1, 2. Dėl ko reikėjo apsispręsti žydams, gyvenusiems Babilonijoje? (Ezros 1:2–4)

 KARALIUS paskelbia įsaką. Žydams po 70 metų Babilonijos nelaisvės leidžiama grįžti į gimtąjį Izraelį. (Perskaityk Ezros 1:2–4.) Tai ne kieno kito, o paties Jehovos užmojis. Juk babiloniečiai niekada savo belaisvių nepaleisdavo (Iz 14:4, 17). Tačiau Babilonas buvo nukariautas ir naujasis valdovas paskelbė izraelitams laisvę. Visiems žydams, ypač šeimų galvoms, teko užduotis apsispręsti, keliaus namo ar liks Babilonijoje. Ir tas klausimas buvo ne toks jau lengvas. Kodėl?

² Daugelis į sunkią kelionę bijojo leistis dėl senatvės. Diduma žydų net ir gimė Babilonijoje. Tai buvo jų namai, o Izraelis – seniai palikta protėvių žemė. Be to, kai kurie tikriausiai jau prasigyveno, turėjo sėkmingą verslą, tad viską palikti ir keliauti į nežinomą kraštą išties reikėjo ryžto.

3. Kodėl dievobaimingi žydai troško grįžti į Izraelį?

³ Ištikimi Jehovos tarnai buvo pasirengę bet kokioms aukoms, kad vėl kaip dera tarnautų Jehovai. Juk Babilono mieste stovėjo vien pagonių dievų šventyklos – daugiau nei 50. Jehovos garbinimo namų ten nebuvo. Nebuvo net aukuro, ant kurio izraelitai galėtų aukoti Mozės įstatyme prisakytas aukas, ir jokių kunigų, galinčių tas aukas atnašauti. Be to, Jehovos tarnų ten gyveno tik saujelė lyginant  su kitatikiais, nepripažįstančiais nei tikrojo Dievo, nei jo nustatytų normų. Taigi tūkstančiai dievobaimingų žydų troško grįžti į tėvų žemę, kad ten galėtų nekliudomai garbinti Jehovą.

4. Ką Jehova pažadėjo žydams, grįžtantiems į Izraelį?

⁴ Kelionė iš Babilonijos į Izraelį galėjo būti išties nelengva ir trukti kokius keturis mėnesius. Bet Jehova pažadėjo, kad visos kliūtys bus pašalintos. Pranašo Izaijo lūpomis jis paskelbė: „Paruoškite Jehovai kelią! Nutieskite mūsų Dievui dykumos vieškelį [...]. Tetampa kauburiuota žemė lygi, grublėtoji tepavirsta lyguma“ (Iz 40:3, 4). Tik įsivaizduok tiesų it styga vieškelį plynoje lygumoje. Nereikia kopti per kalnus, per kalvas, kilti ir leistis siaurais tarpekliais. Kaip lengva tokiu keliauti! Ir, žinoma, daug greičiau.

5. Kaip buvo pavadintas įvaizdinis vieškelis tarp Babilonijos ir Izraelio?

⁵ Šiandien daugelis kelių turi pavadinimus arba numerius. Izaijo paminėtas vieškelis taip pat turi pavadinimą. Apie jį rašoma: „Ir eis ten vieškelis – kelias, šventuoju vadinamas. Netyras žmogus juo nekeliaus“ (Iz 35:8). Ką šie žodžiai reiškė izraelitams anuomet? Ir ką jie reiškia mums?

6. Kodėl tas vieškelis pavadintas šventu?

⁶ Kaip gražiai pasakyta, kad Jehovos nutiestas vieškelis šventas! Kodėl jis šventas? Todėl, kad Izraelio krašte nebuvo vietos „netyram žmogui“ – tam, kas elgėsi amoraliai, garbino stabus ar kitaip nuodėmiavo. Į tėvynę turėjo sugrįžti „šventa tauta“, tikri Dievo tarnai (Įst 7:6). Tiesa, palikusiems tremties kraštą reikėjo dar nemažai pasikeisti, kad Jehova juos ir toliau laimintų.

