1. Kas daugeliui iš mūsų būna nelengva?

 KOKIŲ dvasinių tikslų tu esi išsikėlęs? b Gal kurį nors sunku pasiekti? Štai Filipas norėjo įprasti dažniau ir prasmingiau melstis, bet niekaip nerasdavo laiko. Erika stengėsi būti punktualesnė, tačiau vis tiek beveik kaskart į sueigas ir tarnybą vėluodavo. Tomašas kelissyk mėgino perskaityti visą Bibliją. Jis sako: „Aš tiesiog nemėgau skaityti Biblijos. Triskart bandžiau, bet ištverdavau tik iki Kunigų knygos.“

2. Kodėl neturime nusiminti, jei nepavyksta pasiekti kokio nors dvasinio tikslo?

² Jeigu tau niekaip nepavyksta pasiekti užsibrėžto tikslo, nenusimink. Kartais net nedidelis siekis pareikalauja nemažai laiko ir pastangų. Jei tokį tikslą turi, vadinasi, brangini draugystę su Jehova ir nori aukoti jam visa, kas geriausia. Tavo pastangas jis labai vertina ir nesitiki daugiau nei gali (Ps 103:14; Mch 6:8). Taigi tavo tikslai turi būti realistiški, atitikti tavo asmenines aplinkybes. Jeigu jie tokie ir yra, kaip gali jų siekti? Apžvelkime kelis vertingus pasiūlymus.

3. Kuo svarbi motyvacija?

³ Ar užsibrėžtą dvasinį tikslą pasiekti pavyks, labai priklauso nuo tavo motyvacijos. Ji skatina žmogų negailėti jėgų. Tai tarsi vėjas, varantis burlaivį priekin. Jeigu vėjas nepaliauja, jūrininkas savo tikslą pasieks. O jei vėjas dar ir stiprus, laivas atplauks netgi greičiau. Kuo stipresnė motyvacija, tuo labiau tikėtina, kad savo tikslą pasieksi. „Kai jauti stiprią paskatą, labiau stengiesi, – sako brolis Davidas iš Salvadoro. – Tavęs nesustabdo jokios kliūtys.“ Tad kaip motyvaciją sustiprinti?

4. Ko galime melsti? (Filipiečiams 2:13; taip pat žiūrėk iliustraciją.)

⁴ Melsk stiprios motyvacijos. Savo dvasia Jehova gali įkvėpti tau noro siekti užsibrėžto tikslo. (Perskaityk Filipiečiams 2:13.) Kai kurių tikslų siekiame dėl to, kad privalome. Ir taip daryti visai teisinga. Tačiau patiems tų tikslų siekti gal visai nesinori? Taip buvo Norinai iš Ugandos. Sesė užsibrėžė tikslą pradėti bent vienerias Biblijos studijas, tačiau jos motyvacija buvo silpna, manė esanti prasta mokytoja. Kas Norinai padėjo? Ji pasakoja: „Kasdien meldžiau Jehovą, kad mano troškimą vesti Biblijos studijas sustiprintų. Ir ne tik meldžiau. Stengiausi lavinti savo mokymo įgūdžius. Per kelis mėnesius mano troškimas vesti studijas labai sustiprėjo ir tais pačiais metais pradėjau net dvejas.“

5. Kokie apmąstymai mūsų motyvaciją gali sustiprinti?

⁵ Apmąstyk, kiek gera Jehova dėl tavęs daro (Ps 143:5). Apaštalas Paulius daug mąstė apie Jehovos jam parodytą malonę ir tai skatino jį uoliai darbuotis (1 Kor 15:9, 10; 1 Tim 1:12–14). Panašiai ir tau mintys apie Jehovos rūpinimąsi ir gailestingumą gali sužadinti troškimą siekti savo tikslo (Ps 116:12). Viena Hondūre gyvenanti sesė vis galvojo apie pionierės tarnybą. Kas ją įkvėpė šios tarnybos imtis? Štai ką sesė papasakojo: „Daug mąsčiau apie Jehovos meilę. Jis pakvietė mane į savo tautą. Jis mane globoja ir saugo. Mintys apie tai stiprino mano meilę jam ir skatino siekti užsibrėžto tikslo.“

6. Kas dar gali sustiprinti motyvaciją?

⁶ Pagalvok, kiek gera duos tavo pastangos. Kas padėjo minėtai sesei  Erikai tapti punktualesnei? Ji pasakoja: „Supratau, kad vėluodama į tarnybą daug prarandu. Atvykusi anksčiau galėčiau su visais pasilabinti ir pabendrauti. Taip pat išgirsčiau praktiškų pasiūlymų, kaip darbuotis tarnyboje našiau ir su didesniu užsidegimu.“ Erika padarė išvadą, kad atvykti laiku jai pačiai naudinga, todėl savo tikslą pasiekė. O kaip su tavimi? Jeigu norėtum įprasti reguliariau studijuoti Bibliją ar melstis, pagalvok, kaip tai sustiprins tavo ryšį su Jehova (Ps 145:18, 19). Jeigu nori išsiugdyti tam tikrą krikščionišką savybę, pamąstyk, kaip dėl to pagerės santykiai su kitais (Kol 3:14). Gal net galėtum užsirašyti priežastis, dėl kurių savo tikslo sieki? Tą sąrašą vis peržvelk. Minėtas brolis Tomašas sako: „Kuo daugiau priežasčių turiu tikslo siekti, tuo atkakliau tai darau.“

