1. Ką gero patiriame Jehovos organizacijoje?

 KOKIA LAIMĖ, kad šiais sunkiais laikais priklausome prie Jehovos organizacijos! Esame vieningoje tikėjimo brolių ir sesių šeimoje (Ps 133:1). Dievas mums padeda išsaugoti šiltą atmosferą (Ef 5:​33–6:1). Jis duoda įžvalgumo ir išminties, tad išlaikome vidinę ramybę.

2. Kokių ištikimybės Jehovai mėginimų galime patirti?

² Tiesa, mūsų ištikimybė Jehovai gali būti stipriai išmėginta. Pavyzdžiui, jei nuvilia kitų trūkumai. Arba jeigu sunkiai sekasi kovoti su savo pačių silpnybėmis. Tad turime likti ištikimi Jehovai, kai (1) įžeidžia bendratikis, (2) nuvilia sutuoktinis, (3) graužiamės dėl savo paties klaidų. Straipsnyje aptarsime kiekvieną iš šių atvejų. Matysime, ko galime pasimokyti iš kai kurių Biblijoje minimų Dievo tarnų.

NENUSIVILK BENDRATIKIAIS

3. Kokių sunkumų kyla Jehovos tarnams?

³ Išbandymas. Kai kurie bendratikiai dėl tam tikrų savo bruožų mus erzina. Kiti galbūt nuvilia kokiu nors nepagarbiu, nemaloniu poelgiu. Klysta ir bendruomenių vyresnieji. Gal net kyla abejonės, ar tai tikrai Dievo organizacija? Norisi nutraukti bet kokius ryšius su tais, kurie mus užgavo, ar išvis nebelankyti sueigų? (Sof 3:9) Ar tai išmintinga? Pažiūrėkime, ko pasimokome iš vieno Dievo tarno.

4. Kaip buvo išmėgintas Pauliaus atsidavimas Jehovai?

 ⁴ Pavyzdys. Apaštalas Paulius matė, kad bendratikiai netobuli. Pavyzdžiui, iš pradžių Jeruzalės bendruomenė į jį žiūrėjo įtariai ir netikėjo, kad jis tapo Jėzaus mokiniu (Apd 9:26). Vėliau kai kurie apaštalą apkalbinėjo, gadino gerą jo vardą (2 Kor 10:10). Kartą Pauliui sukilo apmaudas dėl Petro elgesio, galėjusio kitus papiktinti (Gal 2:​11, 12). Labai nuvylė ir jaunas bendražygis, Morkus (Apd 15:​37, 38). Paulius galėjo nutraukti visus ryšius su tais, kas jį papiktino. Tačiau jis į brolius ir seseris žiūrėjo teigiamai ir toliau uoliai tarnavo Jehovai. Kas suteikė apaštalui ištvermės?

5. Kodėl Paulius savo broliais ir sesėmis nenusivildavo? (Kolosiečiams 3:​13, 14; taip pat žiūrėk iliustraciją.)

⁵ Paulius bendratikius labai mylėjo, todėl susitelkė ne į jų trūkumus, o į gerąsias savybes. Tą meilę jis rodė ir žodžiais, ir darbais. (Perskaityk Kolosiečiams 3:​13, 14.) Prisiminkim, pavyzdžiui, kaip buvo su Morkumi. Nors šis pasitraukė nuo Pauliaus per pačią pirmąją misionierišką kelionę, apaštalas ilgai nepyko. Vėliau Laiške kolosiečiams labai šiltai apie Morkų atsiliepė, pavadino savo „didele paguoda“ (Kol 4:​10, 11). O kalėdamas Romoje paprašė, kad drauge su Timotiejumi atvyktų jam padėti (2 Tim 4:11). Paulius išties savo bičiuliais nenusivildavo. Kaip galime jo pavyzdžiu sekti?

6, 7. Kodėl dera rodyti bendratikiams meilę nepaisant jų trūkumų? (1 Jn 4:7)

⁶ Pamoka. Jehova mus moko mylėti tikėjimo brolius ir seseris. (Perskaityk 1 Jono 4:7.) Jeigu bendratikis pasielgtų neapgalvotai, geriausia daryti prielaidą, kad jis nori laikytis Biblijos principų ir neketino mūsų užgauti (Pat 12:18). Dievas myli visus savo tarnus, nors jie ir turi trūkumų. Kai suklystame, jis neatstumia, per daug nerūstauja (Ps 103:9). Tad kaip svarbu sekti tokiu atlaidumo pavyzdžiu! (Ef 4:​32–5:1)

