1. Kokių klausimų mums neretai užduoda darbe ar mokykloje?

 KAIP reaguoji, kai bendradarbis ar bendramokslis paklausia tavęs ko nors apie tikėjimą? Gal, kaip ir dauguma iš mūsų, imi truputį jaudintis? Sykiu supranti, kad tai proga kai ką sužinoti apie paties žmogaus įsitikinimus ir paskelbti jam gerąją naujieną. Tiesa, jo klausimas gali nuskambėti ir kaip kaltinimas. Nė kiek tuo nesistebime, juk žmonės prisiskaito apie mus visokiausios melagingos informacijos (Apd 28:22). Be to, kaip ir išpranašauta, „paskutinėmis dienomis“ yra daug nesukalbamų ir nesivaldančių žmonių (2 Tim 3:​1, 3).

2. Ką reiškia būti romiam?

² Tad gal pagalvoji: „Kaip man išlikti maloniam, kai esu puolamas dėl įsitikinimų?“ Trumpai sakant, tokiais atvejais gelbsti romumas. Romus žmogus nelinkęs supykti. Ir jei kas nors nesiseka, jis nesusierzina, susitvardo (Pat 16:32). Tiesa, pasakyti visada lengviau nei padaryti. Tad kaip gali romumą ugdytis? Ko reikia, kad išliktum ramus, jeigu kas nors ima peikti tavo įsitikinimus? Ir jei turi vaikų, kaip gali juos pamokyti atsakyti į tikėjimo klausimus maloniai? Pažiūrėkime.

3. Kodėl sakome, kad romumas yra ne silpnumo, o tvirtybės požymis? (2 Timotiejui 2:​24, 25)

³ Romumas būdingas ne silpniems, o morališkai tvirtiems žmonėms. Juk išties reikia nemažai valios, kad kylant įtampai gebėtume susitvardyti. Biblijoje žodžiu „romumas“ verčiama graikiška sąvoka, kurią kartais pavartodavo kalbėdami apie prijaukintą laukinį žirgą. Nors ir sutramdytas, gyvulys lieka stiprus. Kaip tad galime tapti romūs ir sykiu išlikti tvirti? Ne savo pastangomis. Kaip ir daugelis kitų dorybių, romumas yra Dievo „dvasios vaisius“ (Gal 5:​22, 23). Taigi būtina melsti Dievą, kad savo dvasia padėtų ugdytis tą gražią savybę. Kaip rodo patirtis, tai tikrai įmanoma. Daugelis mūsų bendratikių net priešininkų puolami elgiasi pagarbiai bei maloniai ir tai žmonėms daro didelį įspūdį. (Perskaityk 2 Timotiejui 2:​24, 25.) Tad kaip tu gali ugdytis romumą?

4. Ką apie romumą sužinome iš Izaoko pavyzdžio?

⁴ Kad romumas yra didelė vertybė, liudija daugelis Biblijoje aprašytų įvykių. Prisimink, pavyzdžiui, vieną epizodą iš Izaoko gyvenimo. Kai buvo apsistojęs filistinų krašte Gerare, pavydūs kaimynai užvertė visus jo tėvo tarnų iškastus šulinius. Užuot kovojęs už savo teises, Izaokas su šeimyna nusikėlė toliau ir ten išsikasė naujų šulinių (Pr 26:​12–18). Tačiau filistinai pareiškė, kad ir ten visas vanduo priklauso jiems. Net ir tada Izaokas su jais nesikivirčijo, ieškojo sau kitos vietos (Pr 26:​19–25). Kas padėjo Izaokui išlikti romiam tokiomis nelengvomis aplinkybėmis? Aišku, jis buvo daug išmokęs iš savo tėvų. Nuo pat mažens jis matė, kaip taikingai elgdavosi Abraomas, taip pat kokia „tykia ir romia dvasia“ pasižymėjo Sara (1 Pt 3:​4–6; Pr 21:​22–34).

5. Kodėl svarbu skiepyti romumą vaikų širdyse? Pateik pavyzdį.

⁵ Tad ir jūs savo vaikų širdyse galite įskiepyti romumą. Štai septyniolikmetis Maksansas nuolat girdėdavo piktų žmonių priekaištus mokykloje ir tarnyboje. Tad tėvai kantriai aiškindavo, kaip svarbu tokiomis aplinkybėmis elgtis maloniai. Jie sako: „Maksansas suprato, kad susiturėti girdint kaltinimus yra daug sunkiau nei išlieti įtūžį.“ Pamažu vaikinas išmoko reaguoti į priešiškumą romiai.

