Kartą Naujojoje Zelandijoje mūsų sesė peržiūrėjo Betelio ryto programos įrašą Būkime atjautūs. Jame brolis kalba, kaip atjautą rodo Jehova (Iz 63:​7–9). Ji nutarė pritaikyti išsakytas mintis ir padaryti kam nors paslaugą. Vėliau tą pačią dieną maisto parduotuvėje ji sutiko benamę ir pasisiūlė nupirkti jai maisto. Ši sutiko. Grįžusi su pirkiniais sesė tai moteriai trumpai paliudijo ir įteikė lankstinuką Ar žmonijos vargai kada nors baigsis?

Moteris pravirko. Ji pasakė, kad užaugo liudytojų šeimoje, bet tiesą prieš daugelį metų paliko. Tačiau neseniai ėmė melsti Jehovą, kad padėtų sugrįžti. Sesė įteikė jai Bibliją ir susitarė dėl studijų. a

Kaip ir Jehova, būkime atjautūs. Rūpinkimės ne tik savo artimaisiais ir bendratikiais, bet ir kitais žmonėmis. Galbūt taip rasis progų paskelbti jiems gerąją žinią.