1, 2. a) Kas yra Dievo „neapsakoma dovana“? b) Kokius klausimus aptarsime šiame straipsnyje?

JEHOVA iš meilės davė mums didžiausią, kokia tik įmanoma, dovaną – siuntė į žemę savo viengimį Sūnų (Jn 3:16; 1 Jn 4:9, 10). Apaštalas Paulius pavadino tai „neapsakoma dovana“ (2 Kor 9:15). Kodėl jis taip parašė?

² Paulius žinojo, kad tik dėl Kristaus, tobulo žmogaus, paaukotos gyvybės išsipildys visi didingi Dievo pažadai. (Perskaityk 2 Korintiečiams 1:20.) Taigi „neapsakoma dovana“ yra ne vien pati Jėzaus auka, bet ir Jehovos gerumas bei ištikimoji meilė, kuriuos dėl tos aukos jis mums rodo. Ši dovana pernelyg didelė, kad galėtume žodžiais apsakyti jos vertę. Kaip į tokią dovaną reikėtų žiūrėti? Ir ką svarbu turėti omenyje ruošiantis Kristaus  mirties minėjimui, kuris 2016 metais vyks kovo 23-iąją, trečiadienį?

3, 4. a) Ką jauti gavęs dovaną? b) Kaip kokia nors ypatinga dovana gali pakeisti tavo gyvenimą?

³ Kai gauni kokią nors dovaną, tave, aišku, užlieja įvairiausi jausmai. Bet būna dovanų, kurios net gali pakeisti visą žmogaus gyvenimą. Įsivaizduok esąs tokioje situacijoje: tapai nusikaltimo bendrininku ir už tai tau paskirta mirties bausmė. Netikėtai vienas nepažįstamas asmuo pasisiūlo būti nubaustas vietoj tavęs, sutinka už tave guldyti galvą! Kaip tave paveiktų toks kilnus poelgis?

⁴ Dėl tokios pasiaukojamos meilės tikriausiai iš naujo įvertintum savo elgesį ir net imtum keisti gyvenseną. Tikėtina, stengtumeis būti dosnesnės širdies, labiau mylėti kitus, atleisti kiekvienam, kas tave užgauna. Visą savo amžių jaustumeisi skolingas geradariui, atidavusiam už tave savo gyvybę.

5. Kodėl galime tvirtinti, kad Dievo parūpinta išpirka yra neprilygstama dovana?

⁵ Jehovos dovana, duota per Kristų, – nepalyginti didesnė nei minėtame pavyzdyje (1 Pt 3:18). Pamąstyk kodėl. Dėl paveldėto nuodėmingumo visi esame pasmerkti mirti (Rom 5:12). Bet Jehova, mus mylintis Dievas, siuntė į žemę savo Sūnų, kad „už kiekvieną paragautų mirties“ (Hbr 2:9). Šitaip Dievas ne tik išgelbėjo tavo gyvybę, bet padėjo tvirtą pagrindą, kad mirtis būtų išvis sunaikinta (Iz 25:7, 8; 1 Kor 15:22, 26). Visi, kurie rodo tikėjimą Jėzaus išpirkos galia, džiaugsis didžia laime ir gerove ištisą amžinybę: pateptieji, Karaliaus Kristaus bendraveldžiai, sykiu su juo danguje, o Dievo Karalystės valdiniai čia, žemėje (Rom 6:23; Apr 5:9, 10). Kokių dar gerų dalykų sulauksime dėl tos nuostabios Jehovos dovanos?

6. a) Ko naujajame pasaulyje tu labiausiai lauki? b) Ką Jehovos „neapsakoma dovana“ skatina mus daryti?

