1. Pailiustruok, kodėl turime eiti ten, kur veda Jehova.

 ĮSIVAIZDUOK, kad esi didžiulėse džiunglėse. Aplink tyko pavojai: grobuonys, ligas platinantys vabzdžiai, nuodingi augalai, gali net įkliūti į žvėrims paspęstus spąstus. Be abejo, džiaugtumeis, jei patyręs vedlys parodytų saugų taką ir iš tų tankmių išvestų. Pasaulis šiandien primena tokias džiungles. Jis pilnas visokių pavojų, ypač dvasinių. Tačiau turime patį puikiausią vedlį – Jehovą. Jis rodo mums saugų kelią, vedantį į amžiną gyvenimą naujajame pasaulyje.

2. Kaip Jehova mums rodo kelią?

² O kaip Jehova mums rodo kelią? Pirmiausia, per savo Žodį, Bibliją. Taip pat vadovauja per savo atstovus. Pavyzdžiui, jo paskirtas „ištikimas ir nuovokus vergas“ tiekia dvasinį maistą, moko išmintingai spręsti įvairius iškylančius klausimus (Mt 24:45). Savo kaimenei Dievas yra paskyręs ir daugiau ganytojų. Antai rajono prižiūrėtojai ir bendruomenių vyresnieji mus drąsina ir duoda patarimų, padedančių atlaikyti sunkumus. Esame labai dėkingi Jehovai, kad šiomis paskutinėmis dienomis mumis taip rūpinasi. Dievo klausydami išsaugome jo malonę ir išsilaikome kelyje į gyvenimą.

3. Ką aptarsime šiame straipsnyje?

³ Tačiau kartais klausyti Jehovos gali būti nelengva, ypač jeigu jo pamokymai skamba iš žmogaus  lūpų. Gal norėtųsi elgtis visai kitaip? Arba atrodo, kad tas pamokymas neprotingas? Ne nuo Jehovos? Tokiais atvejais turime pasitikėti, kad krikščionių bendruomenę veda Jehova ir kad laikytis jo pamokymų naudinga. Taigi, kad tokio pasitikėjimo nepristigtume, aptarkime, (1) kaip Jehova vadovavo izraelitams senovėje, (2) kaip vadovauja mums šiandien ir (3) kodėl jo klausyti verta.

KAIP JEHOVA VADOVAVO IZRAELITAMS

4, 5. Kaip Jehova paliudijo izraelitams, kad Mozė yra jo atstovas? (Žiūrėk viršelio iliustraciją.)

⁴ Jehova siuntė Mozę išvesti izraelitus iš Egipto. Ir ypatingais ženklais jiems paliudijo, kad Mozė yra jo atstovas. Pavyzdžiui, dieną juos lydėjo debesies stulpas, naktį – ugnies (Iš 13:21). Taip Mozė su visa tauta atkeliavo prie Raudonosios jūros. Pamatę, kad egiptiečiai atsiveja, žmonės pamanė atsidūrę spąstuose. Jie puolė į paniką ir ėmė kaltinti Mozę, kam atvedė į pražūtį. Bet bijoti nebuvo ko. Jehova ne veltui liepė Mozei traukti link jūros (Iš 14:2). Ten jis stulbinamu būdu savo tautą išgelbėjo (Iš 14:​26–28).

⁵ Ištisus 40 metų Mozė vedė Dievo tautą paskui debesies stulpą. a Kurį laiką tas stulpas kybojo virš Mozės palapinės ir visi izraelitai jį matė (Iš 33:​7, 9, 10). Iš debesies stulpo Jehova kreipdavosi į Mozę, o šis perduodavo jo nurodymus tautai (Ps 99:7). Izraelitai akivaizdžiai matė, kad Mozei vadovauja Jehova.

6. Kaip elgėsi dauguma izraelitų? (Skaičių 14:​2, 10, 11)

⁶ Deja, dauguma izraelitų nepripažino aiškių įrodymų, kad Mozė atstovauja Jehovai. (Perskaityk Skaičių 14:​2, 10, 11.) Jie ne sykį neigė Mozės įgaliojimus. Dėl to ana izraelitų karta neteko galimybės įžengti į Pažadėtąjį kraštą (Sk 14:30).

7. Kokį gerą pavyzdį rodė Dievui ištikimi izraelitai? (Skaičių 14:24; taip pat žiūrėk iliustraciją.)

⁷ Tačiau kai kurie Jehovos klausė. Pavyzdžiui, Kalebas buvo atsidavęs jam visa širdimi. (Perskaityk Skaičių 14:24.) Šiam uoliam Dievo tarnui buvo dosniai atlyginta, jis netgi galėjo pasirinkti, kurioje Kanaano krašto vietoje gyvens (Joz 14:​12–14). Nauja izraelitų karta taip pat rodė gerą pavyzdį – Mozės įpėdinį Jozuę „gerbė [...] per visas jo gyvenimo dienas“ (Joz 4:14). Todėl Jehova izraelitus laimino ir įvedė į Pažadėtąjį kraštą (Joz 21:​43, 44).

