1. Koks ypatingas kraštas yra žemėje ir ką veikia jo gyventojai?

 ŽEMĖJE yra toks kraštas, kurio visi gyventojai užimti kilniais darbais. Jame vyrauja tikra vienybė ir santarvė. Žmonės ten laimingi ir neketina niekur emigruoti. Be to, ir kitus jie kviečia apsigyventi tame krašte. Apie kokį kraštą kalbame? Apie dvasinį rojų. a

2. Kokį nepaprastą dalyką Jehova padarė?

² Jehova padarė nepaprastą dalyką: šiame pavojingame, neapykantos ir nedoros subjaurotame pasaulyje sukūrė sąlygas jo tarnams gyventi taikoje ir vienybėje (1 Jn 5:19; Apr 12:12). Dievas savo garbintojus saugo nuo pražūtingos Šėtono sistemos įtakos, todėl jie dvasiškai klesti. Dvasiniam rojui apibūdinti labai tinka Biblijos žodžiai „prieglobstis“ ir „gerai drėkinamas sodas“ (Iz 4:6; 58:11). Jehovos laiminami, jo gyventojai net šiomis sunkiomis paskutinėmis dienomis jaučiasi laimingi ir saugūs (Iz 54:14; 2 Tim 3:1).

3. Kaip senovėje pildėsi pranašystė iš Izaijo 65 skyriaus?

³ Jehovos įkvėptas pranašas Izaijas nusakė, koks bus gyvenimas dvasiniame rojuje. Tą aprašymą galime skaityti Izaijo knygos 65 skyriuje. Jame nusakyti dalykai pirmiausia pildėsi 537 m. p. m. e.,  kai žydai buvo išvaduoti iš Babilonijos nelaisvės ir grįžo į tėvynę. Jehova savo tautą laimino: padėjo atstatyti sugriautą Jeruzalės miestą ir šventyklą, tikrojo Dievo garbinimo centrą (Iz 51:11; Zch 8:3).

4. Kaip šiandien pildosi pranašystė iš Izaijo 65 skyriaus?

⁴ Antrą sykį ši pranašystė pradėjo pildytis 1919 m. e. metais, kai šiuolaikinė Jehovos tauta buvo išvaduota iš didžiosios Babelės nelaisvės. Nuo tada dvasinis rojus plinta po visą žemę. Uolių Karalystės skelbėjų triūsas duoda daug gerų vaisių. Kuriasi naujos krikščionių bendruomenės. Kai kurie iš mūsų anksčiau buvome nuožmaus būdo ar gyvenome amoraliai, tačiau visiškai pasikeitėme. Tapome „nauju žmogumi, sukurtu pagal Dievo valią“ (Ef 4:24). Aišku, daugelis Izaijo nusakytų dalykų tiesiogine prasme išsipildys naujajame pasaulyje. Bet jau ir dabar dvasiniame rojuje esame visokeriopai laiminami. Pažiūrėkime, kaip. Ir kodėl niekada neturėtume to rojaus palikti.

KAIP ESAME LAIMINAMI

5. Kuo, anot Izaijo 65:​13, džiaugiamės dvasiniame rojuje?

⁵ Sotūs ir sveiki. Izaijas piešia kontrastą, kaip skiriasi dvasinio rojaus gyventojų ir kitų žmonių gyvenimas. (Perskaityk Izaijo 65:13.) Dievas savo garbintojus nuolat dvasiškai sotina. Mums padeda jo šventoji dvasia, galime gilintis į Bibliją ir ja pagrįstus leidinius. Akivaizdžiai pildosi pranašo žodžiai, kad Jehovos tarnai „valgys, [...] gers, [...] džiugiai šūkaus“. (Palygink su Apreiškimo 22:17.) O apie kitus žmones Izaijas sakė: „Jūs alksite. [...] Jūs trokšite. [...] Jūs kęsite gėdą.“ Taip ir yra: dauguma pasaulio gyventojų dvasiškai badauja (Am 8:11).

6. Kas, remiantis Joelio 2:​21–24, palaiko mūsų dvasinę sveikatą?

⁶ Joelio pranašystėje irgi kalbama, kad Jehova aprūpins savo tarnus grūdais, vynu ir aliejumi – viskuo, ko reikia, įskaitant dvasinį peną (Jl 2:​21–24). Stiprybės semiamės iš pačios Biblijos, taip pat ja pagrįstų leidinių, internetinių publikacijų ir įrašų, mokomės sueigose, suvažiavimuose ir kongresuose. Tomis gėrybėmis galime mėgautis kasdien. Todėl išliekame sotūs ir sveiki.

