STUDIJŲ STRAIPSNIS NR. 44
GIESMĖ NR. 33 Naštą sunkią mesk Jehovai
Kaip ištverti neteisybę
„Nesiduok blogio nugalimas – nugalėk blogį gerumu“ (ROM 12:21).
TRUMPAI
Kaip ištverti neteisybę ir situacijos nepasunkinti dar labiau.
1, 2. Kokių skriaudų mums kartais tenka patirti?
JĖZUS viename palyginime kalbėjo, kaip atkakliai našlė prašė teisėją apginti jos teises. Mokiniams toks palyginimas buvo puikiai suprantamas, mat paprasti žmonės anuomet išties kentė daug neteisybės (Lk 18:1–5). O ir mums tas pasakojimas aktualus, juk su neteisybe vienaip ar kitaip susiduriam visi.
2 Pasaulis labai neteisingas, jame daug diskriminacijos, nelygybės, išnaudojimo (Mok 5:8). Ypač nemalonu patirti skriaudą nuo tikėjimo brolio ar sesės. Deja, ir taip nutinka. Aišku, bendratikiai nėra jokie tiesos priešininkai, jie kartais tiesiog suklysta dėl netobulumo. Kaip turėtume elgtis, jei dėl to nukenčiame? Daug galime pasimokyti iš Jėzaus Kristaus. Jis buvo kantrus net su piktavališkais priešininkais. Tad juo labiau turėtume būti atlaidūs tikėjimo broliams ir sesėms. Kaip Jehova jaučiasi, jeigu su mumis neteisingai pasielgia svetimi ar bendratikiai? Ar jam tai rūpi?
3. Iš kur žinome, kad Jehovai rūpi jo tarnų gerovė?
3 Neteisybė mūsų Kūrėją labai piktina. „Jehovai juk patinka teisingumas“, – rašoma Psalmyno 37:28. Jėzus irgi patikino, kad atėjus metui jo dangiškasis Tėvas „teisingumą [...] tikrai įvykdys ir labai greitai“ (Lk 18:7, 8). Jau arti laikas, kai jis atitaisys visą mūsų patirtą žalą ir pašalins bet kokią neteisybę žemėje (Ps 72:1, 2).
4. Kaip Jehova mums padeda ištverti neteisybę?
4 O kol tas skirtas laikas neatėjo, Dievas mums padeda neteisybę ištverti (2 Pt 3:13). Jis moko, kaip dera elgtis patyrus skriaudą ir kaip reaguoti būtų neprotinga. Ir jo Sūnus parodė tobulą pavyzdį, kaip galime visa atlaikyti. Jei Biblijos pamokymus taikome, mūsų niekas nesugniuždys.
KAIP Į NETEISYBĘ REAGUOTI
5. Ką turime gerai apgalvoti, jei patiriame neteisybę?
5 Visokios blogybės doram žmogui slegia širdį (Mok 7:7). Senovėje, pavyzdžiui, jos vargino tokius ištikimus Dievo tarnus kaip Jobas ir Habakukas (Job 6:2, 3; Hab 1:1–3). Tai visai suprantama. Tačiau savo veiksmus turime labai gerai apgalvoti, kad nepasielgtume kvailai.
6. Ko pasimokome iš pasakojimo apie Abšalomo kerštą? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)
6 Iš pradžių mums gali ateiti mintis keršyti, nubausti prasižengėlį. Tačiau ar taip nepablogintume padėties dar labiau? Prisimink karaliaus Dovydo sūnų Abšalomą. Jis baisiai perpyko sužinojęs, kad jo seserį Tamarą išprievartavo jų brolis Amnonas. Pagal Mozės Įstatymą, už tai Amnonas nusipelnė mirties bausmės (Kun 20:17). Tačiau Abšalomas, nors ir teisėtai užsirūstino, neturėjo teisės savavališkai tos bausmės įvykdyti (2 Sam 13:20–23, 28, 29).
Kai Tamara buvo išprievartauta, Abšalomas užsidegė kerštu. (Žiūrėk 6 pastraipą.)
7. Kokį poveikį neteisybė padarė vienam psalmininkui?
7 Ypač nelengva susivaldyti, jei atrodo, kad bloga darantys lieka nenubausti. Taip buvo vienam psalmininkui. Jis negalėjo pakęsti, kad piktadariai pelnosi dorų žmonių sąskaita, „gyvena sau be vargo ir kraunasi turtus“ (Ps 73:12). Regėdamas neteisybę tas vyras taip kamavosi, kad išvis pradėjo abejoti, ar beverta tarnauti Jehovai. „Nors stengiaus visa tai suprasti, – sakė, – man buvo per sunku“ (Ps 73:14, 16). Jis netgi pripažino: „Mano žingsniai buvo jau bemaž paklydę, vos nepaslydo mano kojos“ (Ps 73:2). Panašiai nutiko ir vienam mūsų broliui, pavadinkime jį Albertu.
