minėti.

6. Ko Jehova vertas, kaip rašoma Apreiškimo 4:10, 11?

⁶ Šlovink Jehovą. Įspūdingame regėjime apaštalas Jonas matė 24 vyresniuosius, danguje aukštinančius Jehovą. Jie pripažino, kad jam „priklauso šlovė, pagarba ir galybė“.  (Perskaityk Apreiškimo 4:10, 11.) Angelai irgi supranta, kad Jehova vertas šlovės. Jie bendrauja su Dievu akis į akį, tad iš jo veiksmų gerai pažįsta jo savybes bei asmenybę. Angelai gieda liaupses Dievui už visus jo įstabius darbus (Job 38:4–7).

7. Už ką Jehovą dera aukštinti?

⁷ Taigi savo maldose aukštink Jehovą ir kalbėk, kaip jį myli. Studijuodamas Bibliją vis pagalvok, kokios Dievo savybės tave ypač žavi (Job 37:23; Rom 11:33). Ir nepamiršk, kaip jis padeda tau ir visai mūsų brolijai, kaip rūpestingai mus globoja (1 Sam 1:27; 2:1, 2). Už visa tai jį nuoširdžiai šlovink maldose.

8. Už ką esame Jehovai dėkingi? (1 Tesalonikiečiams 5:18)

⁸ Dėkok Jehovai. Tikrai yra už ką Jehovai dėkoti. (Perskaityk 1 Tesalonikiečiams 5:18.) Juk viskas, ką turime, yra jo dosnios dovanos (Jok 1:17). Mūsų akį džiugina nuostabi kūrinija. Esame dėkingi Dievui už gyvybę, už draugus, už ateities pažadus. Taip pat už tai, kad galime būti jo draugai.

9. Kodėl turime ugdytis dėkingumą Jehovai?

⁹ Verta vis pergalvoti, už ką derėtų Jehovai padėkoti. Gyvename nedėkingame pasaulyje. Daugelis taip užvaldyti savanaudiškų troškimų, kad nė nesusimąsto, kiek daug iš Kūrėjo jau yra gavę. Jeigu ir mes galvotume vien apie tai, ko dar norėtume, mūsų maldos gali virsti prašymų sąrašu. Kad taip nenutiktų, toliau ugdykimės ir reikškime Jehovai dėkingumą už kiekvieną jo malonę (Lk 6:45).

10. Kaip dėkingumas padėjo vienai sesei ištverti? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁰ Jei esame dėkingi, lengviau pakelsime sunkumus. Prisimink sesę Kjongsuk, apie kurią buvo viename straipsnyje rašyta. b Jai diagnozavo vėlyvos stadijos plaučių vėžį. „Žinia, kad sergu, mane pritrenkė, – atvirai pripažino Kjongsuk. – Jaučiausi taip, lyg būčiau viską praradusi. Labai bijojau.“ Kas jai padėjo nepalūžti? Sesė kas vakarą prieš eidama miegoti užlipdavo ant stogo ir balsu melsdavosi Jehovai. Ji išvardydavo penkis dalykus, už kuriuos tą dieną būdavo dėkinga. Taip pajausdavo ramybę ir dar stipresnę meilę Jehovai.  Kjongsuk suprato, kad sunkiomis aplinkybėmis Dievas savo tarnus palaiko ir padeda ištverti. „Gerų dalykų gyvenime yra kur kas daugiau negu blogų“, – įsitikino ji. Kaip ir ši sesė, mes visi turime už ką dėkoti Jehovai, net kai užklumpa bėdos. Jeigu reiškiame jam dėkingumą maldose, bus lengviau viską atlaikyti ir nepalūžti emociškai.

11. Kodėl Jėzaus mokiniams reikėjo drąsos?

¹¹ Prašyk Jehovą drąsos tarnyboje. Prieš pat grįždamas į dangų Jėzus priminė mokiniams, kad jie turės liudyti apie jį „Jeruzalėje, visoje Judėjoje, Samarijoje ir iki žemės pakraščių“ (Apd 1:8; Lk 24:46–48). Netrukus apaštalus Petrą ir Joną žydų religiniai vadovai sučiupo ir nuvedė į Sinedrioną. Ten juos prigrasino liautis kalbėjus apie Jėzų (Apd 4:18, 21). Kaip apaštalai į tai reagavo?

12. Ką mokiniai darė, kaip rašoma Apaštalų darbų 4:29, 31?

¹² Į religinių vadovų žodžius Petras ir Jonas atsakė: „Ar teisinga Dievo akivaizdoje klausyti jūsų, o ne Dievo? Spręskite patys. O mes negalime liautis kalbėję apie tai, ką matėme ir girdėjome“ (Apd 4:19, 20). Kai Sinedrionas apaštalus paleido, mokiniai kreipėsi į Jehovą ir prašė: „Suteik savo vergams didžios drąsos skelbti tavo žodį.“ Jehova tą nuoširdžią maldą išklausė. (Perskaityk Apaštalų darbų 4:29, 31.)