7. Kodėl mes „linksma širdimi“ džiūgaujame? (Izaijo 65:14)

⁷ Laimingi ir patenkinti. Izaijas rašė, kad Jehovos tarnai „linksma širdimi džiūgaus“. (Perskaityk Izaijo 65:14.) Jie kupini dėkingumo savo Dievui už jo guodžiančius pažadus ir ateities viltį, pagrįstą Jėzaus Kristaus išperkamąja auka. Kai su savo broliais ir sesėmis apie tai kalbamės, širdis išties prisipildo džiaugsmo (Ps 34:8; 133:​1–3).

8. Kas viešpatauja dvasiniame rojuje?

⁸ Dvasiniame rojuje viešpatauja meilė ir santarvė. Kadangi jau dabar mus jungia „tobulas vienybės saitas“,  nesunku įsivaizduoti, koks bus gyvenimas naujajame pasaulyje, kur vyraus meilė ir santaika (Kol 3:14). Viena sesė prisimena, kaip pasijautė pirmąsyk sutikusi Jehovos liudytojus: „Niekada nebuvau laiminga, netgi savo šeimoje. Tikrą meilę pajaučiau tarp Jehovos liudytojų.“ Tik dvasiniame rojuje žmonės gali jaustis laimingi ir patenkinti. Kad ir ką apie mus mano pasaulis, esame pelnę gerą vardą Jehovos visuotinėje šeimoje (Iz 65:15).

9. Kas Izaijo 65:​16, 17 pranašaujama apie dabartinius vargus?

⁹ Ramūs ir paguosti. Žmonėms, kurie nenori gyventi dvasiniame rojuje, pranašystė skelbia: „Jūs šauksite iš širdies skausmo, vaitosite iš širdgėlos“ (Iz 65:14). O kaip Dievo tarnų patirtos skriaudos ir išbandymai? Izaijas rašo: „Buvę vargai nueis užmarštin. Mano [Jehovos] akys daugiau jų nematys“ (perskaityk Izaijo 65:​16, 17). Dievas pašalins visus sunkumus ir „tai, kas buvo, pasimirš, išdils iš širdies“.

10. Kodėl tau patinka bendrystė su tikėjimo broliais ir sesėmis? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁰ Jau šiandien mums daug atgaivos teikia krikščionių sueigos. Jose atsikvepiame nuo įtampos, kurią patiriame šiame nedorame pasaulyje. Savo dvasinį rojų galime puošti tokiais Dievo dvasios vaisiais kaip meilė, džiaugsmas, ramybė, gerumas ir romumas (Gal 5:​22, 23). Ir kaip malonu mums visiems darbuotis drauge su Dievo organizacija! Jeigu dvasinio rojaus nepaliksime, savo akimis išvysime, kaip Jehova ištesės pažadą sukurti „naują dangų ir naują žemę“.

11. Kaip, anot Izaijo 65:​18, 19, jaučiamės Jehovos sukurtame dvasiniame rojuje?

¹¹ Dėkingi ir džiugūs. Toliau Izaijas rašo: „Tad džiūgaukite ir per amžius linksmi būkite.“ Mes išties taip jaučiamės Jehovos įkurtame dvasiniame rojuje. (Perskaityk Izaijo 65:​18, 19.) Jis siunčia mus raginti ir kitus žmones palikti dvasiškai nuskurdusias šio seno pasaulio organizacijas ir kviesti juos į dvasinį rojų. Todėl ne tik patys mėgaujamės visomis Jehovos  teikiamomis malonėmis, bet entuziastingai kalbame apie jas visiems (Jer 31:12).

12. Kokius jausmus tau kelia pranašiški žodžiai iš Izaijo 65:​20–24?

¹² Dvasinio rojaus gyventojai dėkingi ir už jiems suteiktą ateities viltį. Tik pagalvok, kiek daug gera patirsime ir nuveiksime naujajame pasaulyje! Štai koks vaizdas piešiamas pranašystėje: „Nebus ten taip, kad kūdikis vos kelias dienas gyventų, kad senelis mirtų žilų dienų nesulaukęs. [...] Jie statysis namus ir juose gyvens, sodinsis vynuogynus ir valgys jų derlių. [...] Jų triūsas neis veltui, [...] nes jie ir jų palikuoniai yra Jehovos palaimintųjų giminė. Jiems dar nepradėjus manęs šauktis, atsiliepsiu, jiems dar tebekalbant, atsakysiu“ (Iz 65:​20–24). Pasitvirtins šie psalmės žodžiai apie Jehovą: „Tu delną savąjį atgniauži ir kiekviena būtybė gauna iš tavęs, ko trokšta“ (Ps 145:16).

