1, 2. Kodėl tapti Jehovos šeimos nariu yra didelė laimė?

 PASIKRIKŠTYTI ir tapti Jehovos šeimos nariu – didelis džiaugsmas. Kas žengė šį žingsnį, tikrai pritaria psalmininko Dovydo žodžiams: „Laimingas tas, kurį išsirenki ir pakvieti gyventi savo kiemuose“ (Ps 65:4).

² Dievas į savo šeimą priima ne kiekvieną. Kaip kalbėjome aname straipsnyje, jis patraukia tuos, kurie trokšta jo artumo (Jok 4:8). Kas maldoje pasižada tarnauti Jehovai visą gyvenimą ir pasikrikštija, įgyja su juo itin glaudų ryšį. Tokiems žmonėms mūsų dangiškasis Tėvas yra pasirengęs lieti „apsčiai palaiminimo“ (Mal 3:10; Jer 17:​7, 8).

3. Kokia atsakomybė tenka pasikrikštijus? (Mokytojo 5:​4, 5)

³ Suprantama, krikštas nėra galutinis tikslas. Tai tarnybos pradžia. Žengus šį žingsnį reikės nemažai pastangų laikytis pasiaukojimo įžado, ypač kai užklups tikėjimo išbandymai ir pagundos. (Perskaityk Mokytojo 5:​4, 5.) Būtina kuo tiksliau sekti Jėzaus pavyzdžiu ir paisyti jo priesakų (Mt 28:​19, 20; 1 Pt 2:21). Tai daryti padės ir šis straipsnis.

 SEK JĖZUMI NET KILUS IŠMĖGINIMAMS

4. Ką reiškia, kad Jėzaus sekėjai neša „savo kančių stulpą“? (Luko 9:23)

⁴ Krikštas anaiptol neišvaduoja nuo problemų. Anot Jėzaus, jo mokiniai turi nešti „savo kančių stulpą“, ir ne trumpai, o „kasdien“. (Perskaityk Luko 9:23.) Tai nereiškia, kad krikščionims skirta amžinai kentėti. Tiesiog pasirinkusiems šį gyvenimo kelią tenka ne vien džiaugsmų. Bus ir sunkumų ir kai kurie iš jų gal net labai skausmingi (2 Tim 3:12).

5. Kokį atlygį Jėzus pažadėjo tiems, kas aukojasi dėl Dievo?

⁵ Galbūt tau teko ištverti šeimos narių priešiškumą arba dėl Karalystės atsisakyti kokių nors materialinių siekių (Mt 6:33). Jehova tokią ištikimybę labai vertina (Hbr 6:10). Tikriausiai pats patyrei, kokie teisingi Jėzaus žodžiai: „Nėra nė vieno, kuris, dėl manęs ir dėl gerosios naujienos palikęs ar namus, ar brolius, ar seseris, ar motiną, ar tėvą, ar vaikus, ar laukus, negautų dabar, šiuo laiku, šimteriopai namų, brolių, seserų, motinų, vaikų ir laukų (kartu su persekiojimais), o būsimajame pasaulyje – amžino gyvenimo“ (Mk 10:​29, 30). Dievas su kaupu atlygino tau už visa, ką dėl jo paaukojai (Ps 37:4).

6. Kas po krikšto padės kovoti su „kūno geismu“?

⁶ Po krikšto tau reikės ir toliau kovoti su „kūno geismu“, nes esi netobulo žmogaus Adomo palikuonis (1 Jn 2:16). Kartais gal net pasijausi kaip apaštalas Paulius. Jis rašė: „Kaip vidinis žmogus aš gėriuosi Dievo įstatymu, tačiau suprantu, kad mano kūne yra kitas įstatymas ir kad jis kovoja su mano proto įstatymu. Tas kūne veikiantis nuodėmės įstatymas daro mane savo belaisviu“ (Rom 7:​22, 23). Nuodėmingi polinkiai išties gali varyti į neviltį. Tačiau turėdamas omenyje savo įžadą Jehovai nepristigsi ryžto ir jėgų pagundai atsispirti. Tai tikrai nebus per sunku. Kodėl taip sakome?