7. Kas Chulijui su žmona padėjo siekti savo tikslo?

⁷ Bendrauk su tais, kas tave palaikys (Pat 13:20). Štai kas Chulijui su žmona padėjo daugiau atsidėti tarnybai. Brolis sako: „Bičiuliavomės su bendratikiais, kurie skatino mus siekti savo tikslo, ir su jais apie tai nemažai kalbėdavomės. Daugelis jų buvo pasiekę panašių tikslų, tad davė vertingų patarimų. Be to, jie vis pasiteiraudavo, kaip mudviem einasi, ir prireikus padrąsindavo.“

8. Kas gali nutikti, jei tikslo sieksime tik tada, kai to norime? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

⁸ Tačiau reikia pripažinti, kad visiems būna dienų, kai motyvacijos nejaučiame. Ar tai reiškia, kad tikslo nepasieksime? Nebūtinai. Kaip kalbėjom, vėjas yra stipri jėga, genanti burlaivį link tikslo. Tačiau kai kada jis nurimsta. Ar laivas tada visai nebegali judėti priekin? Gali. Kai kuriuose burlaiviuose būna įmontuotas ir variklis, kituose įtaisyti irklai. Jūrininkai pasinaudoja šiomis priemonėmis ir pamažu plaukia tolyn. Taip ir su motyvacija. Tai ji stipresnė, tai silpnesnė. Bet jeigu tikslo siektume vien tada, kai apima entuziazmas, jo gal ir nepasiektume. Kaip ir jūrininkas, stenkimės rasti kitų būdų irtis pirmyn, net tada, kai neturime ūpo. Tikriausiai reikės nemažai savidrausmės, tačiau rezultatas vertas pastangų. Aptarsime, ką konkrečiai galėtume  daryti. Bet pirma pažiūrėkime, koks gali iškilti klausimas.

9. Kodėl siekti dvasinio tikslo verta net jeigu neturime entuziazmo?

⁹ Jehova nori, kad tarnyba mums teiktų džiaugsmą (Ps 100:2; 2 Kor 9:7). O jei džiaugsmo nejaučiame? Ar turėtume vis tiek siekti dvasinių tikslų ir kaip tai daryti? Prisiminkime apaštalą Paulių. Jis rašė: „Aš talžau [„tramdau“, „griežtai drausminu“, išn.] savo kūną ir laikau jį vergystėje“ (1 Kor 9:25–27). Paulius prisivertė daryti, kas teisinga, net kai jam norėdavosi elgtis kitaip. Ar tokios apaštalo pastangos džiugino Jehovą? Be abejo! Dievas jam už tai dosniai atlygino (2 Tim 4:7, 8).

10. Kodėl tikslo verta siekti net jeigu neturime tam noro?

¹⁰ Tad siekime vertingų tikslų net jeigu neturime tam noro. Gal pati veikla mums ne prie širdies, tačiau Jehova džiaugsis matydamas, kad stengiamės iš meilės jam. Už tai, kad šitaip aukojamės, Dievas mus laimins, kaip ir apaštalą Paulių (Ps 126:5). O kai matysime, kaip jis atlygina, tikriausiai rasis dar stipresnė motyvacija veikti. Sesė iš Lenkijos vardu Lucyna sako: „Kartais, ypač kai esu pavargusi, į tarnybą visai nenoriu. Bet po skelbimo grįžtu laiminga.“ Ką dar galėtume daryti, jei motyvacijos stinga?

11. Kas gali padėti mums ugdytis susivaldymą?

¹¹ Melsk susivaldymo. Susivaldymas yra gebėjimas kontroliuoti savo emocijas ir veiksmus. Pavyzdžiui, neretai būtina susiturėti, kad nepadarytume ko nors bloga. Tačiau susivaldymo reikia ir tada, kai tenka prisiversti padaryti gerą darbą, ypač jeigu jis nelengvas arba tiesiog nekyla rankos jo pradėti. Atminkime: susivaldymas yra Dievo dvasios vaisius. Prašykime, kad šventoji dvasia padėtų jį ugdytis (Lk 11:13; Gal 5:22, 23). Kaip tai svarbu, liudija ir mūsų minėto Davido patirtis. Jis norėjo įprasti reguliariau studijuoti asmeniškai. Brolis sako: „Prašydavau Jehovą daugiau susivaldymo. Ir jo padedamas pradėjau sistemingai, reguliariai studijuoti.“

12. Kaip principas iš Mokytojo 11:4 padeda siekti dvasinių tikslų?

¹² Nelauk tobulų sąlygų. Šiame pasaulyje retai papučia „vėjai“, palankūs siekti dvasinių tikslų. Jeigu tokių tikėsimės, tikriausiai ne ką tenuveiksim. (Perskaityk Mokytojo 11:4.) Brolis Deinielis sako: „Tobulų sąlygų nebūna. Užuot tokių laukę, turime tiesiog veikti.“ Polis iš Ugandos atkreipia dėmesį į dar vieną priežastį neatidėlioti: „Jeigu imamės kokios nors veiklos sunkiomis aplinkybėmis, suteikiame progą Jehovai mūsų pastangas palaiminti.“ (Palygink su Malachijo 3:10.)