8. Kas nutiko vienam neteisybę patyrusiam broliui?
8 Albertą nepagrįstai apkaltino, neva jis pasisavino pinigų iš bendruomenės kasos. Brolis neteko vyresniojo pareigų, prarado daugelio pagarbą. Jis sako: „Buvo baisiai apmaudu ir pikta, jaučiausi nusivylęs.“ Ta neteisybė taip slėgė, kad Albertas nusilpo dvasiškai ir net penkerius metus buvo neveiklus. Štai kokį poveikį mums gali padaryti nuoskauda dėl patirtos skriaudos.
KAIP NETEISYBĘ IŠTVĖRĖ JĖZUS
9. Ką teko iškęsti Jėzui? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)
9 Jėzus mums parodė tobulą pavyzdį, kaip panašiomis aplinkybėmis elgtis. Religiniai vadovai jį apšaukė demonų sėbru, romėnų kareiviai jį visaip žemino, mušė ir galiausiai nužudė (Mk 14:55; 15:16–20, 35–37). Net artimieji kurį laiką juo netikėjo ir kalbėjo, kad jis išėjęs iš proto (Mk 3:21, 22). Tačiau Jėzus viską stoiškai ištvėrė ir ničniekam nekeršijo. Argi neturėtume iš jo pasimokyti ir mes?
Jėzus parodė tobulą pavyzdį, kaip ištverti neteisybę. (Žiūrėk 9 ir 10 pastraipas.)
10. Kas padėjo Jėzui ištverti neteisybę? (1 Petro 2:21–23)
10 Perskaityk 1 Petro 2:21–23. a Jei patiriame neteisybę, stenkimės elgtis kaip Jėzus. Jis žinojo, kada dera kalbėti, o kada geriau patylėti (Mt 26:62–64). Nors girdėjo visokių kaltinimų, ne kiekvieną iš jų stengėsi atremti (Mt 11:19). Ir kai prabildavo, tai niekada savo persekiotojų neįžeidinėjo ir jiems negrasino. Jėzus „patikėjo save tam, kuris teisia teisingai“, todėl gebėdavo kaskart susitvardyti. Jis buvo tikras, kad Jehova viską regi ir kad atėjus metui neteisybę atitaisys.
11. Kokiomis aplinkybėmis svarbu valdyti liežuvį? (Taip pat žiūrėk iliustracijas.)
11 Taip ir mes stenkimės susivaldyti ir nereaguoti ūmiai. Skriauda kartais būna visai menka, neverta į ją net kreipti dėmesio. Kitąsyk nuspręsime patylėti nenorėdami dar labiau pasunkinti padėties (Mok 3:7; Jok 1:19, 20). O jeigu matome, kad būtina užtarti diskriminuojamą žmogų ar apginti Biblijos mokymus, svarbu kalbėti kuo ramiau ir pagarbiau (Apd 6:1, 2; 1 Pt 3:15). b
Kai su mumis elgiasi neteisingai, sekime Jėzaus pavyzdžiu ir gerai pagalvokime, ką ir kada derėtų sakyti. (Žiūrėk 11 ir 12 pastraipas.)
12. Kodėl dera sudėti viltis į „tą, kuris teisia teisingai“?
12 Kaip ir Jėzus, sudėkime viltis į „tą, kuris teisia teisingai“. Jeigu kas nors su mumis pasielgia labai nesupratingai ar neteisingai, Jehova tai žino. Atėjus metui jis visas negeroves ištaisys, todėl pernelyg dėl jų neapmaudaukime. Palikime tai Dievo rankose, tada širdyje nesikaups kartėlis. Antraip galime netekti vidinio džiaugsmo, sureaguoti pernelyg jautriai ir netgi susigadinti santykius su Jehova (Ps 37:8).