7. Kaip pasiaukojimo įžadas skatina mus likti ištikimus Jehovai?

⁷ Duodamas pasiaukojimo įžadą Jehovai žmogus išsižada savęs. Kitaip tariant, jis atsisako tokių troškimų ir siekių, kurie Dievui nepriimtini (Mt 16:24). Taigi, kilus išbandymams nereikės dvejoti ir svarstyti, kaip čia pasielgus. Jau būsi apsisprendęs eiti vieninteliu – ištikimybės Jehovai – keliu. Todėl tvirtai laikysiesi savo nuostatos elgtis kaip jam patinka. Panašiai kaip Jobas, net sunkiausiomis aplinkybėmis nepristigsi motyvacijos tarti: „Kol mirsiu, nepaliksiu Dievo“ (Job 27:5).

8. Kaip pasiaukojimo įžadas įkvepia tvirtybės atsispirti pagundoms?

⁸ Turėdamas omenyje savo pasiaukojimo maldą nepristigsi vidinės tvirtybės atmesti bet kokias pagundas. Pavyzdžiui, neprisileisi nė minties pradėti flirtuoti su kito sutuoktiniu,  nes jau būsi nusistatęs to nedaryti. Todėl širdyje neįleis šaknų nederami jausmai, kurių paskui nelengva atsikratyti. Nė nesvyruodamas šalinsies „nedorėlių tako“ (Pat 4:​14, 15).

9. Kaip pasiaukojimo įžadas motyvuoja mus susitelkti į dvasinę veiklą?

⁹ Arba, tarkim, gauni naują darbo pasiūlymą. Tačiau supranti, kad jį priėmęs nebegalėtum reguliariai lankyti krikščionių sueigų. Tokiu atveju nė nesudvejosi. Neieškosi pateisinimo netinkamam sprendimui. Juk jau esi nutaręs tokių pasiūlymų atsisakyti. Kaip ir Jėzus, stengsiesi džiuginti savo dangiškąjį Tėvą ir iškart atmesi visa, kas galėtų jį nuliūdinti (Mt 4:10; Jn 8:29).

10. Kaip Jehova padės tau ir po krikšto sekti Jėzaus pėdomis?

¹⁰ Taigi kilus išmėginimui ar pagundai turime progą parodyti, kad išties trokštame tiksliai sekti Jėzaus pėdomis. Jehova padės tai daryti, juk Biblijoje sakoma: „Dievas ištikimas – jis neleis jūsų mėginti virš jūsų jėgų. Užėjus mėginimui, jis duos išeitį, kad pajėgtumėte atsilaikyti“ (1 Kor 10:13).

KAIP SEKTI JĖZUMI

11. Ką išties reiškia sekti Jėzumi? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹¹ Jėzus uoliai vykdė savo dangiškojo Tėvo valią ir malda palaikė su juo glaudų ryšį (Lk 6:12). Tad ir tu sekdamas Jėzaus pavyzdžiu po krikšto stenkis daryti tai, kas suartina  su Jehova. Biblijoje rašoma: „Kad ir kiek būtume nuėję, ženkime ta pačia linkme“ (Fil 3:16). Gali mokytis iš brolių ir sesių, kurie ėmėsi daugiau nuveikti tarnyboje. Vieni baigė evangelizuotojų tobulinimosi kursus, kiti persikėlė į teritoriją, kur reikia daugiau skelbėjų. Jeigu tau aplinkybės leidžia darbuotis daugiau, būtinai taip ir daryk. Jehovos tarnai noriai imasi naujų užmojų tarnyboje (Apd 16:9). O kaip, jeigu kol kas tokie tikslai nepasiekiami? Nemanyk, kad esi prastesnis už kitus. Svarbiausia tarnauti Dievui pagal savo gebėjimus ir aplinkybes (Mt 10:22). Tavo pastangos liudija, kad ir po krikšto seki Jėzumi (Ps 26:1).

12, 13. Ką gali daryti, jeigu stokoji uolumo? (1 Korintiečiams 9:​16, 17; taip pat žiūrėk rėmelį „ Ištvermingai bėk lenktynėse už gyvenimą“.)

¹² O gal tarnyba tapo nuobodi arba pastebi, kad tavo maldos pasidarė mašinalios? Arba ir Biblijos skaityti nebesinori kaip anksčiau. Jei po krikšto taip nutiktų, nedaryk išvados, kad Jehova tau nebeduoda šventosios dvasios. Netobulo žmogaus jausmai gali būti labai permainingi. Jei nustotum uolumo, prisimink apaštalą Paulių. Jis išties stengėsi sekti Jėzumi, tačiau kartais motyvacijos irgi pristigdavo. Sykį net pasakė: „Jeigu ir nenorėčiau to daryti, vis tiek daryčiau, nes man yra patikėta prievaizdo tarnystė.“ (Perskaityk 1 Korintiečiams 9:​16, 17.) Taigi Paulius buvo nusistatęs  ištvermingai darbuotis, net jeigu reikėdavo prisiversti.

