1, 2. Kokia prasme krikščionį galima prilyginti dangoraižiui? (1 Korintiečiams 15:58)

 PRIEŠ keletą dešimtmečių Tokijuje palengva iškilo 60 aukštų dangoraižis. Japonai nerimavo, ar tas statinys gebės atlaikyti dažnai ten vykstančius žemės drebėjimus. Tačiau projektuotojai tuo neabejojo. Kur jų pasitikėjimo paslaptis? Pastatas buvo suprojektuotas tvirtas, tačiau sykiu ir pakankamai lankstus, kad sugertų seisminius smūgius. Krikščionys yra tarsi tokie dangoraižiai. Kokia prasme?

² Krikščioniui svarbu būti stipriam, bet sykiu ir lanksčiam. Viena vertus, jis privalo tvirtai laikytis Jehovos duotų įstatymų ir normų. (Perskaityk 1 Korintiečiams 15:58.) Kaip rašoma Jokūbo 3:17, jis turi būti Dievui klusnus, nepasiduoti spaudimui laužyti jo priesakus. Kita vertus, toje pačioje eilutėje paminėtas supratingumas, skatinantis elgtis lanksčiai, kai to reikalauja aplinkybės. Tad dvasiškai brandus krikščionis geba išlaikyti pusiausvyrą. Jis nenuolaidžiauja sau ar kitiems, bet kartu nėra ir pernelyg reiklus.

3. Kokie Jehovos priesakai pabrėžiami Apaštalų darbų 15:28, 29?

³ Jehova yra aukščiausiasis Įstatymų Davėjas ir jo priesakai labai aiškūs (Iz 33:22). Į tris iš jų bendruomenės dėmesį atkreipė pirmojo amžiaus vadovaujančioji taryba. Krikščionims privalu (1) saugotis stabmeldystės ir garbinti vien Jehovą, (2) gerbti Dievo priesaką dėl kraujo ir (3) laikytis aukštų Biblijoje išdėstytų  dorovės normų. (Perskaityk Apaštalų darbų 15:28, 29.) Aptarkime šiuos tris priesakus detaliau.

4. Iš ko matosi mūsų ištikimybė Jehovai? (Apreiškimo 4:11)

⁴ Saugojamės stabmeldystės, garbiname tik Jehovą. Dievas izraelitams pasakė, kad reikalauja visiškos ištikimybės (Įst 5:6–10). Ir Jėzus jį gundyti sumaniusiam Šėtonui pareiškė, kad garbins vien tik Jehovą (Mt 4:8–10). Todėl niekada nesilenksime stabams. Ir neaukštinsime žmonių – nei religinių vadovų, nei politinių lyderių, nei sporto ar pramogų pasaulio žvaigždžių. Tvirtai stovime Jehovos pusėje. Mūsų garbinimo vertas vien tikrasis Dievas, nes jo valia „visa tapo būtimi ir buvo sukurta“. (Perskaityk Apreiškimo 4:11.)

5. Kodėl laikomės Jehovos priesako dėl kraujo?

⁵ Laikomės Jehovos priesako dėl kraujo. Kodėl? Todėl, kad kraujas yra brangiausios jo dovanos – gyvybės – simbolis (Kun 17:14). Po tvano Jehova leido žmonėms valgyti mėsą, tačiau uždraudė vartoti kraują (Pr 9:4). Tą draudimą jis pakartojo ir Izraeliui duotame Mozės Įstatyme (Kun 17:10). Ir pirmojo amžiaus vadovaujančiąją tarybą jis įkvėpė parašyti visiems krikščionims, kad būtina „atsisakyti [...] kraujo“ (Apd 15:28, 29). Šio priesako tvirtai laikomės, kai tenka apsispręsti įvairiais gydymo klausimais. b

6. Kodėl būtina tvirtai laikytis Jehovos nustatytų dorovės normų?

⁶ Tvirtai laikomės Jehovos nustatytų dorovės normų (Hbr 13:4). Apaštalas Paulius vaizdžia kalba rašė: „Numarinkite savo kūno narius.“ Kitaip tariant, turime griežtai suimti save į rankas, kad atsikratytume visų nuodėmingų troškimų. Būtina gręžti akis nuo visko, kas nepadoru, ir saugotis veiksmų, vedančių prie lytinio amoralumo (Kol 3:5; Job 31:1). Kilus nedorai minčiai ar kokiai pagundai, privalome iškart ją atmesti. Tik taip išsaugosime draugystę su Jehova.

