1. Ką, anot Pauliaus, turime daryti, kad galėtume sėkmingai bėgti lenktynėse už gyvenimą? (Hebrajams 12:1)

 BIBLIJOJE mūsų tarnystė prilyginama lenktynėms. Jei pasieksime finišo liniją, būsime apdovanoti amžinu gyvenimu (2 Tim 4:7, 8). Tad turime nepristigti ištvermės, ypač dabar, kai pabaiga taip arti. Apaštalas Paulius savo bėgimą sėkmingai baigė. Jis paaiškino, ko reikia, kad ir mes laimėtume apdovanojimą: „Nusimeskime [...] visus apsunkinimus [...] ir ištvermingai bėkime mums skirtose lenktynėse.“ (Perskaityk Hebrajams 12:1.)

2. Ką reiškia nusimesti „visus apsunkinimus“?

² Tačiau ką reiškia nusimesti „visus apsunkinimus“? Kad krikščionis neturi nešti jokių naštų? Ne. Apaštalas kalbėjo apie bereikalingas naštas – tokias, kurios tik apsunkina ir vargina. Kad lenktynėse nepritrūktume kvapo, svarbu tokias naštas atpažinti ir jų kuo greičiau atsikratyti. O krikščioniškų pareigų naštą, suprantama, privalome nešti, antraip būtume diskvalifikuoti (2 Tim 2:5). Kokios tos pareigos?

3. a) Ką turime nešti, kaip kad rašoma Galatams 6:5? b) Ką šiame straipsnyje aptarsime ir kuo tai bus naudinga?

 ³ Perskaityk Galatams 6:5. Kiekvienas krikščionis turi nešti „savo paties naštą“. Paulius šioje eilutėje našta pavadino asmeninę kiekvieno mūsų atsakomybę Dievui. Straipsnyje apsvarstysime, kokie dalykai sudaro tą naštą ir kaip ją dera nešti. Taip pat aptarsime, kokių bereikalingų apsunkinimų mums būtina atsikratyti. Jeigu taip darysime, nepristigsime jėgų bėgti lenktynėse už gyvenimą.

4. Kodėl tarnyba Jehovai mūsų nevargina? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

⁴ Mūsų įsipareigojimai Jehovai. Pasiaukojimo maldoje pasižadėjome garbinti Dievą ir vykdyti jo valią. Šį įžadą privalome tesėti, tai labai rimta atsakomybė. Tačiau ji nevargina.  Juk tam ir esame sukurti, kad tarnautume Jehovai (Apr 4:11). Dievas įdiegė mums troškimą jį pažinti ir šlovinti. Esame jo atvaizdas, tad trokštame jo draugystės ir vykdyti jo valią mums išties malonu, panašiai kaip Jėzui (Ps 40:8). Tarnyba Jehovai teikia tikrą atgaivą (Mt 11:28–30).

5. Ko reikia, kad tesėtum pasiaukojimo įžadą? (1 Jono 5:3)

⁵ Kas padės šią naštą nešti? Du dalykai. Visų pirma, ugdykis meilę Jehovai. Mąstyk, kiek gera jis dėl tavęs yra padaręs ir kaip dosniai žada laiminti ateityje. Kuo labiau Dievą mylėsi, tuo lengviau bus jo klausyti. (Perskaityk 1 Jono 5:3.) Antra, stenkis sekti Jėzumi. Jis iki galo įvykdė savo dangiškojo Tėvo valią, nes meldė jo pagalbos ir susitelkė į atpildą (Hbr 5:7; 12:2). Tu irgi prašyk Jehovą jėgų ir niekada neišleisk iš akių amžinojo gyvenimo vilties. Jei meilę Dievui nuolat stiprinsi ir mokysies iš Jėzaus tobulo pavyzdžio, tesėti savo pasiaukojimo įžadą nebus sunku.

6. Ką daryti įpareigotas kiekvienas krikščionis? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

⁶ Mūsų šeiminės pareigos. Jehovą ir Jėzų turime mylėti labiau nei artimuosius (Mt 10:37). Tačiau tai nereiškia, kad galime apleisti savo šeimines pareigas. Rūpintis saviškiais įpareigotas kiekvienas krikščionis (1 Tim 5:4, 8). Jeigu taip darome, jausimės laimingesni. Kad šeima klestėtų ir būtų darni, sutuoktiniai turi gerbti ir mylėti vienas kitą, su meile auklėti vaikus, o vaikai privalo klausyti tėvų (Ef 5:33; 6:1, 4).