7. Pateik pavyzdį, kas Izraelyje buvo taisytino.

⁷ Kaip jau minėta, dauguma žydų gimė Babilonijoje ir tikriausiai buvo iš dalies perėmę vietinių žmonių mąstyseną bei normas. Antai kai kurie žydai tuokėsi su pagonėmis. Net praėjus keletui dešimtmečių po to, kai grįžo į savo žemę, jie vis dar nebuvo atsiriboję nuo aplinkinių tautų. Anuomet Ezra matė, kad padėtį būtina taisyti (Iš 34:15, 16; Ezr 9:1, 2). Vėliau valdytojas Nehemijas apstulbo sužinojęs, kad pusė Izraelyje gimusių vaikų net nekalba hebrajiškai! (Įst 6:6, 7; Neh 13:23, 24) Kaipgi tie vaikai galėjo pamilti Jehovą ir tapti jo garbintojais, jeigu nemokėjo kalbos, kuria buvo parašyti diduma šventųjų raštų? (Ezr 10:3, 44) Taigi žydams reikėjo daug ką taisyti. Ir, savaime aišku, tai daryti buvo lengviausia Izraelio krašte, kur visi vėl buvo mokomi, kaip dera garbinti tikrąjį Dievą (Neh 8:8, 9).

8. Kodėl ano meto įvykiai reikšmingi ir mums? (Žiūrėk viršelio iliustraciją.)

⁸ Tačiau gali kilti klausimas: „Visa tai įdomu, bet ar turi kokią reikšmę mūsų laikais?“ Taip, turi. Vaizdžiai  kalbant, mes visi – tiek pateptieji krikščionys, tiek „kitos avys“ – keliaujame šventuoju keliu, vedančiu per dvasinės gerovės kraštą į būsimą naująjį pasaulį b (Jn 10:16). Nuo 1919 metų milijonai vyrų, moterų ir vaikų paliko klaidatikystės imperiją, vadinamą didžiąja Babele, ir leidosi tyro garbinimo keliu. Tikriausiai esi vienas iš jų. Nors tas kelias atsivėrė prieš kokį šimtmetį, parengiamieji darbai jame prasidėjo prieš daugelį amžių.

9. Kaip pildėsi pranašiški žodžiai iš Izaijo 57:14?

⁹ Jehova pasirūpino, kad kliūtys izraelitams grįžti iš Babilonijos būtų pašalintos. (Perskaityk Izaijo 57:14.) O ką galime pasakyti apie mūsų laikų šventąjį kelią? Daugelį amžių, iki pat 1919-ųjų, Jehovos įkvėpti žmonės ruošė kelią, kuriuo būtų galima išeiti iš didžiosios Babelės nelaisvės. (Palygink su Izaijo 40:3.) Jie uoliai triūsė, kad doraširdžiams žmonėms vėliau nebūtų kliūčių keliauti į dvasinį rojų – į teisingo Jehovos garbinimo kraštą. Ką konkrečiai jie darė? Aptarkime.

10, 11. Kaip spaudos pramonė ir vertimo darbas padėjo žmonėms susipažinti su Biblijos mokymais? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁰ Literatūros spausdinimas. Iki XV amžiaus vidurio Biblija buvo perrašinėjama ranka. Tai trukdavo ilgai, tad jos egzempliorių labai trūko ir jie daug kainavo. Tačiau išradus spausdinimo mašiną su renkamaisiais spaudmenimis, Šventąjį Raštą tapo lengviau dauginti ir platinti.

¹¹ Vertimo darbas. Ištisus amžius Biblija buvo prieinama tik lotynų kalba, o ją suprasdavo vien išsilavinę žmonės. Bet atsiradus galimybei Bibliją spausdinti nemažai dievobaimingų asmenų ėmėsi versti ją į įvairias kalbas. Taip visi galėjo palyginti dvasininkijos mokymus su tuo, kas rašoma Dievo Žodyje.

12, 13. Pateik pavyzdį, kaip uolūs Biblijos tyrinėtojai XIX amžiuje pradėjo demaskuoti religines melagystes.

¹² Vadovėliai Biblijai studijuoti. Atidžiai skaitydami Bibliją žmonės ėmė vis aiškiau suprasti jos mokymus. Ir tų žinių, dvasininkijos nelaimei, jie nepasilaikė vien sau. Štai XIX amžiuje kai kurie uolūs Dievo Žodžio tyrinėtojai pradėjo spausdinti lankstinukus, demaskuojančius bažnyčių skleidžiamą religinį melą.