7. Kam turime būti pasiryžę ir kodėl?

⁷ Jehova tikisi, kad iš širdies klausysime jo įsakymų (Rom 6:17). Jie duoti mūsų pačių labui ir yra privalomi (Iz 48:17, 18; 1 Kor 6:9, 10). Tai žinodami stengiamės visu kuo džiuginti Dievą. Kaip ir psalmininkas, esame pasiryžę jo „nuostatų laikytis visados, iki pat galo“ (Ps 119:112). Tačiau Šėtonas mūsų ryžtą mėgina pakirsti. Aptarkime, kokiais būdais jis to siekia.

8. Kodėl Šėtonas užtraukia Dievo tarnams persekiojimus?

⁸ Persekiojimai. Norėdamas Dievo tarną palaužti piktasis griebiasi ir smurto, ir emocinio spaudimo. Jis tikisi mus „praryti“, tai yra sugriauti mūsų gerus santykius su Jehova (1 Pt 5:8). Štai pirmajame amžiuje krikščionims buvo visaip grasinama, juos persekiojo, mušė ir netgi žudė už  ištikimybę Jehovai (Apd 5:27, 28, 40; 7:54–60). Tas pats vyksta šiandien. Šėtono įtaka akivaizdi iš to, kokių išpuolių bendratikiams tenka patirti įvairiose vietose ir kaip žiauriai su mūsų broliais ir sesėmis elgiamasi Rusijoje ir kitose šalyse.

9. Pateik pavyzdį, kokiam spaudimui gali tekti atsispirti.

⁹ Aplinkinių spaudimas. Be atviro puolimo, Šėtono arsenale yra ir visokių „klastų“ (Ef 6:11). Štai kaip buvo broliui Robertui, kurį ligoninėje ruošė planinei operacijai. Gydytojus jis iš anksto informavo, kad jokiu atveju jam neturi būti daromas kraujo perpylimas. Chirurgas paaiškino, kad Roberto valią gerbs. Tačiau vakarą prieš operaciją, kai brolio namiškiai išvyko į namus, pas jį į palatą užėjo anesteziologas. Jis pasakė, kad kraujo tikriausiai nereiks, tačiau dėl visa ko bus paruoštas. Gal gydytojas tikėjosi, kad likęs palatoje vienas, be šeimos, brolis persigalvos? Tačiau Robertas į tokias kalbas nesileido. Jis pareikalavo, kad perpylimas jam nebūtų daromas jokiomis aplinkybėmis.

10. Kokie žmogiški išvedžiojimai mums gali tapti spąstais? (1 Korintiečiams 3:19, 20)

¹⁰ Žmogiški išvedžiojimai. Jeigu Jehovos nustatytas normas imtume vertinti netobulo žmogaus akimis, tikriausiai nustotume jų paisyti. (Perskaityk 1 Korintiečiams 3:19, 20.) „Šio pasaulio išmintis“ neretai pateisina nuodėmingus troškimus. Užtat pirmajame amžiuje kai kurie Pergamo ir Tiatyrų krikščionys užsikrėtė populiariomis stabmeldiškomis ir amoraliomis idėjomis. Abiejų miestų bendruomenės ėmė toleruoti ištvirkavimą, tad Jėzus jas labai griežtai perspėjo (Apr 2:14, 20). Šiandien ir mums brukamos visokios nelabos mintys. Šeimos nariai ar pažįstami gali įtikinėti, kad esame pernelyg griežti ir kad Biblijoje išdėstytos moralės normos pasenusios.