13. Kodėl verta pradėti mažais žingsneliais?

¹³ Pradėk mažais žingsneliais. Kartais motyvacijos stinga dėl kitos priežasties – atrodo, kad tikslo nepavyks pasiekti greitai. Jeigu taip, galėtum pradėti mažais žingsneliais.  Pavyzdžiui, ugdydamasis tam tikrą savybę stenkis iš pradžių rodyti ją po truputį. Arba jei nori perskaityti visą Bibliją, nereikia iškart aprėpti labai daug. Minėtam Tomašui kurį laiką tai niekaip nepavyko. Jis sako: „Supratau, kad pasirinkau per greitą tempą. Tad nusprendžiau pradėti iš naujo, tik šįkart nutariau kasdien skaityti po kelias pastraipas, o paskui apie jas pamąstyti. Pamažu tai ėmė patikti.“ Kuo toliau, tuo daugiau laiko Tomašas skirdavo skaitymui ir galiausiai Bibliją perskaitė. c

14. Kas gali trukdyti siekti dvasinių tikslų?

¹⁴ Net jei mūsų motyvacija stipri ir esame labai disciplinuoti, vis tiek galime patirti nesėkmių. Būna, kad laiko ir dėmesio pareikalauja kokie nors netikėti įvykiai (Mok 9:11). Arba rankos nusvyra iškilus dideliems sunkumams (Pat 24:10). Be to, daryti dvasinę pažangą kliudo netobulas kūnas (Rom 7:23). O gal tiesiog jaučiamės pavargę (Mt 26:43). Kas padės įveikti tokias kliūtis?

15. Paaiškink, kodėl nesėkmė nereiškia pralaimėjimo (Psalmyno 145:14).

¹⁵ Nesėkmė – dar ne pralaimėjimas. Biblijoje pripažįstama, kad problemos ir vargai gali labai prislėgti. Tačiau net suklupus įmanoma atsikelti, ypač jeigu remiamės į Jehovos ranką. (Perskaityk Psalmyno 145:14.) Štai kaip sėkmę matuoja jau minėtas brolis Filipas. Jis sako: „Sėkmė priklauso ne nuo to, kiek kartų parkrentu, bet kiek kartų vėl  keliuosi ir einu priekin.“ O minėtas brolis Davidas į nesėkmes žiūri taip: „Nesėkmes ir blogas dienas laikau ne kliūtimis, o galimybe parodyti Jehovai, kaip jį myliu.“ Tad jeigu kas ir nepasisekė, nenusimink. Kelkis ir ženk pirmyn. Taip Jehova matys, kad trokšti vykdyti jo valią. Įsivaizduok, kaip jis džiaugiasi tavo atkaklumu ir noru siekti užsibrėžto tikslo!

16. Ko iš nesėkmės galime pasimokyti?

¹⁶ Iš nesėkmių pasimokyk. Jei kas nors nepavyksta, pasvarstyk, kodėl ir pagalvok, ką galėtum pakeisti, kad taip nebenutiktų (Pat 27:12). Tiesa, galbūt matysi, kad tavo užsibrėžtas tikslas nerealistiškas. Jeigu taip, persvarstyk savo siekius ir pamąstyk, ar nederėtų kurio nors atsisakyti. d Jehova tikrai nesmerks tavęs už tai, kad nepasiekei, ko ir negalėjai pasiekti (2 Kor 8:12).

17. Kodėl nevertėtų pamiršti, kiek jau pasiekėm?

¹⁷ Nepamiršk, kiek jau pasiekei. Biblijoje rašoma, kad „Dievas [...] nepamirš jūsų darbų“ (Hbr 6:10). Tad ir tu pats savo darbų nepamiršk. Pamąstyk, kiek nemažai jau esi nuveikęs – išsiugdei draugystę su Jehova, garsini jo vardą kitiems žmonėms, pasiaukojai jam ir pasikrikštijai. Savo kelyje esi pasiekęs ne vieną svarbų dvasinį tikslą. Jei tai atminsi, nepristigsi entuziazmo tolesniems užmojams (Fil 3:16).

18. Ko nederėtų pamiršti siekiant tikslo? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁸ Tad neabejok, kad Jehovos padedamas užsibrėžtą tikslą pasieksi. Tada galėsi džiūgauti tarsi jūrininkas, sėkmingai atplaukęs į uostą. Tačiau atmink, kad jūrininkas džiaugiasi ne vien tuo. Jis mėgaujasi ir pačia kelione. Tad siekdamas savo išsvajoto tikslo stebėk, kaip Jehova tau padeda ir kaip tave laimina (2 Kor 4:7). Jeigu nepailsi, tavęs laukia nuostabi ateitis (Gal 6:9).