1, 2. a) Kodėl patiriame įtampą? (Žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje.) b) Ką aptarsime šiame straipsnyje?

GYVENAME sunkiais laikais. Daugelis žmonių nuolat patiria įtampą. Kaip sakoma Biblijoje, Šėtonas yra įniršęs ir „lyg riaumojantis liūtas slankioja aplinkui, ieškodamas ką praryti“ (1 Pt 5:8; Apr 12:17). Todėl nenuostabu, kad ir mus, Jehovos tarnus, kartais aplanko nerimastingos mintys. Su jomis kovodavo net kai kurie senovėje gyvenę dievobaimingi žmonės, pavyzdžiui, karalius Dovydas (Ps 13:3 [13:2, Brb]). Apaštalą Paulių irgi kamuodavo „nerimas dėl visų bendruomenių“ (2 Kor 11:28). Ko galėtume imtis, kai jaučiame, kad įtampą darosi sunku pakelti?

² Kaip Jehova padėjo savo tarnams praeityje, taip jis ir šiandien padeda mums numalšinti nerimą, rasti atgaivą ir ramybę. Biblija ragina: „Meskite ant jo visą savo nerimo naštą [arba išnašoje: „visus savo rūpesčius“], nes jis jumis rūpinasi“ (1 Pt 5:7). Tačiau kaip tai daryti? Šiame straipsnyje aptarsime keturis būdus: nuoširdžiai melstis, skaityti ir apmąstyti Dievo Žodį, prašyti savo dangiškąjį Tėvą šventosios dvasios ir pasidalyti savo jausmais su patikimu  žmogumi. Kai apie tai kalbėsime, stenkimės įžvelgti, kuriose srityse dar galėtume pasitempti.

3. Kaip gali mesti savo naštą ant Jehovos?

³ Visų pirma galime nuoširdžiai melstis Jehovai. Kai jautiesi neramus ar įsibaiminęs, išliek jam savo širdį. Dovydas psalmėje prašė: „Išgirsk mano maldą, Dieve.“ Toje pačioje psalmėje jis tęsė: „Mesk savo naštą ant Jehovos ir jis tave palaikys“ (Ps 55:1, 22, NW). Jeigu padarei viską, ką gali, kad problemą išspręstum, nerimauti nebėra dėl ko. Daug naudingiau yra karštai pasimelsti. O kokią konkrečią naudą malda gali duoti? Ar ji tikrai padeda kovoti su nerimu ir įtampa? (Ps 94:18, 19)

4. Kodėl, kai apninka neramios mintys, labai svarbu melstis?

⁴ Perskaityk Filipiečiams 4:6, 7. Į mūsų nuoširdžias, atkaklias maldas Jehova tikrai atsako. Kaip? Suteikdamas mums vidinę ramybę ir saugodamas mūsų protą bei širdį nuo neramių minčių. Daugelis tai gali paliudyti iš savo patirties. Varginanti nuojauta, kad nutiks kas nors negero, su Jehovos pagalba sunyksta ir į jos vietą ateina didi ramybė, pranokstanti žmogišką supratimą. Tai gali patirti ir tu. „Dievo ramybė“ padės tau nepalūžti, kad ir kokie sunkumai užkluptų. Būk visiškai tikras, kad Jehova laikysis štai šio pažado: „Nebūgštauk, nes aš tavo Dievas! Stiprinsiu tave, padėsiu tau“ (Iz 41:10).

5. Ką galėtume daryti, kad Dievo Žodis suteiktų mums vidinę ramybę?

⁵ Kitas būdas, kaip galime gauti vidinę ramybę, – tai skaityti Bibliją ir mąstyti apie tai, ką skaitome. Kodėl tai svarbu? Šventajame Rašte yra praktiškų patarimų, padedančių kovoti su įtampa, ją sumažinti, o tam tikrais atvejais net išvis jos išvengti. Juk Dievo Žodyje glūdi paties Kūrėjo išmintis, tad šioje knygoje užrašytos mintys mums tikrai padės, mus atgaivins. Kai nerandame sau ramybės, nesvarbu, dieną ar naktį, savo mintis sutelkime į Dievo mintis, apgalvokime, kaip jas kuo geriau pritaikyti. Tai mus labai sustiprins. Ne veltui Jehova pabrėžė, kad jo Žodžio skaitymas įkvepia drąsos bei tvirtybės, padeda nesibaiminti ir nenuogąstauti (Joz 1:7–9).