 ⁷ Taip pat atminkime, kad pabaigai artėjant turime išlikti glaudi, tvirta šeima. Persekiojimai darysis vis aršesni. Gal net atsidursime kalėjime. Tada brolių ir sesių paramos reikės kaip niekad (Pat 17:17). Tuo įsitikino vyresnysis vardu Žozepas, a tarnaujantis Ispanijoje. Drauge su keliais kitais bendratikiais jis buvo įkalintas už neutralumą. Žozepas pasakoja: „Kalėjime privačios erdvės neturėjome, tad tarp mūsų greitai galėjo kilti įtampa. Reikėjo būti pakantiems, atlaidiems, likti vieningiems ir vienas kitą palaikyti. Kiti kaliniai nebuvo bendratikiai. Sykį susilaužiau ranką ir, kol ji buvo gipse, negalėjau pats apsitvarkyti. Vienas brolis man padėjo: skalbė drabužius ir visaip kitaip pagelbėjo. Tai tikra broliška meilė!“ Akivaizdu, kad jau dabar privalome nelaukdami spręsti tarpusavio nesutarimus.

NENUSIVILK SUTUOKTINIU

8. Kokių sunkumų patiria sutuoktiniai?

⁸ Išbandymas. Sunkumų patiria visos poros. Biblijoje pripažįstama, kad susituokę neišvengs „kūno vargų“ (1 Kor 7:28). Juk jie netobuli žmonės, abu su savitais būdo bruožais. Gal net užaugę skirtingoje kultūroje ar aplinkoje, tad vienam patinka viena, kitam kita. Be to, netrukus pastebi vienas kito keistybes, kurių nematė iki tuoktuvių. Dėl viso to gali kilti tam tikra trintis. Ir padėtis tik pasunkėja, jeigu užuot pripažinę ir taisę savo klaidas abu sutuoktiniai ima vienas kitą kaltinti. Kai kurie tada nebemato kitos išeities kaip skirtis. Bet ar tai tikrai išeitis? b Pasimokykime iš Biblijoje minimos moters, kuri savo sutuoktinio nepaliko, nors šis buvo itin sunkaus būdo.

9. Kodėl Abigailei turėjo būti nelengva?

⁹ Pavyzdys. Abigailė buvo ištekėjusi už Nabalo, šiurkštaus piktavalio žmogaus (1 Sam 25:3). Jai tikrai su tokiu buvo nelengva. Tačiau ar Abigailė pasinaudojo proga vyro atsikratyti, kai būsimasis Izraelio karalius Dovydas nusprendė jam atkeršyti už įžūlų elgesį? (1 Sam 25:​9–13) Ne. Užuot pabėgusi ir leidusi Dovydui išlieti savo rūstybę, įkalbėjo jį to nedaryti (1 Sam 25:​23–27). Kodėl ji taip pasielgė?

10. Kodėl Abigailė savo sutuoktinio nepaliko?

¹⁰ Abigailė mylėjo Jehovą ir gerbė jo nustatytas normas. Ji žinojo, ką Dievas buvo pasakęs pirmajai porai, Adomui ir Ievai (Pr 2:24). Taigi suvokė, kad, Kūrėjo požiūriu, santuoka yra šventa. Tad ištikimybės Jehovai skatinama išskubėjo pasitikti Dovydo ir prašė pagailėti šeimos ir Nabalo. Netgi atsiprašė už tai, dėl  ko pati nebuvo kalta. Aišku, Jehova džiaugėsi tokia Abigailės narsa ir nesavanaudiškumu. Ko iš jos gali pasimokyti visi sutuoktiniai?

11. a) Ko Jehova tikisi iš sutuoktinių? (Efeziečiams 5:33) b) Ko pasimokai iš sesės Karmen? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹¹ Pamoka. Jehova moko poras branginti santuokinį ryšį, net jeigu jųdviejų santykiai pašlyja. Jis labai džiaugiasi, jei sutuoktiniai stengiasi įveikti visas problemas ir rodyti vienas kitam nesavanaudišką meilę bei pagarbą. (Perskaityk Efeziečiams 5:33.) Papasakosime apie sesę vardu Karmen. Po vedybų praėjus kokiems šešeriems metams ji pradėjo studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais ir vėliau pasikrikštijo. „Vyrui tai labai nepatiko, – sako Karmen. – Jis pradėjo pavydėti Jehovai. Įžeidinėdavo mane ir grasindavo palikti.“ Tačiau sesė apsiginklavo kantrybe. Ištisus 50 metų ji rodė vyrui meilę ir pagarbą. „Ilgainiui išmokau būti įžvalgesnė ir kalbėti su juo taktiškai. Kadangi santuoka Jehovos požiūriu šventa, kaip įmanydama stengiausi ją išsaugoti. Nekilo nė mintis vyrą palikti, nes Jehovą labai myliu.“ c Jeigu ir tavo santuokoje kilo sunkumų, neabejok, kad Jehova pasirengęs padėti juos kantriai ištverti.