7. Kas mums padės deramai atlikti šeimines pareigas?

⁷ Kas padės šią naštą nešti? Šeimoje vadovaukis ne savo paties nuovoka, ekspertų nuomone ar visuomenėje paplitusiomis pažiūromis, o Biblijos mokymais ir priesakais (Pat 24:3, 4). Tyrinėk mūsų leidinius. Juose paaiškinama, kaip Biblijos principus taikyti praktiškai. Pavyzdžiui, serijos „Pagalba šeimai“ straipsniuose patariama, ką sutuoktinių poros, tėvai ir paaugliai galėtų daryti situacijose, kurios šiomis dienomis gana dažnos. b Visiškai pasikliauk Dievo Žodžio išmintimi, net jeigu kiti šeimos nariai nelinkę juo tikėti. Tai bus į naudą ir tau pačiam, ir tavo namiškiams (1 Pt 3:1, 2).

8. Kokios gali būti mūsų sprendimų pasekmės?

⁸ Atsakomybė už savo sprendimus. Jehova nori, kad jo suteikta valios laisve naudotumės protingai. Jei taip darysime, mūsų sprendimai išeis į gera. Bet jeigu apsispręsime netikusiai, Dievas mūsų nuo padarinių neapsaugos (Gal 6:7, 8). Tad su blogomis neapgalvotų žodžių ar skubotų veiksmų pasekmėmis teks susitaikyti, gal net grauš sąžinė. Tačiau nieko  nepakeisi. Kadangi už savo veiksmus esame atsakingi, turime kaltę pripažinti, stengtis pasitaisyti ir klaidų nekartoti. Taip išsilaikysime tarp bėgančių lenktynėse už gyvenimą.

9. Ką gali daryti, jei apsisprendei netikusiai? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

⁹ Kas padės šią naštą nešti? Gali būti, kad savo sprendimo pasekmių ištaisyti nebegali. Jeigu taip, nešvaistyk emocinių ir psichinių jėgų teisindamasis arba kaltindamas save ar kitus. Pripažink klaidą ir tiesiog daryk geriausia, kas įmanoma. Jei graužia kaltės jausmas, nuolankiai išliek širdį Jehovai ir melsk atleidimo (Ps 25:11; 51:3, 4). Kas nors dėl tavęs nukentėjo? Atsiprašyk. Ir nesidrovėk kreiptis pagalbos į vyresniuosius (Jok 5:14, 15). Iš klaidų pasimokyk ir stenkis vėl nepaslysti. Tada Jehova bus gailestingas ir tave tėviškai palaikys (Ps 103:8–13).

10. Kodėl nerealistiški lūkesčiai yra sunki našta? (Galatams 6:4)

¹⁰ Nerealistiški lūkesčiai. Jeigu imame lygintis su kitais, pradedame kelti sau per didelius reikalavimus. (Perskaityk Galatams 6:4.) Apima pavydas, norisi kitus pasivyti ir pranokti (Gal 5:26). Tai verčia mus tikėtis iš savęs daugiau nei leidžia mūsų gebėjimai ar aplinkybės. O kai viltis pasiekti tas aukštumas neišsipildo, vargina slogūs jausmai (Pat 13:12). Taip pamažu netenkame jėgų ir sulėtiname tempą (Pat 24:10).

11. Kuo svarbus kuklumas?

¹¹ Kaip tokią naštą nusimesti? Nereikalauk iš savęs daugiau nei Jehova prašo. Jis nesitiki to, ko neturi (2 Kor 8:12). Ir nelygina tavo darbų su kitų pasiekimais (Mt 25:20–23). Mūsų dangiškasis Tėvas vertina tavo tarnybą, ištikimybę ir ištvermę. Būk kuklus ir suprask, kad nepajėgsi daugiau nei leidžia amžius, sveikata ar kitos reikšmingos aplinkybės. Kaip ir Barzilajas, nesidrovėk atsisakyti užduočių ar pareigų, jei tavo galimybes riboja senatvė ar liga (2 Sam 19:35, 36). Ir kaip Mozė, priimk bendratikių pagalbą, dalykis su jais pareigų našta (Iš 18:21, 22). Kuklumas lenktynėse už gyvenimą apsaugos nuo persitempimo.