6. Kaip mums gali padėti Jėzaus žodžiai?

⁶ Biblijoje užrašyta ir Jėzaus žodžių. Kalbėdamas su žmonėmis jis spinduliuodavo ramybe, jo mokymai buvo tikra atgaiva klausytojams. Pas Jėzų traukdavo ištisos minios, nes jis nuramindavo susirūpinusias širdis, stiprindavo silpnuosius, guosdavo prislėgtuosius. (Perskaityk Mato 11:28–30.) Jam rūpėjo kitų dvasiniai, emociniai ir fiziniai poreikiai (Mk 6:30–32). Jėzus visiems pažadėjo, kad atėję pas jį ras atgaivą. Tai aiškiai patyrė su juo keliavę apaštalai, galime patirti ir mes. Nors dabar Jėzaus nematome ir negirdime, esame tikri, kad jis, iš dangaus valdantis Karalius, mus atjaučia. Taigi, jei kas neduoda mums ramybės, Jėzus gali suteikti „pagalbą reikiamu metu“. Jis įkvepia mums drąsos ir suteikia vilties, kad gebėtume sėkmingai kovoti su įtampa (Hbr 2:17, 18; 4:16).

7. Kodėl verta prašyti Jehovą šventosios dvasios?

⁷ Trečia priemonė kovoti su nerimu –  šventoji dvasia. Jėzus pažadėjo, kad dangiškasis Tėvas dosniai duos savo dvasios tiems, kurie jį prašo (Lk 11:10–13). Ši veikiamoji Dievo jėga padeda mums ugdytis „dvasios vaisių“ – Visagalio asmenybę atspindinčias pasigėrėtinas savybes. (Perskaityk Galatams 5:22, 23; Kol 3:10.) Ugdydamiesi šias dorybes, geriau sutarsime su kitais ir, tikėtina, išvengsime įtampą keliančių situacijų. Dabar trumpai aptarkime, kaip „dvasios vaisius“ mums padeda.

8–12. Kaip Dievo „dvasios vaisius“ padės kovoti su nerimu ir įtampa?

⁸ „Meilė, džiaugsmas, ramybė.“ Kai su žmonėmis stengiamės elgtis pagarbiai, patiriame mažiau įtampos. Kodėl galime taip tvirtinti? Rodydami brolišką meilę, pagarbą ir puoselėdami švelnų prisirišimą, palaikome tarpusavio taiką ir paprastai išvengiame situacijų, kurios sukeltų mums neigiamas emocijas (Rom 12:10).

⁹ „Kantrybė, maloningumas, gerumas.“ Taikių santykių neprarasime ir bereikalingos įtampos išvengsime, jei laikysimės šio pamokymo: „Būkite vieni kitiems malonūs, jautrios širdies, mielai atleiskite vieni kitiems“ (Ef 4:32). Taip pat bus lengviau spręsti nesusipratimus, kylančius dėl žmogiško netobulumo.

¹⁰ „Tikėjimas.“ Šiais laikais dažnas nerimauja dėl pragyvenimo, materialinių dalykų (Pat 18:11). Jei būsime tvirtai įsitikinę, kad Jehova mus myli ir mumis rūpinasi, tokį nerimą gerokai sumažinsime. Labai naudingas apaštalo Pauliaus patarimas pasitenkinti tuo, ką turime. Paulius dar kalbėjo: „[Dievas] juk yra pasakęs: ‘Aš niekada tavęs nepaliksiu ir niekada tavęs neapleisiu.’ Turėdami tvirtą pasitikėjimą sakykime: ‘Jehova mano padėjėjas, aš nebijosiu. Ką man gali padaryti žmogus?’“ (Hbr 13:5, 6)