NEPASIDUOK SAVIGRAUŽAI

12. Kaip galime pasijausti, jei sunkiai nusidedame?

¹² Išbandymas. Jei sunkiai nusidedame, labai savimi nusiviliame. Jaučiamės sugniuždyti, palūžę (Ps 34:18). Robertas daug metų uoliai siekė bendruomenės patarnautojo pareigų. Tačiau juo tapęs vėliau labai prasikalto. Brolis suprato stipriai įskaudinęs Jehovą. „Sąžinė prislėgė lyg tona plytų, – sako brolis. – Buvo neišpasakytai bloga. Puoliau kūkčioti ir melstis Jehovai. Maniau, kad jis niekada nebeišklausys. Juk taip jį nuvyliau!“ Kai nupuolame, gali atrodyti, kad nieko iš mūsų nebebus ir kad Jehovai esam nebereikalingi (Ps 38:4).  Jeigu prislėgtų tokios mintys, prisimink apaštalą Petrą. Jis nusidėjo labai sunkiai, bet ir toliau ištvermingai tarnavo Jehovai.

13. Kokią sunkią nuodėmę padarė Petras ir kas prie to privedė?

¹³ Pavyzdys. Paskutinį Jėzaus tarnybos žemėje vakarą keli klaidingi Petro žingsniai privedė prie sunkiausios jo gyvenime nuodėmės. Viena, jis pernelyg pasikliovė savimi ir tvirtino, kad bus ištikimas Jėzui net jeigu kiti apaštalai jį paliktų (Mk 14:​27–29). Paskui Getsemanės sode pristigo budrumo (Mk 14:​32, 37–41). O kai atėjęs būrys Jėzų suėmė, jis išsigando ir savo Mokytoją paliko (Mk 14:50). Galiausiai Petras triskart pareiškė ir netgi prisiekė Jėzaus nepažįstantis (Mk 14:​66–71). Kaip apaštalas pasijautė susivokęs, ką padarė? Buvo taip sukrėstas ir kaltės prislėgtas, kad pratrūko karčiai verkti (Mk 14:72). Įsivaizduok, kaip jis kankinosi, kai jo brangiausiam draugui buvo įvykdyta mirties bausmė. Be abejo, jautėsi nieko vertas.

14. Kas įgalino Petrą ištvermingai tarnauti Jehovai? (Žiūrėk iliustraciją.)

¹⁴ Tačiau Petras nepalūžo, toliau ištvermingai tarnavo Jehovai. Kas suteikė jam jėgų atsigauti? Viena, nesišalino kitų. Nuėjo susitikti su broliais ir tikriausiai išgirdo iš jų paguodos žodį (Lk 24:33). Ir pats Jėzus prisikėlęs pasirodė Petrui, be abejo, norėdamas jį sustiprinti (Lk 24:34; 1 Kor 15:5). Jis nekaltino susikrimtusio draugo, net patikėjo jam atsakingą užduotį (Jn 21:​15–17). Petras suprato sunkiai nusidėjęs, bet į neviltį nepuolė. Jis kliovėsi Jėzaus meile. Be to, susilaukė paramos iš brolių. Ko pasimokome?

15. Kaip Jehova į mus žiūri net jeigu sunkiai nusidedame? (Psalmyno 86:5; Romiečiams 8:​38, 39; taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁵ Pamoka. Jehova apgaubia mus savo meile, atleidžia kaltes. (Perskaityk Psalmyno 86:5; Romiečiams 8:​38, 39.) Nusidėjus graužia kaltė. Tai visiškai suprantama. Tačiau nedarykime išvados, kad Dievas mūsų nebemyli ir neatleis. Tuojau pat ieškokime pagalbos. Minėtas  brolis Robertas sako: „Į nuodėmę įpuoliau, nes pagundai atsispirti mėginau vien savo jėgomis.“ Robertas suprato, kad būtina pasikalbėti su vyresniaisiais. „Jie patikino Jehovos meile, – sako jis. – Nepasmerkė manęs. Padėjo įsitikinti, kad Jehova manęs neatstūmė.“ Jehova mus labai myli ir atleidžia nuodėmes, jeigu prašome pagalbos ir stengiamės klaidų nekartoti (1 Jn 1:​8, 9). Tai žinodami nepasmerkime savęs net jei stipriai nupultume.

16. Kas tau teikia ištvermės?

¹⁶ Jehova labai vertina, ką dėl jo darai šiomis paskutinėmis dienomis. Dievo padedamas tikrai gali ištverti bet kokius sunkumus. Kaip straipsnyje kalbėjome, stenkis mylėti brolius ir seseris, atleisti jų prasižengimus. Taip pat stenkis, kad tavo santuoka būtų kuo tvirtesnė. O jeigu nusidėtum, prašyk Jehovą pagalbos. Jis atleis ir padės toliau ištikimai tarnauti. Kaip sako Paulius, „nepaliaukime daryti gera. Jei nepailsime, metui atėjus pjausime derlių“ (Gal 6:9).