13. Kas gali padėti mums ištverti neteisybę?
13 Tobulai sekti Jėzaus pavyzdžiu nesugebame, kartais kitiems padarome ar pasakome ko nereikėtų (Jok 3:2). Kita vertus, ir patys galime patirti skriaudą, paliekančią negyjančius emocinius ar net fizinius randus. Jeigu tau taip nutiko, neabejok, kad Jehova tavo jausmus gerai supranta. Ir Jėzus, pats tiek daug prisikentėjęs, tave tikrai atjaučia (Hbr 4:15, 16). Iš jo pavyzdžio gali daug išmokti. Be to, Jehova duoda konkrečių patarimų, kaip ištverti neteisybę. Aptarkime dvi eilutes iš Laiško romiečiams.
„UŽLEISKITE VIETĄ DIEVO RŪSTYBEI“
14. Ką reiškia Pauliaus žodžiai „užleiskite vietą Dievo rūstybei“? (Romiečiams 12:19)
14 Perskaityk Romiečiams 12:19. Paulius ragino krikščionis palikti teismą Jehovai. Tad turime kantriai laukti meto, kada Dievas įgyvendins teisingumą savo paties pasirinktu būdu. Brolis vardu Džonas pasakoja, ką darė, kad pamirštų nuoskaudą: „Turėjau tvardytis, kad nepradėčiau pats vykdyti teisingumo. Pamokymas iš Romiečiams 12:19 mane nuteikė pasitikėti Jehova.“
15. Kodėl geriausia palaukti, kol visa ištaisys Jehova?
15 Jei visa atiduodame į Jehovos rankas, mums patiems geriau. Juk mėgindami savo jėgomis taisyti negeroves tikriausiai tik išvargtume ir nusiviltume. Jehova skatina permesti tą naštą jam ant pečių. Jis tarsi sako: „Palik tai man, aš pasirūpinsiu.“ Jei tikime Jehovos pažadu „aš atmokėsiu“, esame ramūs ir nė kiek neabejojame, kad jis kuo puikiausiai viską sutvarkys. Panašiai sako ir minėtas brolis Džonas: „Jehova problemą išspręs daug geriau už mane, tiesiog turiu palaukti.“
„NUGALĖK BLOGĮ GERUMU“
16, 17. Kaip galime vadovautis pamokymu „nugalėk blogį gerumu“? (Romiečiams 12:21)
16 Perskaityk Romiečiams 12:21. Paulius dar paragino bendratikius: „Nugalėk blogį gerumu.“ Panašiai Kalno pamoksle kalbėjo Jėzus: „Mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus“ (Mt 5:44). Čia jo pavyzdys išties nepaprastas. Sunku net įsivaizduoti, kokius skausmus Jėzus ištvėrė, romėnų kareivių prikaltas ant kančių stulpo, ir kokią nepelnytą panieką turėjo iškęsti.
17 Tačiau jis nesidavė blogio nugalimas. Melsdamasis dangiškajam Tėvui jis tų kareivių nekeikė. Netgi pateisino juos: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro“ (Lk 23:34). Jeigu už savo skriaudėjus meldžiamės, pagiežingi jausmai slopsta. Tai įgalina pažvelgti į juos visai kitomis akimis.
18. Kaip maldos padėjo Albertui ir Džonui?
18 Malda šiuo atžvilgiu labai daug reiškė abiem straipsnyje paminėtiems broliams. Albertas prisimena: „Aš meldžiausi už brolius, kurie pasielgė su manimi neteisingai. Ir kelissyk prašiau Jehovą padėti nuoskaudą pamiršti.“ Laimei, dabar jis vėl su džiaugsmu tarnauja Dievui. Džonas taip pat sako: „Daugelį kartų meldžiausi už mane įskaudinusį brolį. Dėl to įstengiau žiūrėti į jį objektyviau ir neteisti. Be to, maldos padėjo atgauti dvasios ramybę.“
19. Kaip turime elgtis neteisybės kupiname pasaulyje? (1 Petro 3:8, 9)
19 Kol gyvename neteisybės kupiname pasaulyje, galime patirti visko. Kad ir kas nutiktų, nesiliaukime prašę Jehovą pagalbos. Net jei tektų nukentėti, sekime Jėzaus pavyzdžiu ir elkimės taip, kaip moko Biblija. Už tai Jehova mus dosniai laimins. (Perskaityk 1 Petro 3:8, 9.)
GIESMĖ NR. 38 Jis tave sustiprins
a Kaip rašė apaštalas Petras, pirmojo amžiaus krikščionims neretai tekdavo nukentėti nuo įnoringų šeimininkų ar tiesai priešiškų sutuoktinių (1 Pt 2:18–20; 3:1–6, 8, 9).
b Svetainėje jw.org žiūrėk videoinscenizaciją Taika ir ramybė be meilės neįmanoma.