11. Ko mums privalu vengti?

¹¹ Taip pat būtų klaida daryti išvadą, kad Jehovos duotų įsakymų nepakanka, reikia aiškesnių. Tokios mintys gali pastūmėti krikščionį peržengti, „kas parašyta“ (1 Kor 4:6). Šią klaidą darė Jėzaus dienų religiniai vadovai. Dievo duotą Įstatymą jie papildė daugybe visokių taisyklių ir šios paprastam žmogui tapo nepakeliama našta (Mt 23:4). Jehova per savo Žodį ir organizaciją duoda mums labai aiškių nurodymų. Nėra reikalo kurti kokias nors taisykles ar primesti kitiems savo požiūrį asmeninio apsisprendimo klausimais (Pat 3:5–7). Vadovaukimės tuo, kas rašoma Biblijoje.

12. Kaip Šėtonas naudojasi „tuščia apgaule“?

¹² Apgaulės. Norėdamas mus paklaidinti ir suskaldyti, Šėtonas taip pat naudojasi „tuščia apgaule“ ir „pasaulio pradmenimis“ (Kol 2:8). Pirmajame amžiuje tai buvo žmogaus išmintimi pagrįstos filosofijos, nebibliniai judaizmo mokymai ir tvirtinimai, esą krikščionys privalo laikytis Mozės Įstatymo. Tokia apgaule Šėtonas anuomet stengėsi atitraukti krikščionį nuo Jehovos ir jo išminties. Šiandien jis  daro panašiai. Per žiniasklaidą ir socialinius tinklus žmonių ausis pasiekia įvairios sąmokslo teorijos ir politinių veikėjų paskleisti gandai. Jų nestigo, pavyzdžiui, per COVID-19 pandemiją. c Jehovos liudytojai vadovavosi organizacijos duotomis gairėmis, todėl išvengė sąmyšio, į kurį pateko tikintys visokiais pramanais (Mt 24:45).

13. Ko dar turime saugotis?

¹³ Klaidingi prioritetai. Nepamirškime, kas šiandien yra visų svarbiausia (Fil 1:9, 10). Mūsų brangų laiką gali suryti daugelis dalykų. Tad turime saugotis, kad valgis ir gėrimas, laisvalaikio užsiėmimai, pramogos ar darbas mūsų gyvenime netaptų svarbiau už dvasinę veiklą (Lk 21:34, 35). Be to, naujienų laidose kasdien girdime apie ginčus dėl įvairių visuomeninių ir politinių problemų. Jei pernelyg dėl tų dalykų nerimausime, gali kilti noras palaikyti vieną ar kitą pusę. Šėtonas visais išvardytais būdais mėgina susilpninti mūsų troškimą elgtis teisingai. Aptarkime, kaip galime jam pasipriešinti ir likti tvirti.

14. Kokie apmąstymai gali padėti mums tvirtai stovėti Jehovos pusėje?

¹⁴ Nepamiršk, kodėl pasiaukojai Jehovai. Taip padarei, nes nori būti Dievo pusėje. O kaip įsitikinai, kad radai tiesą? Semdamasis žinių iš Dievo Žodžio. Taip pajautei didelę pagarbą savo dangiškajam Tėvui ir jį pamilai. Tavo tikėjimas stiprėjo ir paskatino atgailauti dėl savo nuodėmių. Atsisakei blogų darbų ir stengeisi suderinti savo gyvenseną su Dievo valia. Jis tau atleido, tad širdyje pajautei didžiulį palengvėjimą (Ps 32:1, 2). Pradėjai lankyti krikščionių sueigas ir pasakoti kitiems apie nuostabius dalykus,  kuriuos sužinojai. Dabar, jau pasiaukojęs ir pasikrikštijęs, toliau žengi keliu į gyvenimą ir esi pasiryžęs iš jo niekada neišklysti (Mt 7:13, 14).

15. Kodėl mums svarbu studijuoti Bibliją?

¹⁵ Studijuok Dievo Žodį. Kaip medžiui reikia gilių šaknų, kad atlaikytų audras, taip mums reikia stipraus tikėjimo, tvirtai pagrįsto Dievo Žodžio mokymais. Medžio šaknynas pamažu vis gilėja ir plečiasi. Taip ir su tikėjimu. Jeigu nuolatos stropiai studijuojame Bibliją, auga mūsų įsitikinimas, kad Dievo nurodytas gyvenimo kelias yra pats geriausias (Kol 2:6, 7). Pagalvok, kokią didelę reikšmę Dievo pamokymai ir apsauga turėjo jo tarnams praeityje. Pavyzdžiui, Ezechielis atidžiai stebėjo, kaip angelas regėjime matavo visas šventyklos patalpas ir detales. Ta vizija pranašą labai sustiprino. Mes irgi semiamės iš jos praktiškų pamokymų, kaip dera garbinti Jehovą ir kokių normų laikytis d (Ez 40:1–4; 43:10–12). Tad negailėkime laiko Dievo Žodžiui skaityti, tyrinėti ir apmąstyti.