¹¹ „Romumas, susivaldymas.“ Pagalvok, kiek gera laimėsi rodydamas šias savybes. Jos apsaugos tave nuo žodžių ar veiksmų, dėl kurių vėliau imtum kamuotis. Argi ne puiku, kad tavo kalboje tada nebus „pagiežos, pykčio, rūstybės, riksmų ir užgauliojimų“? (Ef 4:31)

¹² Žinoma, kad nusižemintum po galinga Dievo ranka ir mestum ant jo visą savo nerimo naštą, tau reikės nuolankumo (1 Pt 5:6, 7). Ugdydamasis šią savybę, išlaikysi teisingą požiūrį į save ir neprarasi Jehovos palankumo (Mch 6:8). Nerimo išsisaugosi, jei suvoksi savo fizinį, protinį bei emocinį ribotumą ir labiau kliausiesi Dievu.

13. Ką Jėzus turėjo omenyje sakydamas „nebūkite susirūpinę“?

¹³ Mato 6:34 randame išmintingą Jėzaus patarimą: „Nebūkite susirūpinę“. (Perskaityk.) Galbūt atrodo, kad pritaikyti šiuos Jėzaus žodžius ne taip ir paprasta. Bet išsiaiškinkime, ką jis turėjo omenyje sakydamas „nebūkite susirūpinę“. Kaip minėjome anksčiau, Dovydą ir Paulių, ištikimus Dievo tarnus, nerimas kartais kamuodavo. Taigi Jėzus tikrai nenorėjo pasakyti, kad neramių minčių visiškai išvengsime. Jis tiesiog ragino vengti perdėto nerimavimo, kuris mūsų problemų juk neišspręs. Kiekviena diena turi savo vargų, tad nebūtų protinga šiandieną apkrauti dar ir vakar dienos bei rytojaus rūpesčiais. Kaip šis Jėzaus pamokymas  gali padėti tau išsivaduoti iš nerimo gniaužtų?

14. Ką daryti, jei slegia kaltė dėl praeities klaidų?

¹⁴ Būna, kad ramybės neduoda praeities klaidos. Kaltė gali gniuždyti net praėjus daugeliui metų. Karalius Dovydas kartais jautėsi taip, lyg būtų virš galvos apsemtas savo nuodėmių. Jis sakė: „Nukamuotas vaitoju, nes man širdis iš nerimo plyšta“ (Ps 38:4, 5, 9, 19 [38:3, 4, 8, 18, Brb]). Kaip Dovydas kovojo su tokiomis mintimis? Jis visiškai pasikliovė Jehovos gailestingumu ir atlaidumu. Tai buvo išmintingas sprendimas, davęs gerų vaisių. Tai matome iš kitų jo žodžių: „Laimingas, kuriam atleistas nusižengimas.“ (Perskaityk Psalmyno 32:1–3, 5.)

15. a) Kodėl nereikia pernelyg nerimauti dėl esamos situacijos? b) Ko galėtum imtis, kad numalšintum nerimą? (Žiūrėk papildomą informaciją „Kas padėtų kovoti su nerimu ir įtampa“.)

¹⁵ Kartais nerimą gali kelti ir esama situacija. Antai Dovydas, kai rašė 55 psalmę, baiminosi būsiąs nužudytas (Ps 55:3–6 [55:2–5, Brb]). Vis dėlto jis neleido, kad baimė pakirstų jo pasitikėjimą Jehova. Savo bėdas Dovydas išsakė karštoje maldoje. Bet jis ne tik meldėsi. Jis suvokė turįs imtis konkrečių veiksmų, kad nerimą kelianti problema būtų pašalinta (2 Sam 15:30–34). Iš Dovydo verta pasimokyti. Nesileiskime baimės užvaldomi, bet darykime, ką galime, kad reikalą išspręstume, ir visa kita drąsiai palikime Jehovos rankose.