⁶ Jehovos dovana – tai ir būsimas rojus žemėje, gyvenimas be ligų, taip pat mirusiųjų prikėlimas (Iz 33:24; 35:5, 6; Jn 5:28, 29). Už šią „neapsakomą dovaną“ Jehovą ir jo brangų Sūnų labai mylime. O ką tokia dovana skatina mus daryti? Pirma, tiksliai sekti Jėzaus pėdomis. Antra, rodyti meilę tikėjimo broliams ir sesėms. Trečia, iš širdies atleisti kitiems. Apie visa tai dabar ir pakalbėkime.

7, 8. Kaip turėtume atsiliepti į Kristaus meilę?

⁷ Visų pirma turime gyventi dėl Jėzaus Kristaus. Apaštalas Paulius pasakė: „Kristaus meilė valdo mus.“ (Perskaityk 2 Korintiečiams 5:14, 15.) Anot apaštalo, asmuo, pajutęs nepaprastą Kristaus meilę, tiesiog nebegali gyventi sau ir ima gyventi Jėzui. Mes irgi suvokę, ką Jehova mūsų labui yra padaręs, kiek meilės parodęs, visa siela trokštame gyventi dėl Jėzaus Kristaus. Iš ko tai matysis?

⁸ Meilė Jehovai skatins mus sekti Kristaus pavyzdžiu, tiksliai eiti jo pėdomis (1 Pt 2:21; 1 Jn 2:6). Meilę Jehovai ir Jėzui taip pat parodysime  jiems paklusdami. Jėzus sakė: „Kas yra priėmęs mano įsakymus ir jų laikosi, – tas mane myli. O kas mane myli, bus mylimas mano Tėvo; aš irgi jį mylėsiu ir save jam aiškiai parodysiu“ (Jn 14:21; 1 Jn 5:3).

9. Kokį spaudimą mes patiriame?

⁹ Minėjimo laikotarpiu verta pamąstyti, koks yra mūsų gyvenimo kelias. Padėtų tokie klausimai: kokiose srityse sekti Kristaus pėdomis man pavyksta neblogai? o kokiose dar turėčiau labiau pasistengti? Save ištirti būtina, nes esame nuolat spaudžiami eiti šio pasaulio siūlomais keliais (Rom 12:2). Jei nesisaugosime, iš Kristaus mokinių galime greitai pasidaryti šios santvarkos intelektualų, įžymybių ar sporto žvaigždžių mokiniais (Kol 2:8; 1 Jn 2:15–17). Kaip tokiam spaudimui nepasiduoti?

10. Apie ką verta pasvarstyti šiuo Minėjimo laikotarpiu ir ką tokia savityra paskatins mus daryti? (Žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje.)

¹⁰ Ruošdamiesi Minėjimui galime peržiūrėti savo drabužius, filmus ir muziką, taip pat tai, ką laikome savo kompiuterio ar mobiliųjų įrenginių atmintyje. Pavyzdžiui, pamąstyk: jeigu šalia būtų Jėzus, ar dėvėdamas tą ar aną drabužį nepasijusčiau nepatogiai? (Perskaityk 1 Timotiejui 2:9, 10.) Ar matydami mane taip apsirengusį žmonės galėtų pasakyti, kad esu Kristaus sekėjas? Pasvarstyk ir apie tai, ką žiūri ir ko klausaisi: ar Jėzui būtų smagu su manimi pažiūrėti tokį filmą ar paklausyti tokios muzikos? Jeigu jis pasiskolintų mano telefoną ar planšetinį kompiuterį, ar man nebūtų gėda dėl to, ką ten rastų? O kaip dėl vaizdo žaidimų? Ar galėčiau paaiškinti Jėzui, kodėl tas ar kitas žaidimas man patinka? Meilė Jehovai turėtų skatinti mus atsisakyti visko, kas netinkama Kristaus mokiniui, kad ir koks brangus tas dalykas būtų (Apd 19:19, 20). Pasiaukodami Jehovai davėme įžadą, kad gyvensime nebe sau, o Kristui. Todėl neturėtume prisirišti prie nieko, kas trukdytų mums tiksliai sekti Jėzaus pėdomis (Mt 5:29, 30; Fil 4:8).

