1, 2. Kokius Jehova mus sukūrė?

 ŽMOGUS taip sukurtas, kad duodamas kitiems patiria daugiau laimės negu imdamas sau (Apd 20:35). Tai nereiškia, kad nesidžiaugiame ką nors gavę. Dovaną gauti visada malonu. Tačiau dar daugiau laimės duoti ją kitam. Ir labai gerai, kad Jehova mus sukūrė būtent tokius. Kodėl?

² Todėl, kad patys galime būti savo laimės kalviai. Ieškodami progų dalytis su kitais esame laimingesni. Argi ne puiku, kad mes taip sukurti? (Ps 139:14)

3. Kodėl Jehova pavadintas „laiminguoju Dievu“?

³ Kadangi dosnus žmogus yra laimingas, tad nieko nuostabaus, kad ir jo Kūrėjas Jehova Biblijoje pavadintas „laiminguoju Dievu“ (1 Tim 1:11). Jis yra pats pirmasis Davėjas ir pats dosniausias. Juk „jo dėka mes gyvename, judame ir esame“, – rašė apaštalas Paulius (Apd 17:28). Nuo Jehovos „iš aukštybių ateina kiekvienas geras davinys ir kiekviena tobula dovana“ (Jok 1:17).

4. Kaip galime patirti daugiau džiaugsmo?

⁴ Be abejo, visi norime patirti, koks džiaugsmas yra dalytis su kitais. Dėl to turime iš Jehovos mokytis dosnumo (Ef 5:1). Jo pavyzdį šiame straipsnyje ir aptarsime. Taip pat pakalbėsime, ką daryti, jei už savo gerus darbus nesulaukiame dėkingumo. Tada mums bus lengviau pajausti davimo džiaugsmą.

 MOKYKIMĖS IŠ JEHOVOS

5. Kokiais mūsų poreikiais Jehova rūpinasi?

⁵ Iš ko akivaizdus Dievo dosnumas? Apžvelkime kelis pavyzdžius. Jehova rūpinasi mūsų materialinėmis reikmėmis. Gal ir negyvename prašmatniai, bet būtiniausių dalykų – maisto, drabužių ir pastogę – turime (Ps 4:8; Mt 6:​31–33; 1 Tim 6:​6–8). Ar Jehova visa tai teikia vien iš pareigos? Tikrai ne.

6. Ką sužinome iš Mato 6:​25, 26?

⁶ Paprastai sakant, Jehova mus aprūpina iš meilės. Prisimink Jėzaus žodžius, užrašytus Mato 6:​25, 26 (perskaityk). Jėzus atkreipė klausytojų dėmesį į paukštelius ir pasakė: „Jie nei sėja, nei pjauna, nei į svirnus neša, – jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina.“ Tada jis paklausė: „Argi jūs ne vertingesni už juos?“ Jehovai jo tarnai daug brangesni už paukščius. Jeigu Dievas gyvūnais rūpinasi, tai galime neabejoti, kad nepaliks ir mūsų. Jis globoja savo šeimą tarsi tėvas vaikus (Ps 145:16; Mt 6:32).

7. Koks yra vienas būdas sekti Jehova? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

⁷ Mes irgi dalijamės su kitais iš meilės. Jei kuris nors bendratikis pristinga maisto ar apdaro, kiekvienas galime tapti įrankiu Jehovos rankose ir jį sušelpti. Į pagalbą tikėjimo broliams ir sesėms skubame, pavyzdžiui, užėjus kokiai negandai. Antai COVID-19 pandemijos metu stokojantiems parūpinome produktų, drabužių ir kitų būtinų dalykų. Daugelis parėmėme organizacijos veiklą piniginėmis aukomis. Ir iš jų mūsų bendratikiams buvo teikiama humanitarinė pagalba visame pasaulyje. Taip darėme todėl, kad Hebrajams 13:16 esame raginami: „Nepamirškite daryti gera ir dalytis su kitais, nes tokios aukos Dievui patinka.“

8. Kada Jehova gali suteikti mums jėgų? (Filipiečiams 2:13)

⁸ Jehova suteikia jėgų. Jam nė kiek negaila dalytis savo beribe galia  su ištikimais tarnais. (Perskaityk Filipiečiams 2:13.) Ar esi kada meldęs stiprybės nepasiduoti pagundai ar atlaikyti sunkų išmėginimą? O gal kurią dieną išvis neturėjai jėgų ką nors daryti ir prašei Jehovą palaikymo? Sulaukei jo atsako, tad gali teigti panašiai kaip apaštalas Paulius: „Aš visa pajėgiu dėka to, kuris mane stiprina“ (Fil 4:13).