¹³ Nesileisk užvaldomas slogių jausmų. Prisiversk daryti tai, kas teisinga. Tikėtina, ilgainiui pasijausi geriau. Sekti Jėzumi po krikšto bus lengviau, jei laikysiesi tinkamų dvasinės veiklos įpročių. Tavo ištvermė įkvėps ir kitus bendratikius (1 Tes 5:11).

„TIKRINKITE SAVE“

14. Ką ir kodėl turime įvertinti vis iš naujo? (2 Korintiečiams 13:5)

¹⁴ Taip pat naudinga po krikšto save nuolat patyrinėti. (Perskaityk 2 Korintiečiams 13:5.) Vis iš naujo įvertink savo gyvenseną ir įpročius. Pavyzdžiui, ar kasdien meldiesi? studijuoji Bibliją? reguliariai lankai sueigas? dalyvauji tarnyboje? Stenkis, kad tavo teokratinė veikla būtų kuo prasmingesnė. Antai gali pasvarstyti, ar gebi paaiškinti žmonėms pagrindinius Biblijos mokymus? ką galėtum padaryti, kad tarnyba teiktų daugiau džiaugsmo? kiek konkrečios tavo maldos? ar jos rodo, kad visiškai pasitiki Jehova? ar lankai visas krikščionių sueigas? ar sueigose galėtum būti dar dėmesingesnis ir aktyvesnis?

15, 16. Ko pasimokai iš Roberto pasakojimo?

¹⁵ Taip pat sąžiningai pripažink savo silpnybes. Brolis vardu Robertas prisimena: „Kai buvau kokių dvidešimties, dirbau dalį etato. Vieną dieną po darbo bendradarbė pakvietė mane pas save. Sakė galėsim „pakopinėt medaus“. Iš pradžių mėginau išsisukinėti ir tik paskui tiesiai pasakiau „ne“ ir paaiškinau, kodėl.“ Robertas vilionėms atsispyrė ir tai pagirtina. Tačiau vėliau jis suvokė, kad galėjo pasielgti dar tvirčiau. Brolis pripažįsta: „Pasiūlymą atmečiau ne taip ryžtingai ir greitai kaip Juozapas (Pr 39:​7–9). Nesitikėjau, kad atsisakyti jo bus taip nelengva. Tas nutikimas padėjo man suvokti, kad man reikia stiprinti savo ryšį su Jehova.“

¹⁶ Panašiai ir tau derėtų sąžiningai įvertinti savo nusistatymo tvirtumą. Net jeigu pavyko atsispirti kokiai pagundai,  nebūk pernelyg savimi patenkintas. Pasvarstyk, ar iškart ryžtingai pasakei „ne“. Jei matai, kad galėjai būti dar tvirtesnis, nenusimink. Juk dabar geriau suvoki, kokią turi silpnybę. Išsikalbėk maldoje ir imkis priemonių stiprinti savo ryžtą toliau laikytis Jehovos nustatytų dorovės normų (Ps 139:​23, 24).

17. Kaip Robertas pašlovino Jehovos vardą?

¹⁷ Roberto elgesys tai bendradarbei padarė didelį poveikį. Brolis pasakoja: „Kai kvietimą atmečiau, ji pasakė: „Išlaikei egzaminą.“ Pasiteiravau, kokį. Tada moteris paaiškino: vienas jos bičiulis, buvęs Jehovos liudytojas, tikino, esą visi jauni liudytojai gyvena dvilypį gyvenimą ir slapta nuodėmiauja. Pasirodo, su juo buvo sutarusi mane išmėginti. Nepaprastai džiaugiausi, kad savo elgesiu pašlovinau Jehovos vardą.“

18. Ką esi nusistatęs daryti po krikšto? (Taip pat žiūrėk rėmelį „ Siūlome paskaityti“.)

¹⁸ Tavo pasiaukojimas Jehovai ir krikštas yra ženklas, kad trokšti visada aukštinti jo vardą. Gali būti tikras: Dievas mato, kokius išmėginimus ir pagundas turi atlaikyti. Tavo pastangas jis būtinai palaimins. Savo šventąja dvasia suteiks jėgų ištverti visus sunkumus (Lk 11:​11–13). Jehovos padedamas, tikrai gebėsi ir po krikšto žengti Jėzaus pėdomis.