1. Su kokiomis abejonėmis kai kuriems tenka kovoti?

 KAIP gera žinoti, kad Dievas savo tarnais džiaugiasi! Biblijoje rašoma: „Jehovai jo tauta tokia miela!“ (Ps 149:4). Tačiau kai kuriuos apninka niūrios abejonės: „Gal manimi Jehova nebesidžiaugia?“ Bibliniais laikais su tokiomis mintimis teko kovoti ne vienam ištikimam Dievo tarnui (1 Sam 1:​6–10; Job 29:​2, 4; Ps 51:11).

2. Kaip Jehovos palankumą įgyjame?

² Biblija aiškiai leidžia suprasti, kad ir netobulas žmogus gali įgyti Jehovos palankumą. Kaip? Turi įtikėti Jėzų Kristų ir krikštytis (Jn 3:16). Taip jis viešai parodo, kad atgailavo dėl nuodėmių ir pasižadėjo Dievui vykdyti jo valią (Apd 2:38; 3:19). Jeigu siekdami Jehovos malonės žengiame šiuos žingsnius, jis mumis džiaugiasi. Ir visus, kas savo įžado laikosi, jis pripažįsta artimais draugais (Ps 25:14).

3. Kokius klausimus aptarsime?

³ Tačiau kodėl kai kurie ima abejoti, kad Dievo akyse turi gerą vardą? Iš ko jo malonė matoma? Ir kaip galime įsitikinti, kad Jehovai esame brangūs?

KODĖL KAI KURIE ABEJOJA

4, 5. Kuo galime neabejoti?

⁴ Kai kuriems iš mūsų nuo pat mažens tenka grumtis su menkavertiškumo jausmu (Ps 88:15). Štai Adrianas  sako: „Visada jaučiausi niekam tikęs. Prisimenu, jau vaikystėje melsdavau, kad mano šeima patektų į rojų, bet savęs nelaikiau vertu ten būti.“ Menka savivertė vargina ir Tonį, kurio tėvai nebuvo Jehovos liudytojai. Jis pasakoja: „Tėvai niekada manęs nepagirdavo ir nesakydavo, kad myli. Atrodė, jiems niekaip neįtiksiu.“

⁵ Jei esame linkę panašiai nusivertinti, atminkime, kad pats Jehova mus patraukė prie savęs (Jn 6:44). Jis pažįsta mus geriau nei mes patys save ir mato mumyse gera (1 Sam 16:7; 2 Met 6:30). Jehova ne tuščiai sako, kad mus myli ir brangina (1 Jn 3:​19, 20).

6. Kaip kartais jausdavosi apaštalas Paulius?

⁶ Kitus tebekamuoja kaltė dėl blogybių, kurias darė prieš sužinodami tiesą (1 Pt 4:3). Netgi ilgamečiams Dievo tarnams tenka kovoti su nuodėmingais polinkiais. Jei ir tave širdis smerkia, nepamiršk, kad panašūs jausmai slegia daugelį ištikimų Jehovos tarnų. Antai net apaštalas Paulius pripažino nepajėgiantis išsivaduoti iš tam tikrų trūkumų (Rom 7:24). Aišku, jis buvo atgailavęs dėl nuodėmių ir jau pasikrikštijęs. Bet vis tiek pavadino save „mažiausiu iš apaštalų“ ir „didžiausiu“ iš nusidėjėlių (1 Kor 15:9; 1 Tim 1:15).

7. Kuo galime neabejoti?

⁷ Mūsų dangiškasis Tėvas pažadėjo atgailaujantiems atleisti (Ps 86:5). Tad jeigu nuoširdžiai graužiamės dėl padarytų nuodėmių, galime neabejoti – Jehova mums atleido (Kol 2:13).

8, 9. Kaip atsikratyti jausmo, kad Jehovai niekaip neįtiksime?

⁸ Visi trokštame su atsidavimu tarnauti Jehovai. Bet kai kuriems į galvą įkyriai lenda mintis, esą stengiasi per mažai. Sesė Amanda prisipažįsta: „Man vis atrodo, kad atiduoti Jehovai geriausia – tai kaskart daryti dar daugiau. Užtat keliu sau nerealistiškus uždavinius. O kai jų neįgyvendinu, nusiviliu savimi ir imu manyti, kad nuvyliau Jehovą.“