6. Ko turėtume Jehovą melsti įtemptoje situacijoje?

⁶ Tad ką galime daryti įtemptoje situacijoje, pavyzdžiui, jei kas nors pajuokia Dievo vardą ar Bibliją? Prašykime Jehovą šventosios dvasios ir išminties, kad gebėtume reaguoti ramiai. O jeigu nesusivaldytume, melskime Dievą padėti kitąsyk nuo ūmaus atsako susilaikyti. Dangiškasis Tėvas tikrai atsakys į tokius prašymus ir suteiks savitvardos bei romumo.

7. Kas dar padeda mums kontroliuoti savo kalbą ir veiksmus? (Patarlių 15:​1, 18)

⁷ Įtemptomis aplinkybėmis susivaldyti padeda ir tam tikros Biblijos  eilutės. Jehovos dvasia padės jas prisiminti (Jn 14:26). Antai daugelis naudingų principų nusakyti Patarlių knygoje. (Perskaityk Patarlių 15:​1, 18.) Joje taip pat paaiškinta, kodėl protinga į provokacijas reaguoti ramiai (Pat 10:19; 17:27; 21:23; 25:15).

8. Kodėl mums reikia įžvalgumo?

⁸ Mums reikia ir įžvalgumo (Pat 19:11). Turėkime omenyje, kad kai kurie klausimai ar kaltinimai yra tik ledkalnio viršūnė. Kaip didžioji ledkalnio dalis yra po vandeniu, taip ir klausimo motyvai, jo tikroji priežastis, gali būti nepastebimi, nežinomi. Įžvalgus žmogus tai supranta, todėl susilaiko nuo impulsyvios reakcijos (Pat 16:23).

9. Kokį įžvalgumo ir romumo pavyzdį parodė Gideonas?

⁹ Prisimink, pavyzdžiui, ką Gideonas atsakė nepatenkintiems Efraimo vyrams. Anie apmaudavo, kad nebuvo pašaukti į kovą su tautos priešais. Kodėl jie šitaip pasipiktino? Gal pasijautė pažeminti? Šiaip ar taip, Gideonas pasielgė protingai. Jis neėmė su  jais aiškintis ir atsakė labai švelniai. Ką gera tai davė? Įtampa nuslūgo ir efraimiečiai nusiramino (Ts 8:​1–3).

10. Kaip dera atsakyti net į užgaulius klausimus? (1 Petro 3:15)

¹⁰ Ką daryti, jeigu bendradarbis ar klasiokas pareiškia, kad laikytis krikščioniškos moralės principų neprotinga? Žinoma, savo įsitikinimų dėl to nepakeisime. Tačiau paaiškinti juos svarbu kuo pagarbiau. (Perskaityk 1 Petro 3:15.) Kartais žmogaus iškeltas klausimas netgi leidžia įžvelgti, kokie dalykai jam labiausiai rūpi. Kad ir kaip būtų, visada stenkimės atsakyti maloniai. Galbūt tai paskatins asmenį susimąstyti. Romūs turime išlikti net jeigu jo klausimas skamba nemandagiai ar užgauliai (Rom 12:17).

11, 12. a) Apie ką vertėtų pamąstyti prieš atsakant į sunkų klausimą? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.) b) Pateik pavyzdį, kaip iškeltas klausimas gali privesti prie malonaus pokalbio.

¹¹ Tarkim, bendradarbis užklausia, kodėl nešvenčiame gimtadienių. Pagalvok: gal jis nori sužinoti, ar mes apskritai galime linksmintis? O gal mano, kad savo nuostata gniuždome įmonės komandinę dvasią? Pirmiausia pamėgink bendradarbio susirūpinimą išsklaidyti. Paaiškink jam, kaip vertini jo parodytą dėmesį, ir patikink, kad nuoširdžiai trokšti palaikyti darbe jaukią atmosferą. Galbūt tada rasis galimybė ir daugiau papasakoti, kas Biblijoje sakoma apie gimtadienius.

¹² Taktiškai kalbėti svarbu visada, kad ir koks keblus mums užduodamas klausimas. Pavyzdžiui, bendraklasis gali pasakyti, kad Jehovos liudytojams reikia keisti požiūrį į homoseksualumą. Bet ar jis tikrai gerai supranta, koks yra mūsų požiūris? Gal jo giminaitis arba draugas yra homoseksualus ir jam atrodo, kad tokių žmonių neapkenčiame? Patikinkime bendramokslį, kad mylime visus ir gerbiame kiekvieno teisę pačiam apsispręsti (1 Pt 2:17). b Gal tai bus gera proga paaiškinti, kodėl apsimoka laikytis Biblijoje nustatytų dorovės normų.