16. Kaip pasimatė Roberto tvirtybė? (Psalmyno 112:7)

¹⁶ Stiprink ryžtą širdyje. Karalius Dovydas visa savo esybe mylėjo Jehovą, todėl galėjo pasakyti: „Mano širdis tvirta, o Dieve“ (Ps 57:7). Mūsų širdis gali būti tokia pat tvirta, kupina pasitikėjimo dangiškuoju Tėvu. (Perskaityk Psalmyno 112:7.) Pagalvok, kaip pasitikėjimas Jehova padėjo minėtam Robertui. Kai anesteziologas jam paaiškino dėl visa ko paruošiąs perpylimui kraujo, brolis iškart pareiškė, kad apie perpylimą negali būti nė kalbos, antraip jis iškart palieka ligoninę. Vėliau Robertas pasakė: „Nė trupučio nedvejojau ir nė kiek nesijaudinau.“

17. Ko pasimokome iš Roberto? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

 ¹⁷ Robertas ryžtingai pasielgė todėl, kad jau seniai buvo apsisprendęs likti ištikimas Dievui bet kokiomis aplinkybėmis. Jis troško džiuginti Jehovos širdį. Be to, atidžiai ištyrinėjo, kas apie gyvybę ir kraują rašoma Biblijoje ir mūsų leidiniuose. Taip pat brolis buvo visiškai įsitikinęs, kad klusnumas Jehovos valiai veda į tikrą, amžiną gerovę. Mūsų širdis per išmėginimus gali likti tokia pat tvirta kaip jo.

18. Ko mus pamoko Barako patirtis? (Žiūrėk viršelio iliustraciją.)

¹⁸ Kliaukis Jehova. Prisimink, kas padėjo teisėjui Barakui, kai Jehova paliepė jam susikauti su kanaaniečių kariuomene. Siseros pulkai buvo apsiginklavę iki dantų, o Izraelyje tuo metu „nei skydo, nei ieties nebuvo matyti“ (Ts 5:8). Pranašė Debora perdavė Barakui Jehovos nurodymą žygiuoti į lygumą prie Taboro kalno ir stoti į mūšį su Sisera ir 900 jo kovos vežimų. Aišku kaip dieną, tokioje plynoje vietoje kovos vežimai suteikė priešui didžiulį pranašumą. Tačiau Barakas pakluso. Jo vyrams pasileidus nuo Taboro kalno, prapliupo lyti ir Siseros vežimai ėmė klimpti purve. Taip Dievas suteikė Barakui pergalę (Ts 4:1–7, 10, 13–16). Jehovos padedami ir mes būsime nugalėtojai, jeigu visada pasikliausime jo pagalba ir nurodymais, kuriuos jis duoda per savo atstovus (Įst 31:6).

19. Kas tave motyvuoja likti dvasiškai tvirtą?

¹⁹ Kol gyvename šiame sename pasaulyje, mūsų dvasinė kova nepaliaus (1 Tim 6:11, 12; 2 Pt 3:17). Tad privalome būti ryžtingi, kad mūsų nesusilpnintų persekiojimai, aplinkinių spaudimas, žmogiški išvedžiojimai, visokios apgaulės ir kad išlaikytume žvilgsnį sutelktą į svarbiausią – dvasinę – veiklą (Ef 4:14). Turime išlikti tvirti, atsidavę Jehovai ir klusnūs visiems jo įsakymams. Mums labai svarbi ir dar viena savybė – supratingumas. Tolesniame straipsnyje aptarsime, kaip galime jo mokytis iš Jehovos ir Jėzaus tobulo pavyzdžio.