⁹ Kaip atsikratyti jausmo, kad Jehovai niekaip neįtiksime? Atmink, kad jis supratingas, lankstus ir nesitiki daugiau nei pajėgiame. Dievas vertina visa, ką darome, jeigu stengiamės iš širdies. Ir pamąstyk apie daugelį Biblijoje paminėtų atsidavusių Jehovos tarnų, pavyzdžiui, apie Paulių. Jis metų metais darbavosi negailėdamas jėgų, nukeliavo tūkstančius kilometrų ir įkūrė ne vieną krikščionių bendruomenę. Bet paskui aplinkybės pasikeitė ir apaštalas nebegalėjo tiek daug nuveikti evangelizacijos darbe. Ar dėl to prarado Dievo malonę? Tikrai ne. Jis tarnavo, kiek leido galimybės, ir Jehova jį laimino (Apd 28:​30, 31). Taip ir mes kartais galime daugiau, kartais mažiau. Dievui svarbiausia ne kiek nuveikiame, bet kad jį mylime. O dabar pažiūrėkime, kaip jis savo palankumą mums parodo.

 JEHOVOS MEILĖS ĮRODYMAI

10. Kaip mes galime girdėti Jehovos balsą? (Jn 16:27)

¹⁰ Biblija. Jehova savo draugus šiltai patikina, kad juos myli. Biblijoje minimi du sykiai, kai jis taip kalbėjo apie savo Sūnų Jėzų (Mt 3:17; 17:5). Ar norėtum, kad tą patį pasakytų apie tave? Tiesa, šiandien Dievo balso tiesiogine prasme negirdime. Bet galime girdėti iš Biblijos puslapių. Antai skaitome, kaip Jėzus mokinius patikino, kad dangiškajam Tėvui jie brangūs. (Perskaityk Jono 16:27.) Jėzus buvo tobulas Jehovos asmenybės atvaizdas. Tad žinodami, kaip jis pagirdavo savo sekėjus, galime įsivaizduoti, kaip mus giria Jehova (Jn 15:​9, 15).

11. Kodėl vargai nėra Jehovos nemalonės ženklas? (Jokūbo 1:12)

¹¹ Pagalba. Jehova mums visokeriopai padeda, pavyzdžiui, rūpinasi mūsų materialinėmis reikmėmis. Tiesa, kartais patiriame ir vargų, panašiai kaip dievobaimingasis Jobas (Job 1:​8–11). Tačiau tai nėra Jehovos nemalonės ženklas. Sunkumai yra proga parodyti, kad savo dangiškąjį Tėvą mylime ir juo pasitikime. (Perskaityk Jokūbo 1:12.) Jis būtinai padės mums visus vargus ištverti.

12. Ko pasimokome iš Dmitrijaus patirties?

¹² Pagalvok, kaip buvo Azijoje gyvenančiam broliui Dmitrijui. Atleistas iš darbo, jis daugelį mėnesių negalėjo niekur įsidarbinti. Pasitikėdamas Dievo pagalba nutarė daugiau atsidėti tarnybai. Laikas bėgo, bet darbo taip ir neatsirado. Tada stipriai pašlijo sveikata ir teko gultis į ligos patalą. Broliui ėmė atrodyti, kad yra netikęs šeimos galva ir tėvas. Manė praradęs Jehovos palankumą. Bet vieną vakarą dukra ant popieriaus lapo išspausdino žodžius iš Izaijo 30:15: „Jūsų stiprybė – išlikti ramiems ir manimi pasitikėti.“ Ji atnešė tą lapą prie lovos ir pasakė: „Tėti,  kai jausiesi blogai, prisimink šią eilutę.“ Dmitrijui toptelėjo, kad Jehovos dėka šeima turi ką valgyti, kuo apsirengti ir stogą virš galvos. „Man tereikėjo likti ramiam ir pasitikėti savo Dievu“, – sako jis. Jeigu patiri panašių išmėginimų, neabejok, kad Jehova tai mato ir padės visa ištverti.

13. Per ką Jehova gali patikinti mus savo meile?

¹³ Bendratikiai. Kitas Jehovos meilės ženklas – brolių ir sesių parama. Jo paskatinti, jie gali pačiu laiku tarti padrąsinimo žodį. Tuo įsitikino viena Azijoje gyvenanti sesė. Ji nebeturėjo darbo ir labai susirgo. Negana to, vyras sunkiai nusidėjo ir neteko vyresniojo pareigų. „Niekaip negalėjau suprasti, kodėl taip nesiseka, – pasakoja ji. – Gal padariau ką nors bloga ir užrūstinau Jehovą?“ Maldoje ji prašė, kad Dievas padėtų susivokti. Ir kas buvo toliau? Sesė sako: „Bendruomenės vyresnieji su manimi pasikalbėjo ir patikino Jehovos meile.“ Vėliau ji vėl kreipėsi pagalbos į Dievą maldoje. „Tą pačią dieną gavau laišką nuo keleto brolių ir sesių, – sako sesė. – Jų paguodžiantys žodžiai man buvo atsakas į maldą.“ Taip, Jehovos meilę neretai pajaučiame girdėdami gerą bendratikio žodį (Ps 10:17).