8. Kaip Jehova vadovavo savo tautai karalių valdymo laikais? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

⁸ Ilgainiui Jehova tautai vadovauti pašaukė teisėjus. Dar vėliau, valdant karaliams, jis paskyrė šią užduotį pranašams. Dievui ištikimi karaliai pranašų klausė. Pavyzdžiui, Dovydas nuolankiai pripažino, kad nusipelnė  Natano sudrausminimo (2 Sam 12:​7, 13; 1 Met 17:​3, 4). Karalius Juozapatas pasikliovė pranašo Jahazielio žodžiais ir visą Judą ragino: „Tikėkite [Dievo] pranašais“ (2 Met 20:​14, 15, 20). O Ezekijas iškilus didžiulei grėsmei kreipėsi patarimo į Izaiją (Iz 37:​1–6). Jeigu valdovai Jehovos klausė, jis juos laimino ir savo tautą saugojo (2 Met 20:​29, 30; 32:22). Buvo akivaizdu, kad pranašai perduoda žmonėms Dievo žodžius. Vis dėlto, dauguma karalių ir diduma tautos Jehovos pranašus atstūmė (Jer 35:​12–15).

KAIP JEHOVA VADOVAVO PIRMIESIEMS KRIKŠČIONIMS

9. Kaip Jehova vadovavo pirmojo amžiaus krikščionių bendruomenei? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

⁹ Pirmajame amžiuje įsikūrė krikščionių bendruomenė. Kaip Jehova jai vadovavo? Bendruomenės galva jis paskyrė Jėzų (Ef 5:23). Bet Jėzus nepalaikė ryšio su kiekvienu krikščioniu asmeniškai. Jam atstovavo Jeruzalės apaštalai ir vyresnieji (Apd 15:​1, 2). Vyresniųjų buvo paskirta ir kiekvienoje to meto bendruomenėje (1 Tes 5:12; Tit 1:5).

10. a) Kaip dauguma pirmojo amžiaus krikščionių žiūrėjo į bendruomenės vadovų nurodymus? (Apaštalų darbų 15:​30, 31) b) Kodėl kai kurie Jehovos atstovų nepripažindavo? (Žiūrėk rėmelį „ Kodėl kai kurie Jehovos atstovų nepripažįsta.“)

¹⁰ Paskirtų vadovų nurodymams dauguma krikščionių mielai pakluso. Apaštalų ir vyresniųjų „padrąsinimu džiaugėsi“ visos bendruomenės. (Perskaityk Apaštalų darbų 15:​30, 31.) O kaip Jehova veda savo tarnus mūsų laikais?

KAIP JEHOVA VADOVAUJA MUMS ŠIANDIEN

11. Pateik pavyzdį, kaip Jehova padėjo savo tarnams XIX amžiaus pabaigoje.

¹¹ Jehova veda savo tautą ir šiandien. Čia esminis vaidmuo tenka Biblijai ir jo Sūnui, bendruomenės galvai. Bet Dievas turi ir kitų atstovų.  Ar tai patvirtina kokie nors įrodymai? Taip. Pavyzdžiui, prisiminkime, kas vyko XIX amžiaus pabaigoje. Tuo metu Čarlzas Teizas Raselas su bendražygiais suvokė, kokie reikšmingi bus 1914 metai (Dan 4:​25, 26). Prie tos išvados jie priėjo gilindamiesi į Biblijos pranašystes. Ar jas suprasti padėjo Jehova? Tikrai taip. 1914 metų įvykiai buvo nenuneigiamas įrodymas, kad pradėjo valdyti Dievo Karalystė. Ėmė pildytis paskutinių dienų ženklai. Kilo Pirmasis pasaulinis karas. Žemę alino didžiulės epidemijos, žemės drebėjimai ir maisto nepritekliai (Lk 21:​10, 11). Akivaizdu, kad Dievas padėjo tiems stropiems Biblijos tyrinėtojams suprasti svarbias pranašystes.

12, 13. Kokių žingsnių mūsų organizacija ėmėsi Antrojo pasaulinio karo metais?

¹² Ir prisimink, kas vyko Antrojo pasaulinio karo metais. Iš pranašiškų Apreiškimo 17 skyriaus 8 eilutės žodžių atsakingi broliai pagrindiniame biure suprato, kad karas nesibaigs Armagedonu. Priešingai, turėjo stoti sąlyginai taikus metas, palankus plėtoti evangelizacijos darbą. Taigi, nors ir galėjo atrodyti neracionalu, kaip tik tuo laikotarpiu buvo įkurta Gileado mokykla. Ją baigę misionieriai jau karo metais vyko į įvairius žemės kampelius skelbti gerosios naujienos. Ištikimas vergas taip pat ėmė rengti teokratinius kursus, b kad bendruomenėse visi galėtų lavinti skelbimo ir mokymo įgūdžius. Taip Dievo tarnai rengėsi plataus masto veiklai.