11. a) Kaip meilė Jehovai ir Jėzui turėtų paveikti mūsų evangelizacijos darbą? b) Kaip, meilės skatinami, galėtume padėti bendruomenės nariams?

¹¹ Meilė Jėzui taip pat skatins mus su atsidavimu dirbti evangelizacijos darbą ir daryti žmones Kristaus mokiniais (Mt 28:19, 20; Lk 4:43). Minėjimo laikotarpiu galėsime tarnauti pagalbiniais pionieriais ir gerąją naujieną skelbti 30 arba 50 valandų per mėnesį. Ar galėtum viską suplanuoti taip, kad imtumeisi šios tarnystės? Vienas 84 metų našlys manė negalėsiąs būti pagalbiniu pionieriumi dėl amžiaus ir prastos sveikatos. Bet jam noriai padėjo kiti pionieriai. Jie pasirūpino, kad brolis turėtų patogią teritoriją, nuveždavo jį, kur reikia. Šitaip jis galėjo įvykdyti 30 valandų normą. Gal ir tavo bendruomenėje yra brolių ir sesių, kurie su tavo pagalba Minėjimo laikotarpiu galėtų džiugiai tarnauti pagalbiniais pionieriais? Žinoma, nurodyta valandų norma pasiekiama ne visiems. Vis dėlto tuo ypatingu metų laiku stenkimės, jei tik įmanoma, Jehovos šlovei skirti daugiau laiko ir jėgų. Taip parodysime,  kad mus, kaip ir Paulių, Kristaus meilė valdo. Ką dar Dievo meilė skatina mus daryti?

12. Ką daryti mus skatina Dievo meilė?

¹² Antra, Dievo meilė skatins mus rodyti meilę savo broliams. Apaštalas Jonas rašė: „Mylimieji, jeigu Dievas mus taip mylėjo, tai ir mes privalome vienas kitą mylėti“ (1 Jn 4:7–11). Išties, jei norime, kad Dievas mus mylėtų, privalome patys mylėti tikėjimo draugus (1 Jn 3:16). Kaip tokią meilę parodome?

13. Kaip Jėzus rodė meilę žmonėms?

¹³ Sektiną pavyzdį čia paliko Jėzus. Tarnaudamas žemėje jis daug dėmesio skyrė tiems, kurie kitų akyse buvo menki. Jėzus gydė visokių negalių kamuojamus – luošus, aklus, kurčius, nebylius (Mt 11:4, 5). Jam buvo malonu mokyti dvasiškai alkstančius, kuriuos žydų religiniai vadovai laikė prakeiktais (Jn 7:49). Tokius žmones jis mylėjo ir visaip stengėsi jiems padėti (Mt 20:28).

14. Kaip tu galėtum parodyti meilę savo broliams?

¹⁴ Minėjimo laikotarpiu turime puikią progą pamąstyti, kaip, sekdami Jėzaus pavyzdžiu, galėtume padėti savo bendratikiams. Pamatysi, kad tokių, kuriems tavo pagalba labai praverstų, yra ne vienas. Dėmesio galbūt ypač reikia pagyvenusiesiems. Ar negalėtum jų aplankyti, atnešti ką nors pietums, padėti susitvarkyti namuose? Pasiūlyk pavėžėti juos į sueigą, pakviesk į tarnybą. (Perskaityk Luko 14:12–14.) Dievo meilė teįkvepia ir mus rodyti meilę savo broliams ir sesėms.

15. Ką mes turime pripažinti?

¹⁵ Trečia, Jehovos meilė skatina mus mielai atleisti savo bendratikiams. Kadangi visi esame pirmojo žmogaus Adomo palikuonys, paveldėjome iš jo nuodėmę ir dėl to nusipelnome mirties. Nė vienas negalėtume sakyti: „Man nereikia išpirkos.“ Netgi pats ištikimiausias Dievo tarnas yra visiškai priklausomas nuo jo  malonės, teikiamos per Kristų. Kiekvienas privalome turėti omenyje, kad mums dovanota didžiulė skola. Kodėl svarbu tai atminti? Atsakymą randame viename Jėzaus palyginime.