14. Iš ko dar akivaizdi Jehovos meilė?

¹⁴ Apie Jehovos meilę liudija ir tai, kad jis mus prireikus pataiso. Štai pirmajame amžiuje jis įkvėpė Paulių parašyti bendruomenėms 14 laiškų.  Juose apaštalas su meile išsakė ne vieną tiesmuką pamokymą. Kodėl Jehova to norėjo? Todėl, kad jis yra rūpestingas Tėvas ir iš meilės savo vaikus drausmina (Pat 3:​11, 12). Tad jeigu ir mus kas paprotintų primindamas vertingą Biblijos principą, priimkime tai ne kaip Dievo nemalonės, o kaip jo meilės išraišką (Hbr 12:6). O kas dar rodo, kad Jehovai esame brangūs?

KITI JEHOVOS PALANKUMO ŽENKLAI

15. Kam Jehova duoda savo šventosios dvasios ir ką tai liudija?

¹⁵ Savo tarnams Jehova duoda šventosios dvasios (Mt 12:18). Pagalvok, argi jis nepadeda tau ugdytis krikščioniškų dorybių? Pavyzdžiui, gal pastebi, kad dabar turi daugiau kantrybės nei anksčiau, kol nepažinojai Jehovos? Kuo aiškiau matysi savo gyvenime Dievo dvasios veikmę, tuo greičiau išsisklaidys abejonės, kad esi jam brangus. (Žiūrėk rėmelį „ Dvasios vaisius – tai...“.)

16. Kam Jehova patikėjo pareigą skelbti gerąją naujieną ir kaip dėl to jautiesi? (1 Tesalonikiečiams 2:4)

¹⁶ Jehova mielai patikėjo savo tarnams pareigą garsinti gerąją naujieną. (Perskaityk 1 Tesalonikiečiams 2:4.) Kad šis darbas teikia daug atgaivos, įsitikino sesė Džoselina. Vieną rytą jos nuotaika buvo labai nekokia. „Maniau, nieko nesugebu, – prisimena ji. – Tačiau buvau pionierė ir tą dieną planavau išeiti į tarnybą. Tad pasimeldžiau ir žengiau pro duris.“ Tą patį rytą viena maloni moteris vardu Marija priėmė jos pasiūlymą studijuoti Bibliją. Praėjus keliems mėnesiams ji pasakė, kad kaip tik prieš Džoselinai pasibeldžiant į duris meldė Dievą pagalbos. Sesė sako: „Jaučiausi taip, lyg pats Jehova būtų pasakęs: „Džiaugiuosi tavimi.“ Suprantama, ne visi žmonės išklauso mūsų skelbiamą žinią. Bet neabejokime:  Jehova labai džiaugiasi, jei stengiamės išgarsinti ją kuo plačiau.

17. Ko pasimokai iš Viki žodžių apie išpirką? (Psalmyno 5:12)

¹⁷ Jehova iš meilės parūpino už tave išpirką (1 Tim 2:​5, 6). Bet kaip tada, jei išpirkos galia tiki ir esi pasikrikštijęs, o širdis vis tiek kužda, kad Jehovai tu nemielas? Atmink: jausmai gali mus apgauti, Jehova – niekada. Tuos, kas tiki Jėzaus aukos galia, jis pripažįsta teisiais ir žada laiminti (perskaityk Psalmyno 5:12; Rom 3:26). Mintys apie didžiulę išpirkos vertę labai padėjo sesei Viki. Vieną dieną ji pagalvojo: „Jehova visą tą laiką taip kantriai su manimi elgėsi [...]. O aš tarsi be perstojo sakiau: „Tavo meilė nepakankamai stipri, kad mane pasiektų. Tavo Sūnaus auka per menka, kad padengtų mano nuodėmes.“ Vis apmąstydama, kokia didelė dovana yra išpirka, Viki suprato, kad Dievas ją labai myli. Mums irgi tokios mintys padės pajausti Jehovos palankumą bei meilę.

18. Kaip Jehova atsiliepia į mūsų meilę?

¹⁸ Taigi pamėgink pritaikyti straipsnyje pateiktus pasiūlymus. Tiesa, kartais vis tiek gali apimti slogi nuojauta, kad Jehovos palankumą praradai. Tokiomis akimirkomis prisimink, kad Dievas geras „jį mylintiems“ (Jok 1:12). Toliau prie jo glauskis ir stenkis pastebėti ženklus, liudijančius apie jo meilę tau. Ir niekada nepamiršk: Jehova „netoli nuo kiekvieno iš mūsų“ (Apd 17:27).