9. Kam galime panaudoti savo jėgas? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

⁹ Nors esame netobuli, gebame sekti Jehova ir šiuo atžvilgiu. Aišku, savo fizinių jėgų ar energijos kitam žmogui neperduosime, bet galime panaudoti jo labui. Pavyzdžiui, parnešti silpnos sveikatos bendratikiui produktų iš parduotuvės arba sutvarkyti kambarius. Jei leidžia aplinkybės, galime padėti valyti ir prižiūrėti savo Karalystės salę. Tai labai geri būdai pagelbėti kitiems Jehovos tarnams.

10. Kaip galime pasinaudoti žodžio galia?

¹⁰ Ir nepamiršk, kokia galia slypi žodžiuose. Gal numanai, kam pakeltų dvasią nuoširdus pagyrimas? Arba paguodos žodis? Parodyk tokiam žmogui dėmesį. Aplankyk asmeniškai, paskambink arba nusiųsk atviruką, SMS žinutę ar elektroninį laišką. Didelės iškalbos nereikia. Vos keli nuoširdūs žodžiai bendratikį gali labai sustiprinti, padėti jam ištverti dieną, emociškai atgaivinti (Pat 12:25; Ef 4:29).

11. Kuo dar Jehova dosniai su mumis dalijasi?

¹¹ Jehova duoda išminties. Jokūbas rašė: „Jeigu kuris iš jūsų stokoja išminties, tegu prašo Dievą, ir jam bus suteikta; juk Dievas visiems duoda dosniai ir nė vienam nepriekaištauja“ (Jok 1:5). Kaip matome, Jehova negaili išminties, dosniai ja dalijasi. Ir tai darydamas „nė vienam nepriekaištauja“. Jis niekada nepavadins mūsų neišmanėliais. Dievas supranta, kad mums reikia jo vadovavimo, todėl ragina jo prašyti (Pat 2:​1–6).

12. Kokių progų turime dalytis įgytomis žiniomis?

¹² O kaip mes? Ar galime sekti Jehova ir dalytis žiniomis su kitais?  (Ps 32:8) Be abejo, turime tam daug progų. Pavyzdžiui, mokydami žmones tarnyboje. Vyresnieji kantriai padeda patarnautojams ir kitiems broliams atlikti savo pareigas bendruomenėje. O įgudę statybininkai instruktuoja bendratikius, kaip prižiūrėti ir remontuoti teokratinius pastatus.

13. Kaip galime sekti Jehovos pavyzdžiu, kai dalijamės su kitais žiniomis?

¹³ Patirtimi bei išmanymu dalykimės panašiai kaip Jehova. Atmink, kad jis daro tai dosniai. Taip ir mes stenkimės savo mokiniui perduoti visa, ką žinome. Nebijokime, kad jis mus pranoks ir galiausiai užims mūsų vietą. Taip pat nesakykime: „Manęs tai niekas nemokė. Tegul pats išmoksta.“ Toks požiūris Dievo tarnams nedera. Būkime pasirengę ne vien žiniomis pasidalyti, bet ir „save pačius atiduoti“ (1 Tes 2:8). Darykime visa, kad ir kiti „būtų tinkamai parengti mokyti“ (2 Tim 2:​1, 2). Jei vienas kitam seikėsime negailėdami, sulauksime tokio pat atsako ir būsime laimingi.

JEI NESULAUKIAME DĖKINGUMO

14. Kaip dauguma vertina dosnumą?

¹⁴ Dosnumas nelieka nepastebėtas, ypač mūsų tikėjimo brolių ir sesių. Kai padarome ką nors gera, neretas išreiškia dėkingumą, pavyzdžiui atviruke, arba kaip nors atsilygina (Kol 3:15). Sulaukti tokio įvertinimo išties džiugu.

15. Ką svarbu atminti, jei atrodo, kad mūsų pastangos lieka neįvertintos?

¹⁵ Bet reikia pripažinti, kad taip būna ne visada. Kartais aukojame dėl kito žmogaus nemažai laiko, jėgų ir išteklių, o jis, regis, to net nepastebi. Kaip tokiu atveju neprarasti džiaugsmo ir nesupykti? Prisiminkime šio straipsnio teminę eilutę – Apaštalų darbų 20:35. Svarbiausia ne tai, ar kiti mūsų pastangas vertina. Tad aptarkime, ko reikia, kad išsaugotume džiugią dvasią.