13. Kaip padėti žmogui, kuris pašiepia tikėjimą Dievu?

¹³ Jei žmogus išsako labai kategorišką nuomonę, neturėtume iškart daryti išvados, kad jo požiūrį gerai suprantame (Tit 3:2). Pavyzdžiui kaip tada, jeigu bendramokslis tau pareiškia, kad tikėti Dievą yra kvaila? Ar tai savaime reiškia, kad jis tvirtai įsitikinęs evoliucija ir apie ją daug žino? Iš tikro jis į tą klausimą gal net nėra gilinęsis. Tad nepradėk iškart neigti evoliucijos. Geriau būtų iškelti pamąstymui kokį klausimą arba paminėti, kad vertingos informacijos apie gyvybės kilmę yra mūsų svetainėje jw.org. Gal vėliau pasitaikys proga drauge su juo aptarti kurį nors iš straipsnių ar vaizdo siužetų. Jeigu elgsiesi pagarbiai, bendramokslį tai gali paskatinti savo požiūrį persvarstyti.

14. Kaip Nylas naudojasi mūsų svetainėje publikuota informacija?

 ¹⁴ Moksleivis vardu Nylas sėkmingai naudojasi mūsų svetainėje publikuota informacija padėdamas bendraklasiams suprasti Jehovos liudytojų požiūrį. Jis pasakoja: „Vienas klasiokas vis sakydavo, kad turėčiau tikėti mokslu, o ne kažkokia prasimanymų knyga.“ Išklausyti Nylo tas vaikinas nenorėdavo, tad mūsų brolis užsiminė apie svetainės jw.org rubriką „Biblija ir mokslas“. Vėliau paaiškėjo, kad bendraklasis vis dėlto pasidomėjo ta rubrika ir kažką iš jos paskaitė, mat jis daug mieliau leisdavosi į pašnekesius apie gyvybės kilmę. Panašių rezultatų gali pasiekti ir tu.

15. Kaip tėvai gali mokyti vaikus romiai atsakyti į bendraklasių prieštaravimus?

¹⁵ Pagirtina, jei tėvai moko savo atžalas į provokuojančius klausimus atsakyti romiai (Jok 3:13). Kai kurie su vaikais parepetuoja, ką būtų galima sakyti konkrečiose situacijose. Jie apgalvoja, kokios temos bendraklasius domina, ir pamoko vaikus, kaip paaiškinti mūsų požiūrį pagarbiai ir maloniai. (Žiūrėk rėmelį „ Repetuokite namie“.)

16, 17. Kuo jaunuoliams naudinga mokykloje iškylančius klausimus patyrinėti su tėvais?

¹⁶ Šitaip stipriname savo tikėjimo pamatą ir mokomės pagrįsti savo įsitikinimus svariais argumentais. Paaiškinti tikėjimo dalykus savais žodžiais jaunuoliams padeda ir svetainės  jw.org rubrika „Jaunimas klausia...“, taip pat skiltis „Susidaryk veiksmų planą“. Pasinaudokite šia informacija ir drauge su visa šeima parepetuokite, kaip galite taktiškai atsakyti į tikėjimo klausimus.

¹⁷ Jaunuolis vardu Metju sako, kad padiskutuoti drauge su tėvais jam labai naudinga. Šeimos dvasinio ugdymo vakarais jie visi dažnai aptaria, kokios temos nagrinėjamos per pamokas. Metju sako: „Mes pasvarstome, kokių klausimų gali iškilti, paieškome informacijos ir parepetuojame, kaip būtų galima atsakyti. Kai gerai žinau, koks yra mano įsitikinimų pagrindas, jaučiuosi tvirtai ir esu pasirengęs paaiškinti juos pagarbiai.“

18. Kuo mums reikšmingas pamokymas iš Kolosiečiams 4:6?

¹⁸ Aišku, logiškais argumentais pavyksta įtikinti ne visus. Tačiau kai kuriems didelį įspūdį padaro tai, kad esame taktiški. (Perskaityk Kolosiečiams 4:6.) Bendrauti su kitais – tai tarsi žaisti krepšinį. Jeigu kamuolį metame švelniai, komandos draugas nesunkiai jį pagauna ir varosi toliau. Panašiai ir pašnekesyje. Kai kalbame maloniai ir pagarbiai, žmonės noriau klausosi ir patys išsako nuomonę. Žinoma, jeigu kam nors maga vien pasiginčyti ar pasityčioti iš mūsų įsitikinimų, pokalbį galime nutraukti (Pat 26:4). Tačiau tokių žmonių tikriausiai mažuma. Tikėtina, kad kai kurie ar netgi daugelis mus išklausys.

19. Kodėl savo tikėjimą stengiamės ginti romiai?

¹⁹ Tad apsišarvuok romumu. Melsk Jehovą pagalbos, kad gebėtum į provokuojamus klausimus ar kaltinimus reaguoti pagarbiai. Atmink, kad maloniu atsakymu gali užkirsti kelią ginčams ir paskatinti kai kuriuos žmones pakeisti požiūrį į mus ir į Biblijos mokymus. Visada būk pasirengęs „ginti savąją viltį“ ir daryk tai „romiai ir labai pagarbiai“ (1 Pt 3:15).