¹³ 1835 metais vienas tokių tyrinėtojų, Henris Grū, išleido lankstinuką, paneigiantį nebiblinį mokymą apie sielos nemirtingumą. Biblijos citatomis jis įrodė, kad nemirtingumas yra Dievo dovana, o ne kažkas įgimto, kaip kad mokė bažnyčios. 1837 metais vienos bažnyčios pastorius Džordžas Storzas rado šį leidinį traukinyje. Jis perskaitė ir suprato aptikęs kai ką itin svarbaus. Vyras nusprendė šia žinia pasidalyti su kitais. 1842-aisiais  jis skaitė paskaitas tema „Klausimas: ar neteisieji nemirtingi?“ Džordžo Storzo raštai padarė didelį poveikį jaunuoliui vardu Čarlzas Teizas Raselas.

14. Kokią reikšmę broliui Raselui ir jo talkininkams turėjo iki jų vykę parengiamieji darbai? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁴ Kokią reikšmę broliui Raselui ir jo talkininkams turėjo iki jų vykę parengiamieji darbai? Tyrinėjant Šventąjį Raštą jiems labai pravertė įvairūs žodynai, rodyklės ir Biblijos vertimai. Daug davė ir tokių žmonių kaip Henris Grū ir Džordžas Storzas išleisti veikalai. Brolis Raselas su bendraminčiais ir patys prisidėjo prie šventojo kelio tvarkymo darbų. Jų publikuotose knygose ir lankstinukuose nuodugniai gvildenami daugelis Biblijos mokymų.

15. Kas reikšmingo vyko nuo 1919-ųjų?

¹⁵ 1919 metais Babelė nebeįstengė sulaikyti Dievo tarnų savo gniaužtuose. Nuo tada „ištikimas ir nuovokus vergas“ ėmė kviesti doraširdžius žmones į ką tik atsivėrusį šventąjį kelią (Mt 24:45–47). Kadangi tame kelyje jau buvo nuveikta tiek daug parengiamųjų darbų, juo einantys žmonės galėjo vis geriau suprasti Jehovos valią ir sumanymus (Pat 4:18). Taip pat jie ėmėsi derinti savo gyvenseną su Dievo nustatytais reikalavimais. Tiesa, Jehova nesitikėjo, kad jo tarnai visų negerovių atsikratys iškart. Jis grynino juos pamažu ir ilgainiui daug kas buvo ištaisyta. (Žiūrėk rėmelį „ Jehova grynina savo tautą“.) Tik pagalvok, kokie būsime laimingi ateityje, kai tapsime tobuli ir visu kuo džiuginsime savo Kūrėją! (Kol 1:10)

16. Kokie darbai šventajame kelyje vyksta nuo 1919-ųjų iki pat dabar? (Izaijo 48:17; 60:17)

¹⁶ Kiekvieną kelią reikia nuolat prižiūrėti. Darbai, prasidėję šventajame kelyje 1919 metais, tęsiasi iki šiol, kad kuo daugiau žmonių galėtų palikti Babelę ir keliauti juo į naująjį pasaulį. Pavyzdžiui, 1921-aisiais „ištikimas ir nuovokus vergas“ išleido knygą Arpa Dievo, padedančią susipažinti su Biblijos tiesomis. Tas leidinys išėjo 36 kalbomis, beveik šešių milijonų egzempliorių tiražu. Į tiesos kelią jis padėjo stoti daugeliui žmonių. O visai neseniai gavome naują leidinį studijoms vesti, knygą Džiaukitės gyvenimu amžinai. Per visą paskutinių dienų laikotarpį Jehovos organizacija nenutrūkstamu srautu tiekia dvasinį maistą. Juo sotindamiesi galime toliau žengti šventuoju keliu. (Perskaityk Izaijo 48:17; 60:17.)

17, 18. Kur veda šventasis kelias?

¹⁷ Kas pradeda studijuoti Bibliją, tas, galima sakyti, stoja į šventąjį kelią. Kai kurie, deja, iš jo netrukus pasitraukia. Tačiau kiti yra pasiryžę žengti pirmyn ir pasiekti galutinį tikslą. Kokį?

¹⁸ Pateptuosius krikščionis šventasis kelias veda į „Dievo rojų“, tai yra į dangų (Apr 2:7). Tuos, kas viliasi amžinai gyventi žemėje, tas kelias Kristaus valdymo tūkstantmečio pabaigoje atves į tobulybę. Jeigu ir tu esi tame kelyje, nesižvalgyk atgal. Nekelk kojos į jokį klystkelį ir savo tikslą pasieksi. Nuoširdžiai tau linkime saugios kelionės!