13. Kokie asmenybės pokyčiai vaizdžiai nusakyti Izaijo 65:25?

¹³ Taikingi ir saugūs. Dievo dvasia padeda daugeliui nuožmaus būdo žmonių visiškai pasikeisti. (Perskaityk Izaijo 65:25.) Jie atsikrato įvairių blogų polinkių ir ydų (Rom 12:2; Ef 4:​22–24). Tiesa, Dievo tarnai vis dar netobuli ir tebedaro klaidų. Tačiau Jehova susaistė juos visus nepertraukiamu meilės ir taikos ryšiu (Tit 2:11). Tokį stebuklą pajėgus padaryti tik Visagalis!

14. Kaip vienam broliui išsipildė žodžiai iš Izaijo 65:25?

¹⁴ Ar tikrai žmogus gali taip pasikeisti? Pateiksime pavyzdį. Vienas jaunuolis gyveno amoraliai ir buvo labai agresyvus. Nė dvidešimties nesulaukęs, jau ne kartą sėdėjo kalėjime – už automobilio vagystę, plėšimą ir kitus sunkius nusikaltimus. Truputį kas, ir puldavo muštis. Tačiau išgirdęs žinią iš Biblijos ir pradėjęs lankyti Jehovos liudytojų sueigas, suprato, kad tikroji gyvenimo prasmė yra garbinti Jehovą dvasiniame rojuje. Dabar, kai jau tapo liudytoju, jis vis pagalvoja apie žodžius iš Izaijo 65:25. Brolis sako, kad anksčiau buvo nuožmus tarsi liūtas, bet tapo romus ir taikus lyg avinėlis.

15. Kodėl ir kaip kviečiame žmones į mūsų bendruomenę?

¹⁵ Izaijo 65:13 rašoma: „Visavaldis Jehova sako.“ 25 eilutė baigiasi panašiai: „Taip sako Jehova.“ Dievo žodžiai visada išsipildo (Iz 55:​10, 11). Dvasinis rojus jau yra tikrovė. Jehova subūrė mus į unikalią broliją. Jo tautoje džiaugiamės tarpusavio santarve, tai tikra ramybės oazė nesantaikos draskomame pasaulyje (Ps 72:7). Tad norime pakviesti į savo tarpą kuo daugiau žmonių. Tai darome skelbdami gerąją naujieną (Mt 28:​19, 20).

KVIESKIME KITUS Į DVASINĮ ROJŲ

16. Kas žmones traukia į dvasinį rojų?

¹⁶ Visi turime stengtis, kad dvasinis rojus būtų patrauklus kitiems  žmonėms. Privalome sekti Jehovos pavyzdžiu. Jis netempia žmonių į savo organizaciją prieš jų valią, o maloniai juos patraukia (Jn 6:44; Jer 31:3). Žmogų sužavi Dievo asmenybė – jo meilė ir kitos gražios savybės. Ką galime daryti, kad ir mūsų dorybės trauktų žmones į dvasinį rojų?

17. Kaip galime patraukti žmones į dvasinį rojų?

¹⁷ Svarbu rodyti meilę ir gerumą savo bendratikiams. Tai pastebės į mūsų salę atėjęs svečias, kaip ir tie, kas apsilankydavo senovės Korinto krikščionių sueigose. Tikėtina, jie darydavo tokią išvadą: „Dievas tikrai yra tarp jūsų“ (1 Kor 14:​24, 25; Zch 8:23). Taigi turime klausyti apaštalo Pauliaus paraginimo: „Taikiai tarpusavyje sugyvenkite“ (1 Tes 5:13).

18. Kodėl turime būti atlaidūs vieni kitiems?

¹⁸ Į tikėjimo brolius ir seseris turime žiūrėti taip kaip Jehova. Susitelkime į gerąsias jų savybes. Trūkumų nesureikšminkime, juk jų ateityje nebeliks. O jei kyla kokių nesutarimų, stenkimės juos spręsti su meile. Atminkime šiuos apaštalo Pauliaus žodžius: „Būkite vieni kitiems malonūs, jautrios širdies, mielai atleiskite vieni kitiems“ (Ef 4:32). Tada dvasinis rojus bus patrauklus tiems, kas trokšta patirti tokią brolišką meilę. b

 IR TOLIAU LIKIME DVASINIAME ROJUJE

19. a) Kaip jaučiasi kai kurie bendratikiai, sugrįžę į dvasinį rojų? (Žiūrėk rėmelį „ Jie išėjo, bet vėliau grįžo“.) b) Kam turime būti pasiryžę? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁹ Kaip mes branginame dvasinį rojų! Dabar jis dar gražesnis nei anksčiau ir jame gyvena kaip niekad daug Jehovos garbintojų. Visada būkime dėkingi už tai Jehovai. Į dvasinį rojų kviečiami visi, kas trokšta tikros atgaivos, laimės, ramybės ir saugumo. Aišku, Šėtonas mėgina mus iš jo išvilioti (1 Pt 5:8; Apr 12:9). Nesiduokime jo apgaunami. Ir toliau sergėkime savo dvasinio rojaus grožį, tyrumą ir taiką.