¹³ Visa prisimindami aiškiai matome, kad ir tuo sunkiu laikotarpiu Jehova vedė savo tautą. Jau ne vieną dešimtmetį daugelyje pasaulio kraštų Jehovos liudytojai gali nekliudomai  dirbti evangelizacijos darbą ir ši veikla klesti.

14. Kodėl kliaujamės Jehovos organizacijos ir vyresniųjų nurodymais? (Apreiškimo 2:1; taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁴ Vadovaujančioji taryba visada klauso Jėzaus Kristaus balso. Prieš siųsdama rajonų prižiūrėtojams ir vyresniesiems kokius nors nurodymus Taryba stengiasi suprasti, kokia yra Jehovos ir Jėzaus valia. O anie broliai laikydamiesi tų nurodymų nenuilstamai rūpinasi bendruomenių gerove. c Vaizdžiai tariant, dvasia patepti vyresnieji yra Kristaus dešinėje rankoje. (Perskaityk Apreiškimo 2:1.) Aišku, jie netobuli ir daro klaidų, kaip kadaise Mozė, Jozuė ir apaštalai (Sk 20:12; Joz 9:​14, 15; Rom 3:23). Tačiau Kristus stropiai prižiūrės ištikimo vergo ir vyresniųjų veiklą „per visas dienas iki šio pasaulio pabaigos“ (Mt 28:20). Tad tų atsakingų brolių nurodymais visiškai pasikliaujame.

KLAUSYTI JEHOVOS TIKRAI VERTA

15, 16. Ko pasimokai iš savo bendratikių, uoliai tarnaujančių Jehovai?

¹⁵ Klusnumas Jehovai visada išeina į gera. Štai Endis su Robin įsiklausė į ištikimo vergo patarimą tenkintis kukliu pragyvenimu (Mt 6:22). Tai leido jiems prisidėti prie teokratinių statybų. Robin prisimena: „Gyvenome labai ankštose patalpose, dažnai net be virtuvės. Turėjau parduoti nemažai fotografijos įrangos. Tai darydavau su ašaromis, nes fotografuoti labai mėgstu. Bet kaip ir Abraomo žmona Sara stengiausi žvelgti į priekį, nesigręžiojau atgal.“ (Palygink su Hebrajams 11:15.) Ką gera ši pora patyrė? Robin sako: „Labai džiaugiamės, kad atidavėme Jehovai visa, ką turime. Dirbdami mūsų statybose galime paragauti to, kas laukia naujajame pasaulyje.“ Endis žmonai pritaria: „Nepaprastai gera suvokti, kad  visomis jėgomis remiame Karalystės veiklą.“

¹⁶ Kad eiti Jehovos nurodytu keliu verta, įsitikino ir Marsija. Baigusi vidurinę ji nusprendė atsidėti tarnybai (Mt 6:33; Rom 12:11). Sesė pasakoja: „Man pasiūlė ketverius metus universiteto studijų. Bet norėjau siekti dvasinių tikslų. Taigi nutariau baigti profesinio mokymo kursus ir tapti visalaike skelbėja. Tai buvo vienas geriausių mano sprendimų. Dabar esu pionierė ir dėl lankstaus darbo grafiko galiu padėti Betelyje ir imtis kitokių teokratinių užduočių.“

17. Kokių dar Jehovos priminimų svarbu klausyti? (Izaijo 48:​17, 18)

¹⁷ Kartais išgirstame priminimų, kaip svarbu vengti materializmo arba užsiėmimų, nesuderinamų su Dievo įstatymais. Tai irgi išeina į gera: išsaugome švarią sąžinę ir išvengiame bereikalingos įtampos (1 Tim 6:​9, 10). Galime susitelkti į tarnybą Jehovai, teikiančią didžiausią džiaugsmą, ramybę ir pasitenkinimą. (Perskaityk Izaijo 48:​17, 18.)

18. Kodėl tu esi nusistatęs klausyti Jehovos?

¹⁸ Be abejo, Jehovos paskirti atstovai vadovaus jo tautai ir prasidėjus didžiajam suspaudimui, taip pat per Kristaus valdymo tūkstantmetį (Ps 45:16). Ar klausysime jų nurodymų, net jei norėsis elgtis kitaip? Daug priklausys nuo to, kaip elgiamės dabar. Tad visada būkime klusnūs Jehovai ir jo įgaliotiems bendruomenės prižiūrėtojams (Iz 32:​1, 2; Hbr 13:17). Ir būkime tikri, kad mūsų Vedlys Jehova padės išvengti visų pavojų ir pasiekti galutinį tikslą – amžiną gyvenimą naujajame pasaulyje.