13. Ko pasimokome iš Džinhjuko?

¹³ Jeigu valdžia uždraudžia skelbti gerąją naujieną, sekime anais pirmojo amžiaus krikščionimis. Taip darė mūsų brolis Džinhjukas, už atsisakymą eiti į kariuomenę nuteistas kalėti. Jį paskyrė nešioti maistą ir kitus dalykus vienutėse kalintiems asmenims. Bet broliui buvo uždrausta pradėti su jais kokias nors diskusijas, pavyzdžiui apie Bibliją. Tad jis maldoje paprašė Dievą drąsos, kad gebėtų pasitaikius progai taktiškai paskelbti tiesą (Apd 5:29). Brolis sako: „Jehova išklausė mano maldas. Jis suteikė drąsos ir išminties, tad pavyko tiesiog prie karcerio durų pradėti daugelį penkių minučių trukmės Biblijos studijų. O vakarais rašiau laiškus, kuriuos kaliniams įteikdavau kitą dieną.“ Kaip ir Džinhjukas, melskime Dievą drąsos ir išminties. Jis tikrai padės mums atlikti savo tarnystę.

14. Kas mums gali padėti kilus problemoms? (Psalmyno 37:3, 5)

¹⁴ Prašyk Jehovą palaikymo sunkiu metu. Daugelį iš mūsų vargina ligos arba emocinės problemos, kiti kenčiame artimo netektį, patiriame sunkumų šeimoje arba persekiojimą. O per pandemiją ar kilus karui situacija dar pablogėja. Išliek savo širdį Jehovai. Išsikalbėk jam tarsi pačiam geriausiam draugui. Neabejok: „Jis padės tau.“ (Perskaityk Psalmyno 37:3, 5.)

15. Kaip malda gali padėti mums būti „ištvermingiems per suspaudimus“? Pateik pavyzdį.

 ¹⁵ Malda padės mums būti „ištvermingiems per suspaudimus“ (Rom 12:12). Jehova žino, ką jo garbintojams tenka patirti, ir girdi jų pagalbos šauksmą (Ps 145:18, 19). Tuo įsitikino 29 metų amžiaus pionierė vardu Kristi. Jos sveikata staiga labai sušlubavo, apėmė depresija. Vėliau jos mamai buvo diagnozuota mirtina liga. Kristi sako: „Karštai meldžiau Jehovą duoti jėgų nugyventi kiekvieną dieną. Stengiausi laikytis gerų dvasinės veiklos įpročių – lankyti sueigas ir studijuoti.“ Sesė priduria: „Malda palaikė mane niūriausiomis akimirkomis. Jaučiau, kad Jehova visada šalia, ir tai mane labai guodė. Nors sveikatos problemos išsyk neišsisprendė, Jehova atsakydamas į maldas suteikė man atgaivą ir vidinę ramybę.“ Tad niekada nepamirškime: „Jehova žino, kaip išgelbėti dievotus žmones iš mėginimo“ (2 Pt 2:9).

16. Kodėl turime prašyti Jehovą jėgų atsispirti pagundai?

¹⁶ Prašyk Jehovą jėgų atsispirti pagundai. Esame netobuli žmonės, tad nuolatos tenka kovoti su nederamais polinkiais. Šėtonas visaip stengiasi tą kovą apsunkinti. Pavyzdžiui, norėdamas sugadinti mūsų galvoseną jis bando įtraukti mus į nepadorias pramogas. Jis žino, kad šitaip gali užteršti Dievo tarno protą ir širdį ir netgi pastūmėti jį į sunkią nuodėmę (Mk 7:21–23; Jok 1:14, 15).

17. Ką turime visomis jėgomis daryti, kad gebėtume atsispirti pagundoms? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

 ¹⁷ Kad pagundoms nepasiduotume, mums reikia Jehovos pagalbos. Jėzus skatino savo sekėjus melsti Dievą: „Nevesk mūsų į pagundą, bet gelbėk nuo piktojo“ (Mt 6:13). Jehova mielu noru mums padės, tik prašykime. Be to, visomis jėgomis stenkimės laikytis jo priesakų. Pavyzdžiui, imkimės priemonių, kad mūsų ausis pasiektų kuo mažiau Šėtono pasaulyje populiarių idėjų (Ps 97:10). Privalome reguliariai studijuoti Dievo Žodį – pripildyti savo protą tuo, kas sveika ir naudinga. Mąstyseną apsaugoti padės ir bendruomenės sueigos, taip pat evangelizacijos darbas. O Jehova pažada, kad neleis mūsų mėginti virš jėgų (1 Kor 10:12, 13).

18. Kaip dera pasinaudoti maldos dovana?

¹⁸ Taigi šiomis sunkiomis paskutinėmis dienomis turime kuo daugiau melstis. Skirk tam laiko kiekvieną dieną. Jehova ragina tave išlieti jam savo širdį (Ps 62:8). Šlovink Dievą ir dėkok už visa, ką jis daro. Prašyk drąsos tarnyboje. Melsk, kad padėtų ištverti sunkumus ir nepasiduoti pagundoms. Ir tegul niekas nesukliudo tau toliau stiprinti bendrystę su savo dangiškuoju Tėvu. Kitame straipsnyje aptarsime, kaip Jehova į mūsų maldas atsako.