16. Kaip mūsų dosnumą vertina Jehova?

¹⁶ Sekime Jehovos pavyzdžiu. Dievas negaili gera visiems, netgi nedėkingiems (Mt 5:​43–48). Jeigu ir mes darome žmonėms gera „nesitikėdami nieko atgauti“, sulauksime didelio atlygio iš mūsų dangiškojo Tėvo (Lk 6:35). Negauti už geradarystę „nieko“ kartais reiškia nesusilaukti net padėkos. Bet nė kiek neabejok, kad Jehova atlygins už visa, ką darai kitų labui. Jis „myli linksmą davėją“ (Pat 19:17; 2 Kor 9:7).

17. Kaip išsaugoti deramą nuostatą? (Luko 14:​12–14)

¹⁷ Teisingą nuostatą skatina turėti ir Jėzaus pamokymas, užrašytas Luko 14:​12–14 (perskaityk). Suprantama, nieko bloga pavaišinti pietumis ar kaip nors pagelbėti tiems, kam galimybės leidžia už tai atsilyginti. Bet gal pastebim, kad darydami kitiems gera vis tikimės ką nors už tai gauti? Tada pamėginkim paklausyti Jėzaus pamokymo ir  parodyti svetingumą žmogui, kuris neturi išteklių atsidėkoti tuo pačiu. Jausime dar daugiau pasitenkinimo, nes taip sekame Jehovos pavyzdžiu. Ši nuostata padės neprarasti džiaugsmo, net jei kiti mums nepadėkoja.

18. Ko ir kodėl neturėtume daryti?

¹⁸ Neabejokime kitų motyvais (1 Kor 13:7). Jei nesulauki padėkos už gerą darbą, pasvarstyk, ar žmogus išties jo nevertina. Gal jis tik pamiršo padėkoti? Būna ir kitų priežasčių, kodėl nesulaukiame norimos reakcijos. Vieni už paramą labai dėkingi, tik kuklinasi apie tai pasakyti. O kai kurie seniau patys daug padėdavo kitiems, tad dabar jaučiasi nesmagiai, kad juos reikia šelpti. Šiaip ar taip, krikščioniška meilė turėtų skatinti mus pateisinti savo bendratikius ir toliau būti džiaugsmingais davėjais (Ef 4:2).

19, 20. Kodėl mums reikia kantrybės? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁹ Būkime kantrūs. Išmintingasis karalius Saliamonas rašė, kad anksčiau ar vėliau dosnumas atsiperka: „Mesk savo duoną į vandenis, tada po daugelio dienų ją atrasi“ (Mok 11:1). Būna, kad padėkos sulaukiame ne iškart, o „po daugelio dienų“.

²⁰ Vieno rajono prižiūrėtojo žmona nusiuntė ką tik pasikrikštijusiai sesei nuoširdų pasveikinimą ir paragino ją ištikimai eiti tiesos keliu. Prabėgo aštuoneri metai ir ta sesė atrašė: „Labai norėjau tau parašyti ir pasakyti, kad to nė nenujausdama man daug padėjai.“ Toliau ji tęsė: „[Tavo žodžiai] buvo išties malonūs, bet labiausiai įstrigo Biblijos  eilutė. Jos niekada nepamiršau.“ a Nupasakojusi, kokių sunkumų per tą laiką patyrė, sesė prisipažino: „Kartais norėdavosi viską mesti, tiesiog pabėgti nuo tiesos, nuo pareigų ir nuo visko. Bet tavo pacituota Biblijos eilutė sujaudino iki širdies gelmių ir [...] nuolat palaikė.“ Ji dar pridūrė: „Per visus tuos aštuonerius metus niekas nepadarė man stipresnio poveikio.“ Tik įsivaizduok, kaip nudžiugo rajono prižiūrėtojo žmona, gavusi tokį laišką „po daugelio dienų“! Gal ir tau yra panašiai buvę?

21. Kodėl tau patinka sekti Jehovos dosnumo pavyzdžiu?

²¹ Kaip kalbėjome, Jehova įdiegė mums nuostabų gebėjimą. Nors mielai dovanas priimame, dar maloniau jas dovanoti kitiems. Išties gerai jaučiamės, jei tik galime kaip nors padėti savo bendratikiams. Ir džiugu girdėti jų padėkos žodžius. Bet ypač laimingi esame dėl to, kad elgiamės teisingai. Niekad nepamiršk: kad ir kiek paaukotum, „Jehova tau gali duoti daug daugiau“ (2 Met 25:9). Jis tikrai neliks skolingas. Ir kas gi gali būti malonesnio, kaip susilaukti atlygio iš paties Kūrėjo? Tad ir toliau kasdieną sek savo dangiškojo Tėvo dosnumo pavyzdžiu!