16. Ką jaučiame žinodami Dievo vardo reikšmę?

¹⁶ Jeigu imtume pervirš nuogąstauti dėl to, kas gali nutikti ateityje, irgi užsikrautume bereikalingą nerimo naštą. Atminkime, kad šiuo momentu negalime žinoti, kas tiksliai įvyks vėliau. Tad ar verta šitaip jaudintis? Juk neretai viskas susiklosto ne taip blogai, kaip galbūt tikėjomės. Be to, nėra situacijos, kurioje Jehova būtų bejėgis. Jo didingas vardas, mūsų supratimu, reiškia „jis daro, kad būtų“ (Iš 3:14, NW). Tai žinodami esame tikri, jog Dievas pajėgus įgyvendinti visa, ką yra sumanęs savo tarnų labui. Jis, be jokios abejonės, apdovanos savo ištikimuosius ir padės jiems įveikti kaltės jausmą dėl praeities klaidų, nerimą dėl esamų sunkumų ir nuogąstavimus dėl ateities.

17, 18. Kaip kovoje su nerimu padeda artimas bendravimas?

¹⁷ Ketvirta, įtampa atlėgs, jei savo jausmais pasidalysi su patikimu žmogumi. Tai gali būti sutuoktinis, artimas draugas ar bendruomenės vyresnysis.  Atviras pokalbis padės tau geriau suvokti savo situaciją, objektyviai įvertinti, ar tavo nuogąstavimai tikrai turi pagrindą, ir nutarti, ką galėtum daryti, kad reikalas spręstųsi. Biblijoje sakoma: „Nerimas apsunkina žmogaus širdį, o geras žodis pralinksmina“ (Pat 12:25). Kita Patarlių knygos eilutė byloja: „Be pasitarimo niekais nueina užmojai, o pasitarus su daugeliu, jie būna sėkmingi“ (Pat 15:22).

¹⁸ Didelė pagalba kovoje su neramiomis mintimis yra bendruomenės sueigos. Čia susitinkame su tikėjimo draugais, kuriems rūpime ir kurie visada nori vienas kitą pastiprinti (Hbr 10:24, 25). Toksai tarpusavio pasidrąsinimas atgaivina dvasines jėgas, nuslopina stresą ir įtampą (Rom 1:12).

19. Kodėl gali būti tikras, kad ryšys su Jehova padės tau kovoti su nerimu?

¹⁹ Pamokantis vieno vyresniojo iš Kanados pavyzdys. Jis dirba mokytoju, taip pat konsultuoja moksleivius įvairiais klausimais. Darbas tikrai ne iš lengvųjų. Be to, brolį kamuoja nerimo sutrikimas. Kas jam padeda valdyti savijautą? Jis sako: „Pastebėjau, kad kai iš visų jėgų stengiuosi stiprinti savo ryšį su Jehova, tai suteikia man jėgų kovoti su emociniais sunkumais. Sunkiu metu didelė pagalba yra ir gerų, dvasingų draugų parama. Apie savo jausmus atvirai pasikalbu su žmona. Kiti vyresnieji ir mūsų rajono prižiūrėtojas labai padėjo man turėti teisingą požiūrį į savo situaciją. Taip pat kreipiausi į medikus, pakoregavau savo dienotvarkę, reguliariai skiriu laiko poilsiui ir mankštai. Ilgainiui pajutau, kad jau gebu daug geriau kontroliuoti savijautą. Jei matau, kad yra dalykų, kurių nepakeisiu, palieku juos Jehovos rankose.“ Akivaizdu, šis brolis suvokia, kaip svarbu mesti savo nerimo naštą ant Jehovos.

20. a) Kaip galime mesti savo nerimo naštą ant Jehovos? b) Ką aptarsime kitame straipsnyje?

²⁰ Trumpai prisiminkime, ką aptarėme šiame straipsnyje. Akcentavome, kad mesti savo nerimo naštą ant Jehovos yra būtina ir kad tai galime daryti nuoširdžiai jam melsdamiesi ir skaitydami bei apmąstydami jo Žodį. Taip pat kalbėjome, kaip naudinga yra ugdytis „dvasios vaisių“, pasidalyti savo išgyvenimais su patikimu žmogumi ir semtis stiprybės krikščionių sambūriuose. Kitame straipsnyje aptarsime, kaip dar Jehova mus palaiko, būtent – suteikia viltį, kad ateityje sulauksime puikaus apdovanojimo (Hbr 11:6).