16, 17. a) Ko pasimokome iš Jėzaus palyginimo apie gailestingą karalių ir vergus? b) Ką Jėzaus palyginimas skatina tave daryti?

¹⁶ Jėzus pasakojo apie vergą, kuris buvo skolingas savo karaliui 10 tūkstančių talentų, arba 60 milijonų denarų. Karalius iš gailesčio šią didžiulę skolą panaikino. Bet tasai vergas nepanoro dovanoti savo tarnybos draugui daug mažesnės skolos – vos šimto denarų. Tai sužinojęs karalius labai supyko ant kietaširdžio vergo ir tarė: „Nedorasis verge, aš juk panaikinau visą tavo skolą, kai manęs maldavai. Argi neturėjai ir tu pasigailėti savo tarnybos draugo, kaip aš pasigailėjau tavęs?“ (Mt 18:23–35) Nepaprastas karaliaus gailestingumas turėjo paskatinti ir vergą pasigailėti savo skolininko. Kaip anas karalius, Jehova iš meilės panaikino mums didžiulę skolą – atleido nuodėmes. Ką turėtume daryti tai žinodami?

¹⁷ Minėjimo laikotarpiu galime pamąstyti, ar kartais nejaučiame pagiežos kuriam nors broliui ar sesei. Jeigu vis prisimename kokią nuoskaudą, argi ne pats metas būtų imti pavyzdį iš Jehovos ir noriai atleisti? (Neh 9:17; Ps 86:5) Būdami dėkingi Dievui, dovanojusiam mums didžiulę skolą, norėsime atleisti kitiems iš visos širdies. Juk negalime tikėtis Jehovos meilės ir atlaidumo, jei patys šių dorybių stokojame (Mt 6:14, 15). Praeities, aišku, nepakeisime, tačiau atleisdami nusižengimą dedame gerą pamatą ateičiai.

18. Kaip Dievo meilė paskatino vieną mūsų sesę rodyti pakantą bendratikei?

¹⁸ Daugeliui iš mūsų gali būti nelengva diena iš dienos rodyti pakantą savo bendratikiams. (Perskaityk Kolosiečiams 3:13, 14 ir Efeziečiams 4:32.) Štai mūsų sesė Lilė rūpinosi našlaujančia bendratike vardu Kerol: visur ją nuveždavo, padėdavo apsipirkti, suteikdavo kitokią pagalbą. ^[1] Nors Lilė labai stengėsi su Kerol elgtis maloniai, ši nuolat būdavo nepatenkinta, sunkiai sukalbama. Bet Lilė stengėsi dėmesį sutelkti į gerus Kerol bruožus ir globojo ją ne vienus metus, iki pat tada, kai Kerol sunkiai susirgo ir mirė. Lilė sako: „Laukiu prikėlimo, kad vėl galėčiau susitikti Kerol. Noriu ją pamatyti, kai ji bus tobula.“ Dievo meilė gali paskatinti mus nukęsti brolių bei sesių trūkumus ir laukti meto, kada netobulumo nebeliks.

19. Iš ko bus matyti, kad esame dėkingi Dievui už jo „neapsakomą dovaną“?

¹⁹ Jehova mums iš tiesų suteikė „neapsakomą dovaną“. Niekad nepamirškime, kokia ji brangi. Kuo dažniau, o ypač Minėjimo laikotarpiu, su dėkingumu mąstykime, kiek gera Jehova ir Jėzus yra dėl mūsų padarę. Tegu jų meilė skatina mus tiksliai sekti Jėzaus pėdomis, rodyti meilę savo bendratikiams ir iš širdies jiems atleisti.