12. Paaiškink, kodėl nereikia graužtis dėl kitų žmonių klaidų.

¹² Graužatis dėl kitų žmonių klaidų. Mes nesame atsakingi už kitų sprendimus ir vargu ar galime apsaugoti juos nuo blogo pasirinkimo padarinių. Pavyzdžiui kaip, jei sūnus ar dukra nustotų tarnauti Jehovai? Tėvams, aišku, labai skaudėtų širdį. Tačiau jeigu jie imtų dėl vaiko kaltinti save, tai taptų dideliu apsunkinimu. Jehova nenori, kad tėvai vilktų tokią naštą (Rom 14:12).

13. Ko tėvai neturėtų daryti, jeigu vaikas nustoja tarnauti Jehovai?

¹³ Kaip tokią naštą nusimesti? Pripažink, kad Jehova visiems žmonėms  davė laisvę rinktis. Jis ir tavo vaikui leidžia apsispręsti, ar jam tarnaus. Dievas supranta, kad nesi tobulas tėvas ar mama ir tiesiog darai geriausia, ką gali. Jis tuo patenkintas. Vaiko pasirinkimas yra jo paties atsakomybė (Pat 20:11). O jei klaidos, kurias padarei auklėdamas atžalą, vis neduoda ramybės, išsikalbėk apie tai maldoje ir paprašyk atleidimo. Jehova žino, kad negali atsukti laiko atgal ir viską ištaisyti. Tačiau jis neįpareigojo tavęs pjauti tai, ką pasėjo vaikas. Ir nepamiršk: mūsų dangiškasis Tėvas pasitiks jį išskėstomis rankomis, jeigu tik jis nuspręs sugrįžti (Lk 15:18–20).

14. Kodėl perdėtos kaltės naštą turime nusimesti?

¹⁴ Perdėtas kaltės jausmas. Kai nusidedame, jaučiame kaltę. Taip ir turėtų būti. Tačiau nepaliaujama graužatis gali tapti sunkia našta. Tokią naštą turime nusimesti. Jeigu savo nuodėmę išpažinome, dėl jos atgailavome ir stengiamės jos nekartoti, Dievas mums tikrai atleido (Apd 3:19). Jehova tikisi, kad liausimės save plakę, nes nuolatinis kaltės jausmas visai išsekins jėgas ir labai apsunkins lenktynes už gyvenimą (Ps 31:10; 2 Kor 2:7).

15. Kaip gali įveikti perdėtą kaltės jausmą? (1 Jono 3:19, 20; taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁵ Kaip tokią naštą nusimesti? Jeigu nepaliauja varginti kaltė, stenkis suprasti, koks didis yra Jehovos atlaidumas (Ps 130:4). Tiems, kas nuoširdžiai atgailauja, jis žada: „Jų nuodėmės nebeprisiminsiu“ (Jer 31:34). Dievas mūsų nepasmerks dėl praeities klaidų. Todėl nemanyk, kad tavo  blogo poelgio pasekmės yra jo nemalonės ženklas. Ir nepriekaištauk sau, jei dėl padarytų prasižengimų netekai galimybės tarnauti Jehovai tiek, kiek pirma. Mūsų dangiškasis Tėvas nenori prisiminti tavo senų nuodėmių, neturėtum ir tu. (Perskaityk 1 Jono 3:19, 20.)

16. Ką visi turime aiškiai suvokti?

¹⁶ Apaštalas Paulius kalbėdamas apie lenktynes už gyvenimą bendratikius paragino: „Bėkite taip, kad [...] laimėtumėte“ (1 Kor 9:24). Mums pavyks, jeigu aiškiai suvokiame skirtumą tarp būtinų pareigų ir bereikalingų naštų. Šiame straipsnyje aptarėme tik kelis pavyzdžius, kokias naštas turime mesti šalin. Bet jų yra ir daugiau. Antai Jėzus įspėjo: „Neapsunkinkite savo širdies persivalgymu, girtavimu ir gyvenimo rūpesčiais“ (Lk 21:34). Ši ir daugelis kitų eilučių padės įžvelgti, ko dar galėtum atsikratyti, kad lenktynėse už gyvenimą nepristigtum energijos.

17. Kodėl neabejojame, kad galime sėkmingai atbėgti iki pat finišo?

¹⁷ Jehova nori, kad gyvenimo lenktynėse būtume laimėtojai, todėl teikia mums būtinų jėgų (Iz 40:29–31). Taigi nelėtink tempo! Kaip ir Paulius, nenuilsdamas veržkis į tikslą, siek apdovanojimo (Fil 3:13, 14). Toliau nešk nelengvą savo pareigų naštą ir kliaukis Dievo pagalba (Ps 68:19). O bereikalingus apsunkinimus nusimesk. Bėk ištvermingai ir atmink, kad finišo linija jau visai netoli!